Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1047-343/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-18Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
2A-1047-343/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15497-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
DNSB Baltijos
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Tomas Ryzgelis
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1047-343/2013(Proceso Nr. 2-05-3-15497-2012-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 99.9; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės DNSB Baltijos g. 20 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1456-584/2013 pagal ieškovės DNSB Baltijos g. 20 ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustat ė:

I. Ginčo esmė

Ieškiniu (b.l. 3-6) ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 4 212,02 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė, tinkamai ir laiku nevykdanti savo pareigos mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, dėl ko susidarė įsiskolinimas. 2013 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1456-584/2013 (b.l. 41-42) ieškovės ieškinys patenkintas, priteista ieškovei iš atsakovės 4 212,02 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126 Lt žyminio mokesčio.

Pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo (b.l. 47-48) ieškovė prašė priimti papildomą sprendimą byloje ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nurodydama, kad teismas sprendime už akių neišsprendė visų ieškovės pareikštų reikalavimų, o konkrečiai ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Buvo prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. papildomu sprendimu (b.l. 49-50) prašymą patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškovės prašymą atmetė. Teismas, manydamas, kad teisinio ginčo pobūdis byloje nesudėtingas, kad ieškinys yra nedidelės apimties (4 psl.), dėl ko jo parengimas neturėjo užtrukti ilgai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, ieškovės prašomą priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumą sumažino iki 600 Lt, kurią laikė realia, pagrįsta ir būtina. Likusioje dalyje ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 55-57) ieškovė DNSB Baltijos g. 20 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1000Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, kadangi maksimali už ieškinio surašymą suma yra 2 400 Lt, kai tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra tik 1000Lt, t. y. mažiau nei pusė nustatytos maksimalios sumos.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad be ieškinio surašymo ieškovės atstovas atliko ir kitus darbus, t. y. teikė teisines konsultacijas su byla susijusiais klausimais ieškovei, rengė prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, rengė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rengė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas neteisingai įvertino ieškovės atstovo atliktų darbų apimtį byloje ir be pagrindo sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kurios jau ir taip buvo mažos, sumą.

3. Kadangi ieškinys buvo patenkintas pilnai, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos pilna apimtimi.

4. Mažindamas bylinėjimosi išlaidas teismas byloje rėmėsi ir CPK 443 straipsnio 6 dalimi, kuri numato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ypatingosios teisenos bylose, nors ginčas byloje buvo nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėja bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliaciniame skunde keliamas priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžio klausimas, dėl kurio teismas ir pasisako. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, neteisingai įvertino ieškovės atstovo atliktų darbų apimtį byloje ir be pagrindo sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, dėl ko yra pagrindas skundžiamą papildomą sprendimą pakeisti.

Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą skundžiamą papildomą sprendimą, nors juo dalis ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra patenkinta. Kadangi papildomas teismo sprendimas dalyje dėl 600 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai yra palankus ieškovei, dėl to ji nelaikytina tinkamu subjektu šiai teismo išvadai apskųsti (CPK 5 str. 1 d., 305 str.). Atsakovei nurodytoje dalyje papildomo sprendimo neginčijant laikytina, kad jog atitinkamos ginčijamo sprendimo dalies vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas, ir dėl jos nepasisakytina.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Apeliantės teismui pateiktame ieškinyje buvo nurodyta, kad ji civilinę bylą ves per atstovą - advokato padėjėją Tomą Ryzgelį. Juridinių asmenų atstovais teisme remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto 2 dalimi gali būti ir advokato padėjėjai. Nustatyta, kad apeliantę remiantis 2012 m. lapkričio 6 d. sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo (b.l. 8) civilinėje byloje atstovavo advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis.

Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas yra reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, yra atlyginamos ne tik atstovavimo teisme išlaidos, bet taip pat ir išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų parengimo bei konsultacijų suteikimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo apeliantei pasisakė tik dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, kai tuo tarpu apeliantės atstovo pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo nurodyta, kad į prašomas priteisti išlaidas yra įskaičiuotos ir išlaidos už teisines konsultacijas. Be to, teismas pasisakė tik dėl vieno iš apeliantės atstovo teismui pateiktų procesinių dokumentų, nors apeliantės atstovas rengė ir kitus ieškovės vardu teismui pateiktus procesinius dokumentus. Apeliantės atstovas yra pasirašęs pateiktą ieškinį, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo, pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo kas leidžia pagrįstai spręsti, jog apeliantės atstovas ją atstovavo viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl ko sprendžiant priteistinų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti ne tik pareikšto ieškinio apimtį ar ginčo pobūdį, bet ir kitus apeliantės atstovo byloje atliktus veiksmus.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, minėto CPK straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Aiškinant minėtas CPK nuostatas negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog kadangi apeliantės ieškinys 2013 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių buvo patenkintas pilnai, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos pilna apimtimi. Remiantis pirmiau paminėtomis nuostatomis galima daryti išvadą, kad esant tam tikroms aplinkybėms ir teismui manant esant pakankamą pagrindą nukrypti nuo CPK įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, net ir tuo atveju, kai ieškinys patenkinamas visiškai, ieškovui gali būti nepriteisiamos visos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nurodytą išvadą suponuoja ir CPK 98 straipsnio 2 dalis, pagal kurią negali būti priteista daugiau bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nei kad yra patvirtintas maksimalus priteistinų išlaidų dydis.

