Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Mažeikių nafta“ (pavadinimas pakeistas AB „ORLEN Lietuva“) ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. J., P. S., V. V., V. M., R. J., A. M., A. I. ir G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB „Mažeikių nafta“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 10 000 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-11-22 AB „Mažeikių nafta“ buvo pakrautas ir geležinkelio transportu išsiųstas F klasės dyzelinas į Malaševiči geležinkelio stotį Lenkijos Respublikoje gavėjui Mažeikių naftos prekybos namai. Vežant krovinį iš cisterninio vagono Nr. 50595073, vykusio traukinio Nr. 3332 sąstate, ištekėjo 51,274 t AB „Mažeikių nafta“ priklausančio dyzelino, kurio bendra vertė 81 306,72 Lt be akcizo ir PVM mokesčio. Be to, 9,658 tonos dyzelino iš cisterninio vagono Nr. 50595073 buvo grąžintos perdirbimui, dėl ko ieškovas patyrė 206,29 Lt perdirbimo sąnaudų ir 6,47 Lt sąnaudų sugadinto dyzelino laboratoriniam tyrimui atlikti. Krovinio tekėjimas iš cisterninio vagono buvo pastebėtas Šiaulių stotyje, o Radviliškio stotyje krovinio likutis iš cisterninio vagono Nr. 50595073 buvo perpiltas į cisterninį vagoną Nr. 73145351 ir grąžintas siuntėjui. Nurodė, kad cisterninis vagonas Nr. 50595073 buvo ruošiamas pakrovimui ir kraunamas dalyvaujant AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams, kurie privalėjo tinkamai paruošti vagoną naftos produktų pakrovimui, atlikti vagono apžiūrą prieš ir po krovinio pakrovos. Pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 1999-10-28 sutarties 4.1 punktą tokių paslaugų kaina yra įskaityta į šia sutartimi nustatytus krovinių pervežimo geležinkeliu tarifus. Pagal SMGS 23 str. 1 paragrafą atsakovas atsako pagal šio skyriaus nustatytas taisykles už nuostolį, kuris atsirado dėl viso ar dalies krovinio praradimo, masės trūkumo, krovinio sugadinimo ar gedimo per visą laiką nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo galinėje stotyje. Šiaulių apylinkės teismas 2007-05-08 nutartimi pripažino atsakovo darbuotoją V. J. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 51-4 str. 1 d., t. y. kad jis netinkamai paruošė vagoną Nr. 50595073 krovinio pervežimui, dėl ko krovinys ištekėjo ir užteršė aplinką. Bendra ieškovo patirtų nuostolių suma 81 519,48 Lt. Ieškovui priklausantis krovinys buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, o pagal draudimo sutartį nustatyta išskaita 10 000 Lt. Draudikas, atėmęs 10 000 Lt išskaitos sumą, sumokėjo ieškovui 71 519,48 Lt draudimo išmoką, todėl iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteistina 10 000 Lt neatlygintų nuostolių.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad apdraudė AB „Mažeikių nafta“ priklausantį krovinį krovinių draudimo sutartimi. Įvykis, kurio metu buvo prarastas krovinys, pripažintas draudiminiu, dėl to išskaičiavus draudimo sutartyje numatytą 10 000 Lt išskaitą, išmokėjo draudėjui 71 519,48 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl AB „Mažeikių nafta“ iš atsakingų asmenų turi teisę reikalauti atlyginti tą žalos dalį, kurios neatlygino AB „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Prašė taikyti senatį, pakeisti atsakovą ,,Lietuvos geležinkeliai” tinkamu atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ pripažinti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad pasibaigęs ieškinio senaties terminas vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d. yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Krovinys turėjo būti vežamas į Lenkijos Respubliką, kuri yra Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (toliau – OSŽD) narė, todėl ieškinio senaties termino aiškinimui turi būti taikomos Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS) nuostatos, numatančios sutrumpintą 9 mėnesių ieškinio senaties terminą. Senaties termino eiga turėjo prasidėti nuo 2006-11-24, t. y. nuo sekančios dienos po 2006-11-23 Radviliškio geležinkelio stotyje surašyto akto Nr. 2 KAP ir pasibaigti 2007-08-24, tačiau kadangi senaties termino eiga buvo pristabdyta gavus pretenziją nuo 2007-05-09 iki 2007-05-23, tai paskutinė senaties termino diena yra 2007-09-10, o ieškovas ieškinį surašė 2007-10-24. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2006-11-24 įsakymu sudaryta komisija eismo įvykio priežastims ištirti padarė išvadą, kad pakraunant krovinį AB „Mažeikių nafta“ pylimo estakadoje buvo pažeisti Cisterninio vagono eksploatavimo instrukcijos 1547.00.000To 6.3.1 punkto ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV-7 1511 punkto reikalavimas (cisterninio vagono išpylimo įtaisų vožtuvas prieš supilant krovinį sandariai uždaromas ir po užpylimo užsukamas apsauginis dangtelis). Ieškovas savaip interpretuoja atsakovo darbuotojų pareiginių nuostatų punktus, klysdamas teigia, kad neva dėl krovinio neteisingo pakrovimo kalti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai. Nurodė, kad krovinio praradimas įvyko dėl priežasčių susijusių su krovinio pakrovimu, kadangi krovinį į cisterninį vagoną Nr. 50595073 pakrovė siuntėjas, sutinkamai su SMGS 9 str. 4 paragrafo nuostata ir ADV/6 taisyklių 67.1.1 punktu jis yra atsakingas už krovinio sukrovimą vagone, o atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko dėl krovinio siuntėjo kaltės pagal SMGS 23 str. 3 paragrafo 1, 3, 4, 12 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 58 str. 1 p. bei ADV/6 taisyklių 220.1. p. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-05-08 nutartis, kurią savo ieškinyje mini ieškovas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-08 nutarimu panaikinta, byla nutraukta, V. J. kaltė nėra nustatyta. AB „Lietuvos geležinkeliai“ su UAB DK „PZU Lietuva“ 2006-04-28 sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios vienu iš draudimo objektų buvo draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą trečiojo asmens kroviniui. Argumentai, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, ar žalą atlygins ją padariusysis asmuo, ar draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prieštarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmei ir Draudimo įstatymo nurodymams.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2007-04-30 buvo apdrausta AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė už žalą, padarytą trečiajam asmeniui (jo gyvybei, sveikatai, turtui), trečiojo asmens kroviniui ir aplinkai, padarytą vežant pavojingus krovinius (medžiagas). Įvertinus minėtos žalos bylos administravimo metu gautus/pateiktus dokumentus ir informaciją, 2007-10-18 buvo priimtas sprendimas, jog 2006-11-23 įvykis nėra draudžiamasis, bei nemokėti draudimo išmokos, kadangi nustatyta, jog dėl minėto įvykio bei krovinio praradimo (trūkumo) nekyla AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė. Ieškovas pateikė ieškinį praleidęs SMGS 31 str. numatytą senaties terminą, todėl atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį bei pateiktą AB „Mažeikių nafta“ ieškinį atmesti praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovas nesutinka, kad kyla AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė dėl minėto įvykio metu prarasto krovinio. Atsakovo nuomone, vežėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su cisterninio vagono paruošimu pervežimui, bei su cisterninio vagono apžiūra prieš ir po krovinio pakrovimo; vagono būklė patikrinta ir jokių pašalinių daiktų, trukdančių eksploatuoti vagonų, nerasta; tiek vežėjas, tiek siuntėjas sutinka ir pripažįsta, jog krovinio priėmimo vežti momentu minėtas cisterninis vagonas buvo techniškai tvarkingas, jokių jo pažeidimų nebuvo, nutekėjimų nenustatyta; nenustatyta, kad iki krovinio nutekėjimo pastebėjimo minėtam cisterniniam vagonui būtų atsiradę kokių nors pažeidimų ir/ar įvykę kokių nors eismo įvykių ir kt.; nustatyta, jog labiausiai tikėtina krovinio pratekėjimo priežastis yra susijusi su krovinio pakrovimo aplinkybėmis, už kurias atsakingas siuntėjas, t. y. ieškovas AB „Mažeikių nafta“, kadangi rašytinių ir kitų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, jog geležinkelio įmonė tinkamai atliko savo pareigas, susijusias su minėto cisterninio vagono paruošimu bei cisterninio vagono apžiūra prieš ir po krovinio pakrovimo į cisterninį vagoną. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, patyręs 206,29 Lt perdirbimo sąnaudų bei 6,47 Lt tyrimui, kadangi byloje nėra jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

Tretysis asmuo V. J. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovas, nurodydamas V. J. kaip tiesioginį žalos atsiradimo kaltininką, neteisingai interpretuoja žalos atsiradimo priežastis bei įvardija kaltininkus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-08 nutartimi ieškovo minima Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-05-08 nutartis panaikinta, byla nutraukta. LVAT pažymėjo, kad nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o byloje esantys įrodymai paneigia jo kaltę.

Tretysis asmuo G. B. atsiliepimu prašė ieškinio reikalavimų tenkinimą spęsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2006-11-22 dirbo AB ‚Mažeikių nafta“ pylėju. Kraunant cisterninį vagoną Nr. 50595073 laikėsi visų krovai keliamų reikalavimų. Tai, kad ši cisterna buvo pakrauta tinkamai, patvirtina dar ir tai, jog pakartotinai pakrautas cisternas apžiūrėję AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų tikrintojai, jokių trūkumų nenustatė ir priėmė cisterninį vagoną Nr. 50595073 vežti.

Tretieji asmenys A. M. ir A. I. atsiliepimais prašė ieškinio reikalavimų tenkinimą spęsti teismo nuožiūra. Atsiliepimus grindė analogiškais argumentais kaip ir G. B..

Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė savarankiškus reikalavimus prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 71 519,48 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 146 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad AB „Mažeikių nafta“ priklausantis krovinys buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl išmokėjo draudėjui 71 519,48 Lt draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus asmenis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra krovinių pervežimo įmonė, todėl ji privalėjo vykdyti sutartį pagal šiai profesinei veiklai keliamus reikalavimus; AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl žalą padaręs asmuo ir draudikas laikytini solidariais skolininkais.

Ieškovas AB „Mažeikių nafta“ su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, kad AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta draudimo sutartis subrogacijos nedraudžia, todėl AB „Lietuvos draudimas“ turi reikalavimo teisę į AB „Mažeikių nafta“ išmokėtos 71 519,48 Lt draudimo išmokos priteisimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad krovinio praradimas įvyko dėl priežasčių susijusių su krovinio pakrovimu, siuntėjas atsakingas už krovinio pakrovimą; atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko dėl krovinio siuntėjo kaltės pagal SMGS 23 str. 3 paragrafo 1, 3, 4, 12 punktų nuostatas, GTR 58 str. 1 p. bei ADV/6 taisyklių 220.1. p. Be to, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ su UAB DK „PZU Lietuva“ 2006-04-28 sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra netinkama šalis šioje civilinėje byloje, o tinkamu atsakovu turėtų būti UAB DK „PZU Lietuva“.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trečiajam asmeniui įgyvendinant regreso teisę, neužtenka įrodyti išmokų fakto, privalu įrodyti ar išmokėtas žalos atlyginimas yra pagrįstas. LAT yra nurodęs, kad reikalavimo teisės perėmėjas ieškinį pareikšti turi per likusią senaties termino eigą. Tretysis asmuo praleido ieškinio senaties terminą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nekyla civilinė atsakomybė, nes nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl įvykis nėra draudžiamasis ir nekyla UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga mokėti draudimo išmoką.

Tretieji asmenys P. S., V. M., R. J., V. V. atsiliepimų nepateikė.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-06-25 sprendimu atmetė ieškovo AB „Mažeikių nafta“ ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį; priteisė iš ieškovo AB „Mažeikų nafta“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“ trečiojo asmens V. J. naudai lygiomis dalimis po 850 Lt advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo AB „Mažeikų nafta“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai lygiomis dalimis po 53 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Teismas nustatė, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovo AB „Mažeikių nafta“ užsakymu 2006-11-22 priėmė pervežimui iš Lietuvos Respublikos, Juodeikių, Mažeikių rajone, į Malaševiči geležinkelio stotį Lenkijos Respublikoje 54 cisterninius vagonus F klasės dyzelino. Tarp kitų cisterninių vagonų buvo ir cisterninis vagonas Nr. 50595073. 2006-11-22 apie 23.57 val. Šiaulių geležinkelio stotyje atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai” darbuotojas pastebėjo, kad iš ieškovo pervežimui perduoto cisterninio vagono Nr. 50595073 teka dyzelinas. 2006-11-23 surašytas Prekinio vagono techninės apžiūros aktas, kuriuo nustatyta, kad vagone Nr. 50595073 neužsuktas iš galo apatinis vožtuvas (sklendė). Nustatyta, kad vežant krovinį, iš cisterninio vagono Nr. 50595073 ištekėjo 51,2741 t AB „Mažeikių nafta” priklausančio dyzelino. Radviliškio stotyje krovinio likutis iš cisterninio vagono Nr. 50595073 buvo perpiltas į cisterninį vagoną Nr. 73145351 ir grąžintas siuntėjui. Teismas konstatavo, jog byloje taikytinos SMGS nuostatos. SMGS 23 str. 1 paragrafas numato, kad krovinio vežėjas atsako už nuostolius, kurie atsirado dėl viso ar dalies krovinio praradimo nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo galinėje stotyje. SMGS 23 str. 3 paragrafas numato atvejus, kuomet vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už viso ar dalies krovinio praradimą. Tokių atvejų buvimą privalo įrodyti atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad geležinkelis turi būti atleistas nuo atsakomybės už ieškovui priklausančio krovinio praradimą, nes dyzelino nutekėjimas (krovinio praradimas) įvyko dėl priežasčių, susijusių su krovinio pakrovimu, o krovinį į vagoną pakrovė ieškovo darbuotojai. Teismas nustatė, kad cisterninį vagoną, iš kurio nutekėjo dyzelinas, užpildė ieškovas, tačiau atsakovas neįrodė, kad dyzelino nutekėjimas įvyko dėl netinkamo cisterninio vagono užpildymo. Atsakovas dyzelino nutekėjimo priežastis grindžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2006-11-24 įsakymu Nr. Į-686 sudarytos komisijos eismo įvykio priežastims ištirti pateikta technine išvada, 2006-11-23 akte Nr. 2 KAP komisijos nurodyta išvada. Techninėje išvadoje nurodoma, kad tekėjimas vyko dėl nesandariai užsukto išpylimo vožtuvo, kuris yra po užpylimo angos plombuojamu dangčiu. Netinkamą vožtuvo užsukimą sąlygojo metalinės plokštelės patekimas į vožtuvą ir netinkamas apsauginio dangtelio uždarymas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Radviliškio geležinkelio stoties 2006-11-23 akte Nr. 2 KAP nurodyta, kad komisija nustatė, jog vožtuvui pilnai užsidaryti trukdė pašalinis metalinis daiktas, kuris panašus į vidinių kopėtėlių laiptelį; apžiūrėjus vidines kopėtėles nustatyta, kad trūksta viršutinio ir priešpaskutinio laiptelio; vidinis išpylimo vožtuvas bei apsauginis dangtelis techniškai tvarkingi; krovinio nutekėjimo priežastis yra kopėtėlių metalinis laiptelis, kuris buvo po vidinio išpylimo vožtuvu. Cisterninio vagono Nr. 50595073 paruošimo pakrovimui darbus atliko ir tikrino po pakrovimo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai. Geležinkelio pareigą tikrinti cisterninio vagono techninę būklę iki ir po užpildymo numato SMGS Tarnybinės 8 straipsnio instrukcijos 8.1 paragrafas, 9 str. instrukcijos 9.7 paragrafas bei SMGS 2 priedo „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ 1 d. 1.4 paragrafo 1.4.2.2.3 p. Pagal minėtas teisės normas atsakovas privalėjo tinkamai paruošti cisterninį vagoną naftos produktų pakrovimui, patikrinti jo techninę būklę, tame tarpe ir vožtuvų sandarumą bei užtikrinti, kad vagone nebūtų jokių pašalinių daiktų, trukdančių jį tinkamai eksploatuoti. Analogiškas atsakovo pareigas numato ir Cisterninio vagono eksploatavimo instrukcijos 6.3.1 punktas, taip pat Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV-7 1511 punktas. Pagal ieškovo ir atsakovo 1999-10-28 sudarytos sutarties 4.1 punktą atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ cisterninių vagonų paruošimo užpylimui, vagonų apžiūros prieš ir po pakrovimo paslaugų kaina yra įskaičiuota į vežimo geležinkeliu tarifus. Abi šalys pripažino, kad cisterninis vagonas Nr. 50595073 jo priėmimo vežti metu buvo sandarus ir nutekėjimų nebuvo nustatyta. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neužtikrino tinkamos cisterninio vagono techninės būklės, dėl ko atsakovo vežamas ieškovui priklausantis dyzelinas ištekėjo iš cisterninio vagono, todėl atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl dyzelino ištekėjimo. Tačiau ieškovo AB „Mažeikių nafta“ ieškinio ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“, ieškinio teismas netenkino, kadangi ieškovas ir tretysis asmuo ieškiniams pareikšti praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas sutiko su atsakovų nuomone, kad ieškovas ir tretysis asmuo praleido 9 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą SMGS 31 straipsnyje. Teismas atmetė ieškovo AB „Mažeikių nafta“ argumentus išdėstytus rašytiniuose paaiškinimuose, kad minėtas susitarimas, sprendžiant ieškinio senaties klausimą, negali būti taikomas, kad ieškinio senatis gali būti reglamentuojama tik įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis. Atsižvelgęs į CK 1.125 str. 11 d., GTK 67 str. 2 d. bei 2 str. 2 d., taip pat į tai, kad ieškovo AB „Mažeikių nafta“ krovinys buvo vežamas geležinkelio transportu, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose valstybėse, kurios yra SMGS narės, teismas laikė, kad sprendžiant ieškinio senaties klausimą byloje turi būti taikomos SMGS normos. SMGS 31 straipsnis nustato 9 mėnesių trukmės ieškinio senaties terminą siuntėjo arba gavėjo ieškiniams geležinkeliams bei geležinkelių ieškiniams dėl važtapinigių, baudų ir nuostolių atlygio sumokėjimo. Pagal SMGS 31 str. 2 paragrafo 4 punktą ieškinio senaties terminas ieškovui AB „Mažeikių nafta“ turi būti skaičiuojamas nuo 2006-11-23 dienos, nes šią dieną ieškovui tapo žinoma aplinkybė, kad atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežant krovinį, iš cisterninio vagono Nr. 50595073 ištekėjo 51,2741 t dyzelino. AB „Mažeikių nafta“ 2007-05-02 pareiškė pretenziją, kurią AB „Lietuvos geležinkeliai“ atmetė 2007-05-23, todėl pagal SMGS 31 str. 3 paragrafą ieškinio senaties eiga nuo 2007-05-02 iki 2007-05-23 buvo pristabdyta. Atsižvelgiant į tai, kad 22 d. ieškinio eiga buvo sustabdyta, ieškinio senaties terminas ieškovui baigėsi 2007-09-14. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinį pareiškė 2007-10-26. Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“ už išsiliejusį dyzeliną 2007-09-11 išmokėjo draudėjui AB „Mažeikių nafta“ 71 519,48 Lt draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 str. 1 d. ir 2 d. trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimams pareikšti taip pat turi būti taikomas SMGS 31 straipsnyje nustatytas 9 mėnesių ieškinio senaties terminas. AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį pareiškė tik 2008-12-11, todėl taip pat praleido ieškinio senaties terminą. Teismas atmetė ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, prašymus atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, jog nurodytos priežastys, kad savo teises siekta apginti baudžiamojoje ir administracinėje bylose, kurias nagrinėjant yra daugiau procesinių galimybių rinkti įrodymus, nei nagrinėjant civilinę bylą, todėl dėl minėtų priežasčių nebuvo tikslinga teikti ieškinį, nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir tretysis asmuo kaip patyrę civilinių teisinių santykių dalyviai, gerai susipažinę su civilinių santykių, kuriuose jie nuolat dalyvauja, teisiniu reglamentavimu, protingai ir sąžiningai veikdami, turėjo visas galimybes įstatymų nustatytais terminais pareikšti ieškinį, tačiau to nepadarė be svarbių priežasčių.

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Mažeikių nafta“ (pavadinimas pakeistas AB „ORLEN Lietuva“) prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovų solidariai 10 000 Lt padarytų nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK bei GTK normas, o taip pat SMGS sąlygas, reglamentuojančias ieškinio senatį bei jos taikymo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad CK 1.125 str. 11 d. nustato, kad iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Ieškovas nėra praleidęs GTK 67 str. 2 d. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, kurį 3 mėnesiams pratęsia pretenzijos pareiškimas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje taikytina ieškinio senatis, numatyta SMGS 31 str., pažymi, kad įstatymo galios neturintys teisės aktai negali nustatyti kitų nei LR įstatymais nustatytos ieškinio senaties taikymo taisyklės ir terminai. Apelianto nuomone, SMGS nėra tarptautinė sutartis, nes neatitinka Konstitucijos ir Tarptautinių sutarčių įstatymo reikalavimų tarptautinėms sutartims; nėra ratifikuota, pasirašyta ne Lietuvos Respublikos vardu, o vykdomosios valdžios institucijos, valdančios geležinkelius, vardu; todėl galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje tiek, kiek neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Nurodo, kad teismas nepasisakė, dėl apelianto nurodytų motyvų, susijusių su ieškinio senaties termino skaičiavimu pagal SMGS sąlygas; nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties taikymu šioje byloje ir netinkamai apskaičiavo ieškinio senaties pabaigą pagal SMGS 31 str. Nei SMGS 31 str. 1 paragrafe, nei kituose paragrafuose nėra nustatyta, kas laikoma senaties termino pradžia; nėra ieškinių pateikimo terminų skaičiavimo tvarkos. Apelianto vertinimu, atsakovai nepateikė teismui įrodymų ir duomenų, būtinių ieškinio senaties termino skaičiavimui pagal SMGS 31 str. 2 paragrafo 2 d., neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis byloje taikytina ieškinio senatis. Apeliantas laiko, kad realiai kreiptis į teismą dėl padarytų nuostolių atlyginimo negalėjo kol nebuvo priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Tik nutraukus baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad žala kilo dėl vežėjo netinkamo vežimo sutarties vykdymo, o ne dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos (nusikaltimo), todėl, apelianto nuomone, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2007-03-03. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas siekė apginti savo teises teikdamas prašymus, teikdamas įrodymus baudžiamojoje byloje, nutraukus baudžiamąją bylą pareiškė pretenziją vežėjui, kreipėsi į draudiką, t. y. neatsisakė savo teisės į padarytos žalos atlyginimą. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas byloje praleistas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimo motyvuojamąją dalį dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinės atsakomybės pakeisti, t. y. pripažinti, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl dyzelino ištekėjimo; atitinkamai pripažinti, jog ieškovo (bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) reikalavimas/nurodomos aplinkybės nėra draudžiamasis įvykis. Likusioje dalyje Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimą palikti nepakeistą, t. y. ieškovo AB „Mažeikių nafta“ ieškinį bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl dyzelino ištekėjimo. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. CPK 176 str. 1 d., 178 str., 185 str., nuostatas; nepagrįstai netaikė CPK 197 str. 2 d. nuostatos ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.); nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CPK 176 str. 1 d. nuostatų taikymo, pagal kurią faktai pripažįstami įrodytais, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas tų faktų buvimu; taip pat teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinę atsakomybę (civilinės atsakomybės atsiradimo bei atleidimo nuo jos sąlygas), nes nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus. Nurodo, kad vežėjas tinkamai vykdė pareigas, susijusias su cisterninio vagono paruošimu pervežimui, bei su cisterninio vagono apžiūra prieš ir po krovinio pakrovimo, priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Tiek vežėjas, tiek siuntėjas sutinka, ir pripažįsta, jog krovinio priėmimo vežti momentu cisterninis vagonas buvo techniškai tvarkingas, jokių pažeidimų nebuvo, tekėjimų nenustatyta. Nurodo, jog konstatuotina, kad labiausiai tikėtina krovinio pratekėjimo priežastis yra susijusi su krovinio pakrovimo aplinkybėmis, už kurias atsakingas siuntėjas. Pažymi, kad dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos, nekyla atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė, šis įvykis nėra draudžiamasis, todėl nekyla draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką.

Atsiliepimu į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl dyzelino ištekėjimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą pripažįstant, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl dyzelino ištekėjimo. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog palaiko apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei reikalavimus.

Teisėjų kolegija vertina atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją kaip pareiškimą dėl prisidėjimo prie kito atsakovo apeliacinio skundo (CPK 309 str.).

Atsiliepimu į ieškovo AB „Mažeikių nafta“ (pavadinimas pakeistas AB „ORLEN Lietuva“) apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimą dalyje dėl ieškinio senaties taikymo palikti nepakeistą. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas kompetentingai pažymėjo, jog sprendžiant šį ginčą taikytinos SMGS normos, nustatančios senaties terminus.

Atsiliepimu į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą ieškovas AB „Mažeikių nafta“ (pavadinimas pakeistas AB „ORLEN Lietuva“) prašo apeliacinį procesą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą nutraukti; atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimą atsakovo skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, jog atsakovas apeliacinį skundą pateikė praleidęs CPK 307 str. 1 d. nustatytą terminą. Prašyme atnaujinti terminą nurodytos aplinkybės neatitinka su prašymu pateiktų įrodymų. Pažymi, kad apelianto nurodomi termino atnaujinimo motyvai negali būti pripažinti svarbiais, kadangi atsakovas finansiškai pajėgus juridinis asmuo, galintis ir samdantis profesionalius teisininkus, kurie turi reikiamų teisinių žinių jo interesų atstovavimui; be to ir apeliacinės instancijos teismui skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas 2009-08-18 nutartimi priėmęs apeliacinius skundus nepasisakė dėl termino atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniams skundui paduoti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria konstatuota, kad atsakovas neužtikrino tinkamos cisterninio vagono techninės būklės, todėl yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl dyzelino ištekėjimo, teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimu į ieškovo AB „Mažeikių nafta“ (pavadinimas pakeistas AB „ORLEN Lietuva“) apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Ieškovo AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir prisidėjusio prie jo skundo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (CPK 309 str.) apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir be pagrindo netaikė šalių teisiniams santykiams Geležinkelio transporto kodekso teisės normų, reglamentuojančių ieškininę senatį, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą nagrinėjamoje byloje (CPK 326 str. 1 d. 2 p.); su teismo išvadomis dėl AB „Mažeikių nafta“ ieškinio esmės, įrodinėjimo naštos paskirstymu, įrodinėjimą reglamentuojančių normų aiškinimu, taikymu teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo įvardintas trečiuoju asmeniu su savarankiškai reikalavimais AB „Lietuvos draudimas“ iš esmės yra savarankiškas ieškovas, nes jis pareiškė reikalavimą ne dėl ginčo dalyko, bet savarankišką reikalavimą dėl jo išmokėtos draudimo išmokos (71 519,48 Lt) išreikalavimo iš atsakingų už padarytą žalą asmenų CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu. Įstatymas nedraudžia sujungti vienoje byloje kelis reikalavimus tam pačiam atsakovui (CPK 136 str. 4 d.), taigi AB „Lietuvos draudimo“ ir AB „Mažeikių nafta“ savarankiškų ieškinių pareikštų tiems patiems atsakovams sujungimas neturėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl ieškovo AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog nagrinėjamoje byloje taikytinas sutrumpintas ieškininės senaties terminas, numatytas Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 31 str. 1 paragrafe – sutrumpintas 9 mėnesių ieškinio senaties terminas, netinkamai aiškino ir taikė Civilinio bei Geležinkelių transporto kodekso (GTK) normas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į GTK 2 str. 2 d., kuri nustato, kad tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinio vežimams šio kodekso normos taikomos tiek, kiek nereglamentuoja Lietuvos Respublikos dvišaliai ar daugiašaliai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais; teismo manymu, šioje normoje nurodyta sąvoka „Lietuvos Respublikos dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais“ yra platesnė ir apima ne tik Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, bet ir kitus Tarptautinių sutarčių įstatymo 2 str. 2 d. nurodytus Lietuvos Respublikos ministerijų bei kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromus su užsienio valstybių ar organizacijų institucijomis susitarimus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto (ieškovo) argumentais, kad SMGS nuostatos, sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą negali būti taikomos, nes ieškinio senatis reglamentuojama tik įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis; tuo tarpu SMGS turi būti vertinamas kaip tarptautinis tarpžinybinis susitarimas, neturintis teisės šaltinio galių.

CK 1.125 str. 11 d. reglamentuoja, kad iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikytini atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. GTK 67 str. 2 d. numato vienerių metų ieškininės senaties terminą ieškiniams dėl reikalavimų iš vežimo sutarčių. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS) yra sudarytas Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos rėmuose nuo 1952 m. Susitarimo preambulėje nurodyta, kad siekiant organizuoti tiesioginius krovinio vežiojimus geležinkeliais, ministerijos, valdančios šalių – susitarimo dalyvių geležinkelius, atstovaujamos įgaliotų atstovų, pasirašo SMGS susitarimą. Lietuvai susitarimas įsigaliojo nuo 1992 m. birželio 5 d.; susitarimas pasirašytas susisiekimo ministerijos atstovo, kuriam buvo suteikti įgaliojimai atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybę Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos sesijoje ir pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu prisijungimo prie šios organizacijos dokumentus. Lietuvos prisijungimo prie Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos metu 1992 m. galiojo Lietuvos Respublikos 1991-05-21 įstatymas Nr. 1-1344 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“; šio įstatymo 1 str. numato, jog Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis pagal šį įstatymą yra susitarimas, kurį raštu sudaro Lietuvos Respublika su užsienio valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis nepriklausomai nuo to susitarimo pavadinimo. Įvertinusi SMGS susitarimo pasirašymo tikslą, šalis bei susitarimo turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad šis susitarimas negali būti vertinamas kaip GTK 2 str. 2 d. numatytas Lietuvos Respublikos susitarimas dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliu (tarptautinė sutartis); tokiu būdu SMGS 31 straipsnio 1 paragrafo norma, numatanti, jog siuntėjo ar gavėjo pretenzijos ir ieškiniai geležinkeliams pagal vežimo sutartis gali būti pateikti per 9 mėnesius bei 4 paragrafo norma, numatanti, jog pretenzijos ir reikalavimai, kurių senaties terminas pasibaigė, negali būti pateikti kaip ieškiniai, nekeičia įstatymų nuostatų –Civilinio kodekso nuostatų dėl ieškinio senaties pabaigos pasekmių bei GTK 67 str. 2 d. numatyto ieškininės senaties termino ieškiniams dėl reikalavimų iš vežimo sutarčių pareikšti.

Kuro nutekėjimas įvyko 2006-11-22, ieškinys buvo pareikštas 2007-10-26, t. y. nepraleidus GTK 67 str. 2 d. numatyto vienerių metu ieškinio senaties termino; pripažinus, kad nėra teisinio pagrindo skaičiuoti ieškinio senaties terminą pagal SMGS ir ieškinio senaties terminas pagal GTK nuostatas praleistas nebuvo, teisėjų kolegija dėl apelianto (ieškovo) skundo argumentų dėl netinkamo ieškinio senaties termino skaičiavimo pagal SMGS bei nepagrįsto atsisakymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties pagal SMGS terminą nepasisako. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas pritaikius ieškinio senatį pagal SMGS nuostatas panaikinama.

Dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir prisidėjusio prie jo skundo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (CPK 309 str.) apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentu, jog atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus nustatytą 30 dienų terminą. Atsakovas padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimo tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui 2009-07-28, t. y. jau praleidęs apskundimo terminą; pakartotinai padavė skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo apylinkės teismui 2009-08-08. Pirmosios instancijos teismas 2009-08-18 nutartimi skundą priėmė, tačiau dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nepasisakė, kas, ieškovo vertinimu, sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą (CPK 307 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, atsižvelgė į atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo, priešingu atveju atsakovo skundas nebūtų priimtas. Teismo 2009-08-18 nutartis priimti atsakovo apeliacinį skundą įsiteisėjo, naikinti ją ir pakartotinai svarstyti termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimų nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 23 str. 3 paragrafo 4 ir 1 punktų bei 9 str. 4 paragrafo aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad krovinys buvo vežamas geležinkelio transportu, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose valstybėse, kurios yra susitarimo narės, todėl šalių santykiams taikytinos SMGS nuostatos; SMGS 23 str. 1 paragrafas numato, kad krovinio vežėjas atsako už nuostolius dėl viso ar dalies krovinio praradimo nuo krovinio priėmimo vežti iki jo išdavimo gavėjui. SMGS 23 str. 3 paragrafas įtvirtino atvejus, kuomet vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už viso ar dalies krovinio praradimą. Šios normos įtvirtina vežėjo atsakomybės už nuostolius dėl krovinio praradimo prezumpciją, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pripažino, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalėjo įrodyti savo atsakomybės nebuvimą – įrodyti, kad dyzelino nutekėjimas įvyko dėl priežasčių, susijusių su krovinio pakrovimu, jeigu krovinį pakrovė siuntėjas (SMGS 23 str. 3 paragrafo 4 punktas) arba jeigu krovinys ar jo dalis buvo prarasti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo geležinkelio, kurių jis negalėjo numatyti (SMGS 23 str. 3 paragrafo 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių vežėją nuo atsakomybės, buvimo.

Teismas nustatė, kad techninė dyzelino nutekėjimo priežastis pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ komisijos 2006-11-23 techninę išvadą – nesandariai užsuktas išpylimo vožtuvas, kuris yra po užpylimo angos plombuojamu dangčiu; netinkamą vožtuvo užsukimą sąlygojo metalinės plokštelės, panašios į vidinių kopėtėlių laiptelį, patekimas į vožtuvą ir netinkamas apsauginio dangtelio uždarymas (b.l. 62, t.1). AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta komisija 2006-11-30 padarė išvadą, kad avarija įvyko dėl Cisterninio vagono eksploatavimo instrukcijos 1547.00.000T 6.3.11 punkte bei krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV-7 1511 punkte numatytos pareigos prieš supilant krovinį sandariai uždaryti išpylimo įtaisų vožtuvus nesilaikymo, dėl ieškovo darbuotojų kaltės (b.l. 66, t.1). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2006-11-23 techninės apžiūros išvada bei nesivadovavo 2006-11-30 komisijos išvadomis; apžiūros metu buvo konstatuotas pašalinio daikto cisternoje buvimo faktas; atsakovo sudarytos komisijos išvados dėl ieškovo atsakomybės teismui neprivalomos. Atsakovas neginčija, kad pareiga patikrinti cisternos techninę būklę ir paruošti cisternas pakrovimui priklauso jam. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Bugenių geležinkelio stoties viršininko 2006-05-05 įsakymu Nr. 7-91 buvo patvirtinti Cisternų plovėjo garintojo, dirbančio vagonų plovyklos estakadose, pareigybės nuostatai. Nuostatų II skyrius numato, kad vienas iš pagrindinių darbuotojo uždavinių – cisterninių vagonų paruošimas krovinio pakrovai bei remontui. Nuostatų 6.3 punktas numato, kad vykdydamas jam pavestus uždavinius, cisternų plovėjas garintojas be kita ko, be kitų vykdo ir šią funkciją – baigus cisterninio vagono paruošimo darbus, užsuka vidinį ir apatinį apsauginius vožtuvus. Taigi cisterninis vagonas turėjo būti perduotas ieškovui jau su užsuktais apatiniais apsauginiais vožtuvais. Duomenų, kad metalinis daiktas, panašus į vidinių kopėtėlių laiptelį, pateko į išpylimo vožtuvą cisternos pakrovimo metu byloje nėra, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neužtikrino tinkamos cisterninio vagono techninės būklės, dėl ko jis yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl dyzelino ištekėjimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas be pagrindo susiejo Cisterninio vagono eksploatavimo instrukcijos 1547.00.000T 6.3.11 punkte bei krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių ADV-7 1511 punkte numatytą pareigą prieš supilant krovinį sandariai užsukti cisterninio vagono išpylimo įtaisų vožtuvus tik su atsakovo veiksmais; anot apelianto, ieškovo prekių-žaliavų naftos produktų pylimo estakadų baro pylėjai bei vagonų cisternų apžiūrėtojai pagal savo pareigų nuostatas taip pat turi žinoti ir išmanyti vagonų cisternų konstrukcijas, užtikrinti vagonų – cisternų pylimo taisyklių laikymąsi, šalinti darbo nesklandumus bei priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas ir pan. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, teisės normos įtvirtina vežėjo atsakomybės už krovinio paradimą prezumpciją, ir nesant byloje tiesioginių įrodymų, kad dyzelino nutekėjimas įvyko dėl netinkamo cisterninio vagono užpildymo, tenka pripažinti, jog atsakovo atsakomybės prezumpcija liko nepaneigta; atsakovo samprotavimai apie ieškovo dalinės atsakomybės galimybę neįrodyti ir atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovo atsakomybę už ieškovo patirtus nuostolius dėl dyzelino nutekėjimo priešingai, nei teigia apeliantas, nepažeidžia civiliniame procese susiformavusio tikimybių pusiausvyros principo. Apelianto argumentai, kad atsakovo darbuotojas V. J. buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-08 nutarimu, kuriame buvo pažymėta, jog V. J. tinkamai paruošė ir patikrino cisterninį vagoną, bei apelianto nuoroda į Šiaulių apylinkės prokuratūros 2007-03-02 nutarime išdėstytą tyrėjo nuomonę, kad vienintelė nepaneigta dyzelino tekėjimo priežasties versija – judant traukiniui savaiminis vožtuvo atsilaisvinimas, atmetami. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti pagrindų, numatytų SMGS 23 str. 3 paragrafo 1,3,2,12 punktuose buvimą, kurie atleistų atsakovą nuo atsakomybės už priimto vežti krovinio praradimą, tokių aplinkybių įrodyta nebuvo, taigi faktas, kad atsakovo darbuojas V. J. buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės už veiksmus, sukėlusius aplinkos teršimą bei tyrimo metų iškeltos versijos, nepaneigia atsakovo atsakomybės.

Apeliantas savo skunde nepagrįstai remiasi SMGS 9 str. 4 paragrafo nuostatomis. SMGS 9 straipsnio normos reglamentuoja reikalavimus krovinio tarai, jo įpakavimo, ženklinimo, pakrovimo, krovinio masės ir vienetų skaičiaus nustatymo bei vagonų plombavimo tvarką; numatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinio praradimas įvyko dėl to, kad siuntėjas krovinį pakrovė į šiam kroviniui vežti netinkamą vagoną. Tokiomis aplinkybėmis nei viena iš šalių bylos nagrinėjimo metu nesirėmė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl atsakomybės už nuostolius nepaneigia.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo po 300 Lt už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą (b.l. 8 t.1, b.l. 138, .3), patyrė 8 103,19 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 23,24, t.3) bei 4 750,12 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, apimtį bei advokato laiko sąnaudas sumažina atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme iki 4 000 Lt, apeliacinės instancijos teisme – iki 2 500 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria atmestas ieškovo AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) ieškinys, ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ solidariai 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) padarytų nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; priteisti ieškovui AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 300 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei advokato atstovavimo išlaidų 4 000 Lt, iš viso 4 300 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus Lt) lygiomis dalimis.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ valstybei 53 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti ieškovui AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 300 Lt už apeliacinio skundo padavimą 2 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2 800 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus Lt) lygiomis dalimis.

Priteisti iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 32,40 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.