Pažymėtina, kad diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios priteistinos išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumos yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas šią teisę turi įgyvendinti atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintus kriterijus. Kaip kad jau buvo nurodyta, bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), o taip pat ir į kitus kriterijus, reikšmingus sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 8 punkte nurodyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti ne tik į Rekomendacijoje nurodytus maksimalius dydžius, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes.

Remiantis minėtų Rekomendacijų 8.2 punktu maksimali už ieškinio parengimą priteistina suma, atsižvelgiant į ieškinio parengimo metu buvusią minimalią mėnesinę algą, buvo 2 400 Lt. Tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog būtent tokia suma laikytina maksimalia priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už ieškinio parengimą šioje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad remiantis minėtų Rekomendacijų 5 punktu, kadangi apeliantę šioje byloje atstovavo advokato padėjėjas, maksimali pagal Rekomendacijų nuostatas priteistina suma mažintina atitinkamai 20 procentų. Taigi, šioje byloje už ieškinio parengimą būtų galima priteisti maksimaliai tik 1 920 Lt, dėl ko nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog prašoma priteisti suma yra mažiau nei pusė maksimalios už ieškinio parengimą priteistinos sumos. Taip pat nesutiktina, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą, neatsižvelgė į nustatytus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, kadangi skundžiamame papildome sprendime teismas nurodė vadovavęsis minėtų Rekomendacijų nuostatomis. Be kita ko, minėtų Rekomendacijų 8.16 punkte yra numatytas ir maksimalus priteistinas išlaidų dydis už kitų procesinių dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimu. Todėl priklausomai nuo konkretaus dokumento parengimo termino, priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos dydžio, už ieškovės atstovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo maksimali priteistina suma, įvertinus, kad procesinis dokumentas parengtas advokato padėjėjo, būtų 76,80 Lt, tokia pati maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma būtų ir už prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo, o už pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo – 96 Lt.

Apeliantės atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo detalizuodamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra nurodęs, kad išlaidas sudaro teisinės konsultacijos, ieškinio parengimas, dokumento, kuriame prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas, parengimas, taip pat prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu parengimas. 2012 m. lapkričio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas (b.l. 34) bei 2012 m. lapkričio 9 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 508 (b.l. 35) patvirtina, kad už advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio suteiktas teisines paslaugas ieškovė yra sumokėjusi 1 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą atsižvelgė į bylos sudėtingumą, spręsdamas, kad civilinė byla yra nesudėtinga, į tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pasisakė dėl ieškinio apimties, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, neatsižvelgdamas į tai, kad apeliantės atstovas rengė ir kitus apeliantės vardu teismui pateiktus dokumentus, kad konsultavo apeliantę dėl kilusio ginčo su atsakove, netinkamai vertino apeliantės atstovo atliktų darbų apimtį byloje ir nepagrįstai sumažino apeliantei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors kitų byloje apeliantės pateiktų dokumentų apimtis nėra didelė, tačiau be ieškinio apeliantės atstovas yra parengęs dar 3 dokumentus. Be to, apeliantės atstovas konsultavo ją ginčo klausimu, į ką teismas, vertindamas apeliantės atstovo atliktų darbų apimtį byloje, taip pat turėjo atsižvelgti. Taigi sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisingai įvertino ieškovės atstovo atliktų darbų apimtį byloje, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, teismas įvertino tik išlaidas už ieškovės atstovo surašytą ieškinį, tačiau dėl kitų procesinių dokumentų sudėtingumo, pobūdžio nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo, tikslinga atsižvelgti ir į apeliantės kaip juridinio asmens specifiką. Pažymėtina, kad apeliantė daugiabučio namo, esančio adresu Kaunas, Baltijos g. 20, savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti minėto namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Apeliantės įstatuose numatyta, kad bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (b.l. 17-26). Taigi, apeliantė yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo ir iš esmės jos lėšas sudaro tik bendrijos narių įnašai, kurie yra skirti daugiabučiam namui administruoti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas byloje kilo išimtinai tik dėl atsakovės kaltės, šiai netinkamai įgyvendinant savo kaip nekilnojamojo turto savininkės teises, spręstina, jog teismas, nepriteisdamas iš atsakovės apeliantei dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai jų naštą perkėlė apeliantei, o kartu netiesiogiai ir visiems daugiabučio namo bendraturčiams.

Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje advokato padėjėjo atliktų darbų apimtį, neatsižvelgė į visas advokato padėjėjo apeliantei byloje suteiktas paslaugas, į visus jo byloje parengtus dokumentus, dėl ko nepagrįstai sumažino apeliantei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį. Iš esmės apeliantės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti suma (atsižvelgiant į visus parengtus dokumentus, suteiktas konsultacijas) sudarė tik pusę maksimaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Įvertinęs anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad apeliantės prašomos priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos, tinkamos, realios, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, priteistinos visa apimtimi.

Be to, sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti grindė CPK 443 straipsnio 6 dalimi, nors civilinė byla nagrinėta ginčo, o ne ypatingosios teisenos tvarka. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, vien šios normos nurodymas motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nesudaro savarankiško pagrindo teigti, kad sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, remiantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas dalyje, kuria apeliantei priteista iš atsakovės 600 Lt bylinėjimosi išlaidų keistinas priteisiant apeliantei iš atsakovės visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomo sprendimo dalis, kurioje apeliantės prašymo dalis atmesta, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n utaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą dalyje, kurioje DNSB Baltijos g. 20 prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas, panaikinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. papildomą sprendimą likusioje dalyje jį išdėstant taip:

Prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės DNSB Baltijos g. 20, juridinio asmens kodas 302344330, Kaunas, Baltijos g. 20, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė