- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 1S-768-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - P. N., jo gynėjo advokato V. S., jo motinos O. S., jos įgalioto asmens D. G. skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. N. pakeistas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis bei pratęstas stebėjimo terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1995-12-12 Kauno apygardos teismo nutartimi P. N., padaręs tuo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 1 d., 271 str. 1 d. , 118 str. 4 d. ir 105 str. 7 p., vadovaujantis BK 12 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – atidavimas į psichiatrinę ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis.
Vėlesnėmis teismų nutartimis medicininio pobūdžio priemonių stebėjimo sąlygos ne kartą buvo keičiamos, atsižvelgiant į P. N. psichinę būseną ir jo elgesį tuo metu.
2014-07-16 Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma P. N. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir P. N. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis bei pratęstas stebėjimo terminas.
Šalies argumentai
Skundu P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nutartį, priimti naują nutartį ir skirti jam ambulatorinį gydymą pagal jo registracijos vietą. Nurodo, jog atsisakė vartoti tik tuos vaistus, kuriuos vartojo prireikus ir kurių jis asmeniškai paprašydavo. Striukės iš V. N. neatėmė, jis pats ją savanoriškai jam padovanojo, be to, ji buvo sena, slaugytoja vėliau ją išmetė į šiukšlių dėžę. Neneigia, kad V. M. duše apliejo vandeniu, bet tai buvo tik žaidimas. V. M. jis nemušė. 2014-06-20 pačių ligonių leidimu paėmė batono riekutę su sviestu, nes jie jos nebevalgė, tačiau slaugytoja tą maisto porciją iš jo atėmė, teigdama, kad tik jos leidimu galima taip daryti, ir šį atvejį pripažino kaip svetimos maisto porcijos pasisavinimą. 2014-06-26 durų tyčia netrankė, prieš gimtadienį ir pasimatymą su motina negalėjo užmigti ir porą kartų ėjo parūkyti. Durys atsidaro ir užsidaro automatiškai, todėl trankyti jų nėra galimybių. Elektronines priemones buvo parodęs slaugytojoms, kad jas patikrintų ir užregistruotų, jų neslėpė. Su ligoninės administracija jo santykiai konfliktiški, nes jis rašo skundus į įvairias instancijas, dauguma jų pasitvirtina, dėl ko ligoninės administracija buvo priversta ne kartą keisti vidaus tvarkos taisykles. Ligoninės administracija dėl to vykdo prieš jį psichologinį ir fizinį smurtą, be pagrindo jį laiko ligoninėje. Jis savo ligą pripažįsta ir mano, kad galėtų gydytis ambulatoriškai.
Skundu P. N. gynėjas advokatas V. S. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - pakeisti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir pratęsti jo terminą arba pratęsti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Teigia, kad Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, jog P. N. pasisavina kitų ligonių maistą, ignoruoja personalo nurodymus, ir dar „manipuliuoja“, „meluoja“, „šantažuoja“ ir pan. Mano, kad dėl to gydytojų komisija ir siūlė keisti stebėjimo sąlygas. Išvadoje taip pat pažymėta, kad P. N. „nepasiduoda jokiai korekcijai“. Iš to seka, kad pakeitus stebėjimo sąlygas gydymo įstaiga tikisi pakoreguoti P. N. elgesį. Tačiau stebėjimo sąlygų pakeitimas nėra gydymo metodas ir sunkiai tikėtina, kad įvyks kokia nors korekcija. Be to, kyla klausimas, ar P. N. tikrai yra padaręs tiek pažeidimų ir ar jie laikytini pažeidimais, dėl kurių reikėtų keisti stebėjimo sąlygas. P. N. pažeidimu nurodoma tai, kad buvo „paimtas žaidimų grotuvas SONY-PSP, turintis draudžiamas funkcijas“. Tačiau pažeidimų sąraše nenurodoma, kokios tos funkcijos, kas jas draudžia. Be to, P. N. neva padarytų pažeidimų sąraše dažnai minimi tai USB laikmena, tai mobiliojo ryšio telefonas, tai žaidimų grotuvas. Komisijos išvadoje nurodyta, kad P. N. „intelektas gana aukštas“. Taigi jo intelektas ir pasireiškia domėjimusi išvardytais prietaisais ir jų teikiamomis galimybėmis. Galimybės tuo domėtis ligoninėje yra ribotos, netgi draudžiamos. Tačiau P. N. stebint ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, daugiau nei pusės tariamų pažeidimų nebūtų, nes namuose, gyvendamas su mama, jis galėtų laisvai domėtis kompiuteriniais žaidimais, internetu. Pakeitus stebėjimo sąlygas, pasikeistų ir P. N. gyvenimas: nebereikėtų varžyti savęs naudojantis minėtais prietaisais, nebereikėtų bendrauti su kitais pacientais, bendravimas būtų tik šeimos rate ir visi galimi ginčai ar nesutarimai taip pat būtų išsprendžiami vietoje, šeimoje. Normalios, sveikos gyvenimo sąlygos irgi turi įtakos ligonio būklei.
Skundu P. N. motinos O. S. atstovė D. G. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nutartį ir priimti naują nutartį - paskirti P. N. gydymą ambulatoriškai ir perduoti jį jo motinai O. S.. Taip pat prašo išreikalauti iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės vaizdo įrašą, kuriame turėtų būti užfiksuotas 2014-05-18 – 2014-05-19 incidentas su ligoniu V. M., išreikalauti iš Rokiškio rajono apylinkės teismo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš Utenos ekspertinio skyriaus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertizės, atliktos P. N. 2013 m., išvadą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta dėl šių pagrindų:
Dėl grubaus procesinio pažeidimo, pratęsiant pasibaigusį gydymo terminą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymo nuostatomis ir VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės nuostatais, Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymo, pratęsiant gydymo terminą, posėdžiai turi būti organizuojami ne vėliau kaip penki mėnesiai nuo paskutinės komisijos posėdžio datos. Teismas ne vėliau kaip šeši mėnesiai nuo paskutinės teismo nutarties pratęsti priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymą gali savo nutartimi pratęsti gydymo terminą. Tačiau per paskutinius trejus metus šie įstatymo reikalavimai buvo grubiai pažeidžiami - teismas pratęsdavo jau pasibaigusį gydymo terminą, t. y. ligonis būdavo priverstinai laikomas gydymo įstaigoje, nesant teisėto tam pagrindo. Per 2012-2014 m. laikotarpį tokie pažeidimai buvo padaryti priimant 5 teismo nutartis. Šį kartą komisija dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo savo išvadą Nr. 292 (4 b. l.) pateikė 2014-07-03, nors turėjo ją pateikti po penkių mėnesių, t. y. ne vėliau kaip 2014-06-05. Nors į tai ir buvo atkreipę dėmesį, tačiau teismas šį faktą, kad gydymo terminas yra pasibaigęs, ignoravo ir pratęsė pasibaigusį gydymo terminą, be to, pažeidė terminą tokiai nutarčiai priimti, atsižvelgiant į pirmiau priimtos nutarties datą. Nors teismo posėdžio protokole yra įrašyta, kad P. N. motinos O. S. įgaliota atstovė D. G. prašė teismo nepratęsti pasibaigusio termino, teismo nutartyje šis argumentas niekaip nėra aptartas.
Dėl teismo nutarties argumentų neatitikimo bylos faktinių aplinkybių bei dėl vertinamų įrodymų patikimumo ir leistinumo.
Šalies argumentai
Nurodo, kad Komisija dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros 2014-07-03 išvadoje Nr. 292 teigia, jog „ligonio (P. N.) psichikos būklė pablogėjo, nestabili. Stebėti pykčio protrūkiai, trys agresijos atvejai kitų pacientų atžvilgiu, grasinimai susidoroti“ (5 b. l.). Tačiau teismas, remdamasis ne šiuo dokumentu, bet subjektyviais ligoninės atstovės H. B. paaiškinimais, kad buvo nustatyti keturi agresijos atvejai, nutartyje įvardija, kad P. N. agresija pasireiškė keturis kartus. Be to, teismas, nurodęs keturis agresijos atvejus, neįvardijęs, kaip jie pasireiškė, apribojo P. N. ir jo atstovų procesinę teisę gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Tuo tarpu iš bylos medžiagos - P. N. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo už 2014 metų vasario - birželio mėn. sąrašo (36 b. l.), ligonio sveikatos, elgesio stebėjimo ir slaugos lapų (52-60 b. l.) matyti, kad yra užfiksuotas tik vienas incidentas su kitu pacientu V. M.. Dar tris agresijos atvejus patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Nurodo, kad 2014-05-18 ligonio sveikatos, elgesio stebėjimo ir slaugos lapuose yra padaryti slaugės R. B. įrašai (57 b. l.) apie tai, kad P. N. duše apipylė V. M. šaltu vandeniu, o naktį keturis kartus įspyrė jam į koją. Tačiau 2014-05-22 slaugytojos paaiškinime (46 b. l.) pateikiamos kiek kitokios šio įvykio aplinkybės - V. M. sanitarui E. M., atėjusiam dėl jo riksmo, paaiškino, kad jam prisisapnavo velniai. Ir tik kitą rytą jis jau ėmė kaltinti P. N. dėl spyrių, kadangi kitą dieną, t. y. 2014-05-19, P. N. buvo patalpintas trims paroms į aktyvaus stebėjimo palatą. Tačiau nesuprantama, kokiu pagrindu tai buvo padaryta, jei slaugės paaiškinimas buvo surašytas – 2014-05-22, sanitaro – 2014-05-22, V. M. – 2014- 05-20. Iš to akivaizdu, kad P. N. buvo įvardytas kaip smurtaujantis, net neištyrus įvykio ir negavus visų asmenų paaiškinimų. Suprantama, jog tie paaiškinimai buvo surašyti vėliau, kad pateisintų nepagrįstai P. N. atžvilgiu taikytą nuobaudą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. M. 2014-07-01 savo paaiškinime (79 b. l.) nurodė tikrąsias ankstesnio savo pareiškimo priežastis - jam vedėja H. B. liepė surašytą pareiškimą, kaltinant P. N.. Jis tai padarė, nes bijo vedėjos. Tačiau teismas savo nutartyje nepasisakė, kodėl vertina V. M. pareiškimą dėl P. N. agresijos jo atžvilgiu ir kodėl atmeta to paties ligonio pareiškimą, kuriame jis paaiškina, kad ankstesnį pareiškimą yra surašęs dėl vedėjos įtakos. Teismas nepasisakęs, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus vertina kritiškai, apribojo P. N. ir jo atstovų procesinę teisę gintis nuo nepagrįstų kaltinimų.
Nurodo, kad teismo nutartyje aptariant kitus padarytus P. N. pažeidimus sakoma, kad „... 2014-05-19 stebėta agresija - gąsdina personalą, nevykdo jokių nurodymų. Dėl pavojaus aplinkiniams perkeltas į aktyvaus stebėjimo palatą“. Teismas net neįsigilino, kad 2014-05-19 P. N. buvo perkeltas į aktyvaus stebėjimo kamerą po neaiškaus įvykio su V. M., o ne dėl gąsdinimų personalui. Žinoma, P. N. reiškė tuo metu nepasitenkinimą už nepagrįstą nuobaudą, bet jokiu būdu nebuvo agresyvus personalo atžvilgiu ir jiems negrasino. Teismas nutartyje įvardija ir kitus P. N. pažeidimus: atsisako vartoti vaistus (2014-02-16, 2014-02- 17), nors iš ligonio sveikatos, elgesio stebėjimo ir slaugos lapuose esančių įrašų matyti, kad dėl P. N. netinkamų paskirtų vaistų, ką vėliau pripažino ir gydytojai, kurie pakoregavo vaistus, jam prasidėjo alergijos priepuolis (ligonis turi teisę atsisakyti migdomųjų vaistų, jei jie jam nėra reikalingi). Teismo nutartyje nurodoma, kad P. N. turi draudžiamas elektronines priemones (2014-03-18), nors neįvardyta, kokios tai draudžiamos priemonės, o P. N. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo už 2014 metų vasario - birželio sąraše USB, MP3 grotuvas ir elektroninė knyga pagal ligoninės galiojančias vidaus taisykles yra leistini. Pažymi, kad net ir teismo posėdžio metu ligoninės atstovė nesugebėjo paaiškinti, kas yra draudžiama. Atkreipia dėmesį, kad pats P. N. neša ligoninės personalui įvairias priemones ir aparatus, kad jie būtų patikrinti dėl leistinumo jais naudotis (54, 55 b. l.). Svarbiu momentu laikoma ir tai, kad 2014-01-31 teismo nutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) analogiški pažeidimai buvo įvertinti taip: „Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, susijusių su mobiliojo ryšio telefonų ir grotuvų panaudojimu, teismas nelaiko esminiais, kurie turėtų nulemti jo (P. N.) perkėlimą į sustiprinto stebėjimo sąlygas“. Todėl nesupranta, kodėl tas pats teismas kitaip vertina tuos pačius tariamus pažeidimus. Dar vienas P. N. pažeidimas - 2014-06-26 naktį triukšmavo, trankė durimis, nors, mano, kad tai yra subjektyvus vertinimas veiksmų, kurie neturėtų būti įvardyti kaip taisyklių pažeidimas. P. N. pažeidimu laikė ir tai, kad 2014-07-14 apsaugos darbuotojai elektroninėje knygoje rado įrašytus receptų blankus su Respublikinės Vilniaus ligoninės Antakalnio poliklinikos kodais ir gydytojų spaudais, tačiau šio teismo nutartyje nurodyto pažeidimo iš viso neįmanoma suprasti - kuo ir kokius įstatymus ar vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė P. N. savo elektroninėje knygoje turėjęs tokią informaciją, juolab kad ja jis niekaip negalėtų pasinaudoti. Be to, tokio pažeidimo nėra nurodyta byloje - net ir teikime yra nurodyta, kad P. N. pažeidimai yra fiksuoti laikotarpiu už 2014 metų vasario - birželio mėnesius. Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad 2014-03-31 P. N. pasiėmė iš kito ligonio striukę, o 2014-05-14 iš kito paciento reikalavo 50 Lt. Tačiau šie pažeidimai yra paremti tų pačių kelių pacientų paaiškinimais, kurie, kaip vėliau pareiškė teismui, ankstesnių savo žodžių atsisako.
Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priėmė nutartį neįsitikinęs, ar pagal galiojančias ligoninėje vidaus taisykles P. N. veiksmai gali būti įvertinti kaip pažeidimai. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar jis buvo su jomis supažindintas. Be to, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tariami įrodymai - ligoninėje gauti ligonių pasiaiškinimai nėra nei registruojami, nei numeruojami, jie tiesiog dedami į kažkokį segtuvą. Taip pat nesupranta, kaip galima remtis psichikos ligonių paaiškinimais, kai jie neatsako už savo veiksmus, rašo skirtingo turinio paaiškinimus. Tokiu būdu yra pažeidžiamas įrodymų leistinumo ir patikimumo principas.
Nurodo, kad teismas, aprašęs P. N. psichinės sveikatos būklę, pažodžiui atkartojo tai, kas buvo parašyta 2014-01-31 nutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau, priimdamas skundžiamą nutartį, tokią pačią būklę kažkodėl įvertino kaip pablogėjusią.
Nors ligoninė prašo pakeisti P. N. gydymo sąlygas iš bendrų į sustiprintas, tačiau, kaip matyti iš teikimo, P. N. kas antrą dieną leidžiamas „Cisordinolis“. Teismas nutartyje teigia, kad P. N. nepasiduoda jokiai korekcijai, tačiau, kaip paaiškino ligoninės atstovė, jokia gydomoji korekcija jam ir nebuvo daroma. Net ir tikint ligoninės atstovės paaiškinimais, kad P. N. būklė blogėja, nesuprantama, kodėl jam nėra koreguojami vaistai, nes vien pats perkėlimas į kitą skyrių jo būklės nepagerins.
3. Dėl neobjektyvaus teikimo netinkamo įvertinimo, neatsižvelgiant į susidariusią konfliktinę situaciją tarp paciento ir ligoninės.
Nurodo, kad per visą P. N. gydymo laikotarpį nuolat yra pažeidinėjamos jo teisės, ką patvirtina ir Valstybės kontrolieriaus bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymai. Mano, kad dėl P. N. nuolatinės kovos už savo teises, už tinkamą gydymą ir objektyvų jo veiksmų įvertinimą tarp jo ir ligoninės susiklostė itin negražūs konfliktiniai santykiai. Ligoninės personalui yra daroma įtaka rašyti prieš jį įvairius raštus, nesutinkantys tai daryti asmenys baudžiami, perkeliami į kitą skyrių, ligoniai verčiami šmeižti P. N., teismui teikiami raštai yra klastojami, dėl ko jau yra kreiptasi į prokuratūrą. Pvz., 2014-05-19 ligonio sveikatos, elgesio stebėjimo ir slaugos lape (57 b. l.) yra įrašas, kad P. N. po įvykio su V. M. buvo koreguotas gydymas, tuo tarpu ligoninės atstovė tai paneigė. Ligoninės administracijos neobjektyvumas šio ligonio atžvilgiu pasireiškia net tuo, kad teikimuose surašomos Rokiškio rajono apylinkės teismų nutartys tik nuo 2011 m., nutylint, jog daugelis jų buvo pakeistos Panevėžio apygardos teismo, švelninant pirmosios instancijos teismo paskirtas stebėjimo sąlygas (5 b. l.). Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas didesnę dalį nutarčių panaikino, nepripažindamas pagrindo sugriežtinti P. N. priverčiamojo gydymo sąlygų. Teigia, kad nuo pat pirmos dienos bendro stebėjimo sąlygomis gydymo skyriuje vedėja H. B. reiškė savo antipatiją P. N.. Todėl nekelia nuostabos, kad ir šioje byloje prieš P. N. kelis pareiškimus yra surašiusi vedėjos dukra V. B. – V. (38 b.1.) ir jos žentas A. V. (41 b. l.).
Nurodo, kad jau kelinto pratęsimo metu stebima tokia tendencija - didesnę nei pusę gydymo laikotarpio dalį P. N., sprendžiant iš ligonio sveikatos, elgesio stebėjimo ir slaugos lapų, elgiasi gerai, pažeidimų nedaro, tačiau, artėjant naujo teikimo laikui, prasideda jo tariami pažeidimai. Ir paprastai tariamus pažeidimus „pastebi“ viena ir ta pati slaugė - N. G., kuri ir įrašė melagingą atžymą, kad P. N. koreguotas gydymas (57 b. l.).
Į teismą ligoninės atstovė - vedėja H. B., žinodama, kad P. N. diagnozuota liekamoji šizofrenija (pati lengviausia šizofrenijos forma), sąmoningai pateikė heboidinės šizofrenijos, kuri iš tiesų yra pavojinga ir beveik neišgydoma, aprašymą (78 b. l.). Ligoninė ilgus metus klaidino teismą, teikdama, jog P. N. psichinės sveikatos diagnozė - heboidinė šizofrenija. Ir tik Utenos psichiatrų - ekspertų komisijos dėka ši diagnozė buvo paneigta, išaiškinant, kad P. N. turi liekamąją šizofreniją. Ši komisija nustatė, kad P. N. suvokia savo veiksmus ir gali juos valdyti. Todėl nėra aišku, dėl kokios ligos jis yra gydomas.
Nurodo, kad 2014-08-13 14.30 min. vedėja, atsisakiusi priimti iš P. N. skundą dėl teismo nutarties, išprovokavo konfliktą, kurio metu P. N. buvo sanitarų sumuštas. Tik įsikišus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, į ligoninę atvyko policija, kuri pradėjo tyrimą, o P. N. apžiūrėjo medikai. Tačiau išvykus policijai, P. N. buvo „atkeršyta“ - jis buvo uždarytas į karcerį.
Šalies argumentai
Skundu P. N. motina O. S. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti, išleisti sūnų P. N. gydytis ambulatoriškai namų sąlygomis arba stacionariai pagal gyvenamąją vietą. Nurodo, kad skiriasi Rokiškio ir Kauno psichiatrų išvados dėl gydymo ir ligos. Įrodymų dėl P. N. agresijos, kitų įvardytų pažeidimų nėra, gydymo įstaiga naudoja senus vaistus, personalas su juo elgiasi blogai, vartoja fizinį ir psichologinį smurtą, dar labiau sužalojo jo psichiką, gresia mirtinas pavojus jo sveikatai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundus Rokiškio psichiatrijos ligoninė prašo skundus atmesti. Pažymi, kad gynėjo advokato V. S. skunde teigiama, jog Komisijos medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad P. N. ignoruoja personalo nurodymus, „manipuliuoja. meluoja.. šantažuoja.. nepasiduoda jokiai korekcijai“. Tačiau gydytojų psichiatrų komisijos išvadoje konstatuota, kad paciento psichikos būsena buvo nestabili: žinomi agresijos epizodai prieš kitus pacientus, po ko trims paroms dėl agresijos P. N. buvo skirtas aktyvus stebėjimas, koreguotas gydymas. P. N. bandė užvaldyti paciento pinigus jį šantažuodamas (užblokavo telefoną), nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, nepaiso nusistovėjusių socialinių normų, nevengdamas pasitelkti psichologinį smurtą silpnesnių pacientų atžvilgiu, taip trikdo personalo darbą, kitų pacientų gydymą, stebėtos dažnos disforijos ir pan. Pacientas du kartus – 2013-10-30 ir 2014-01-22 buvo pasirašytinai supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, po pažeidimų su šiomis taisyklėmis jis buvo supažindintas pakartotinai. Taisyklių privalu laikytis, o jų nesilaikymas traktuojamas kaip taisyklių pažeidimas. Taisyklių pažeidimai fiksuojami slaugos istorijoje, draudžiamų daiktų poėmio aktuose.
Teigia, kad P. N. motinos O. S. atstovės D. G. apeliaciniame skunde nurodoma, jog komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymo organizuojamos ne vėliau kaip penki mėnesiai po paskutinio posėdžio. Tačiau pagal ligoninės direktoriaus patvirtintą gydytojų psichiatrų komisijos reglamentą, komisijos būna po penkių mėnesių po įsiteisėjusios teismo nutarties. Todėl mano, kad komisijos posėdžiai vyko laiku.
O. S. atstovės apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas rėmėsi subjektyviais ligoninės atstovės H. B. paaiškinimais apie keturis P. N. agresijos atvejus. Iš tiesų yra priešingai, gydančios gydytojos pateiktame aprašyme per stebėjimo laikotarpį nurodyti trys agresijos atvejai: P. N. kieme sudavė pacientui K. per veidą (2014-06-28 yra įrašas slaugos istorijoje); du agresijos atvejai paciento M. atžvilgiu aprašyti slaugos istorijoje: slaugytojos R. B. įrašas 2014-05-18, 2014-05-19, 2014-05-20 slaugytojų N. G., N. D. įrašai, 2014-05-19 ryte budinčios gydytojos A. Š. įrašas ligos istorijoje. Dėl agresijos aktyvus stebėjimas taikytas 3 paroms, du kartus kviesta apsauga, koreguotas gydymas (2014-05-19 įrašas ligos istorijoje). Įrašas istorijoje - 2014-05-14 užblokavo N. telefoną, už atblokavimą reikalavo 50 Lt (šie duomenys fiksuoti pateiktoje ligos istorijos kopijoje).
Nepagrįstai O. S. atstovės skunde teigiama, kad yra neaišku, kodėl P. N. skirtas aktyvus stebėjimas, slaugytoja G. meluoja apie gydymo korekciją, personalo paaiškinimai surašyti kita data vedėjos reikalavimu, įrašai klastojami. Pagal slaugytojos koordinatorės pareiginių nuostatų 6.24 p. ir slaugytojų pareiginių nuostatų 6.23 p. slaugytojos apie darbo laiku įvykusius incidentus pateikia tarnybinį pranešimą su darbuotojų raštiškais paaiškinimais. Slaugytojų darbą reglamentuoja skyriaus nuostatų 22, 23, 24 punktai. Sanitarai dirba pagal pareiginius nuostatus, turi juos vykdyti: stebėti pacientus, informuoti apie vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, netaikant niekam išimčių. BK 98 str. pakeitime 2006-12-12 Nr. X-970 nurodoma, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pacientai M., N., B., N. yra veiksnūs, už savo elgesį atsako, pareiškimus rašė savo noru, vėliau P. N. įkalbėti galėjo parašyti priešingai, nors pacientų pareiškimus atspindi įrašai slaugos istorijoje, kurie rašomi chronologine tvarka. Pacientų pareiškimai neregistruojami, skundai – registruojami. Galiojančių vidaus tvarkos taisyklių 1 priede nurodyta, kad pacientams draudžiama turėti vaizdo ir garso perdavimo, duomenų kaupimo, perrašymo, dauginimo, kopijavimo prietaisus. Tų pačių taisyklių 14 priede nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, informacija apie paciento gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje yra konfidenciali. Nurodyta mobiliųjų telefonų ir personalinių kompiuterių naudojimo tvarka - neturi būti įrašymo, filmavimo-fotografavimo, internetinio ryšio funkcijų. P. N. pasirašė pasižadėjimą nepažeisti kompiuteriu naudojimosi tvarkos, tačiau 2014-03-04 pažeidė taisykles, bandė pasinaudoti USB raktu, kopijuoti. Socialinės darbuotojos padėjėja V. B.-V. priklauso psichosocialinės reabilitacijos skyriui. Jo vedėjai parašė pranešimą apie P. N. pažeidimą – įneštą USB raktą, bandymą kopijuoti. Bendro stebėjimo skyriaus vedėjai socialiniai darbuotojai nepavaldūs. Iš elektroninės knygos skaityklės originalių receptų su Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir Antakalnio poliklinikos įmonės kodais, konkrečių gydytojų spaudais kompiuterio pagalba galima atspausdinti receptus ir juos panaudoti vaistams išrašyti. P. N. skirtas naujos kartos vaistas „Cisordinolis“, kurio pagrindinė indikacija – elgesio korekcija. „Cisordinolis“ leidžiamas kas 7 dienas. Paskyrus kitą vaistą „Qatiapiną“ stebėta nepastovi tariama alerginė reakcija, kuri savaime praėjo, priešalerginių vaistų pacientas atsisakė. Slaugos istorijos 2014-06-26 įrašas: „naktį triukšmavo, trankė durimis, trukdė kitų pacientų ramybę, leidžiamų vaistų kategoriškai atsisakė“. Nurodo, kad pacientams pagalba teikiama komandinio darbo principu: komandai priklauso slaugytoja koordinatorė, socialinė darbuotoja, socialinė darbuotoja užimtumui, psichologė, gydytoja. P. N. psichologo pagalbos atsisakė. Kas 6 mėn. vyksta komandos ir paciento pasitarimai apie teikiamą pagalbą, sprendžiamos iškilusios problemos. Socialinė darbuotoja laiškus išsiunčia darbo dienomis kasdien, registruotus – 2 kartus per mėnesį. Dienos metu pacientus stebi slaugytoja koordinatorė, vėliau – budinti slaugytoja. Slaugos istorijoje 2014-02-28 – 2014-05-15 slaugytojų įrašyti pažeidimai: 2014 m. vasario 16 ir 17 d. atsisakė gerti vaistus, 2014 m. kovo 4 d. užimtumo kambaryje turėjo USB raktą, 2014 m. kovo 18 d. apsauga patikrinimo metu rado telefoną su interneto funkcija (surašytas poėmio aktas), 2014 m. kovo 31 d. pasisavino kito paciento striukę, 2014 m. balandžio 4 d. pasimatymo metu už grynuosius pinigus bandė parduoti IPOD įrenginį (surašytas aktas), 2014 m. balandžio 22 d. bandė išsiųsti svetimą pultelį, 2014 m. balandžio 14 d. užblokavo N. telefoną, už atblokavimą reikalavo 50 Lt.
Po įstatymo uždraustos veikos P. N. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, diagnozė: heboidinė šizofrenija. Šizofrenija turi vystymosi eigą. Paskutinės ekspertizės metu pateikta diagnozė: liekamoji šizofrenija. Tai nėra savarankiška šizofrenijos forma, o tik vystymosi stadija. Paskutinį kartą P. N. hospitalizuotas 2007-07-17. Nuo to laiko ekspertizei į Utenos ekspertinį skyrių perkeltas nebuvo. Apie 2013 m. Utenos ekspertiniame skyriuje atliktą ekspertizę ligos istorijoje duomenų nėra. Ligoninė perka apsaugos paslaugą. Pacientų apsaugą, vaizdo kamerų stebėjimą vykdo UAB „Apsaugos komanda“, kuri yra vaizdo duomenų valdytoja. Vaizdo įrašai saugomi 7 dienas.
Šalies argumentai
Teigia, kad O. S. skunde nepagrįstai nurodo, kad slaugos ir gydymo istorijoje užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai yra neteisingi, pramanyti, nes tai prieštarauja jau pirmiau nurodytoms aplinkybėms, t. y. išvardytiems P. N. pažeidimams. Nurodo, kad vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai dėl neleistinų daiktų yra personalo problema. Vidaus tvarkos taisyklės yra parašytos pacientams, kurie su taisyklėmis supažindinami pasirašytinai, jie įsipareigoja jų laikytis. Vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas traktuojamas kaip pažeidimas. Tačiau pati O. S. teigia, kad sūnui būna pykčio protrūkiai, taip pripažindama ligos buvimą.
O. S. skundo argumentai, kad sūnus gydomas senos kartos neuroleptikais, neatitinka tikrovės. „Cisordinolis“ yra naujos kartos neuroleptikas, skirtas elgesio sutrikimams gydyti. Pašalinių reiškinių nebuvo, pažinimo funkcijų netrikdo. 2014-03-10 psichologo vertinimas: dėmesys, atmintis nesutrikę. 2014 metais išklausė 12 klasių kursą.
Nurodo, kad O. S. 2014-08-13 skambino pagalbos telefonu ir melagingai pranešė apie ligoninėje sumuštą sūnų. 2014-08-13 P. N. apžiūrėjusi budinti gydytoja sužalojimo požymių nekonstatavo. 2014-08-14 konsultavo Rokiškio rajono ligoninės traumatologas, diagnozė: sąmoninga simuliacija.
Teigia, kad P. N. gydomas bendro stebėjimo sąlygomis, struktūrizuotoje aplinkoje nesugeba prisitaikyti prie skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, nuolat jas pažeidinėja, jas ignoruoja, į pastabas nereaguoja. Jo elgesys nepasiduoda korekcijai. Po Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nutarties dėl gydymo sąlygų pakeitimo į gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, 2014-08-08 gydančiai gydytojai ir kompiuterių specialistui grasino susidoroti: „padarysiu invalidais pamokėjus pinigų“ (įrašas slaugos istorijoje su socialinės darbuotojos B. L., slaugytojos N. G. ir sanitaro M. parašais). 2014-08-13 melagingai apkaltino sanitarus ir apsaugos darbuotoją jį sumušus. Konsultavo traumatologas, įvertino kaip sąmoningą simuliaciją. P. N. elgesys byloja apie jo didėjantį pavojingumą.
Prokurorė ir ligoninės atstovė prašė skundus atmesti, P. N., jo įstatyminė atstovė, P. N. motinos O. S. įgaliotas asmuo prašė skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad skundai nagrinėtini tik dėl priverčiamosios medicinos priemonės P. N. – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į sustiprinto stebėjimo sąlygas ir stebėjimo termino pratęsimo dalies ribose.
Išnagrinėjęs skundų argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-07 nutartį, kuria P. N. pakeistas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis bei pratęstas stebėjimo terminas, keisti ar naikinti šiuo metu pagrindo nėra.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į griežtesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pablogėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į griežtesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2013-07-14 Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonės rūšies pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. 292 matyti, jog P. N. serga liekamąja šizofrenija, nuo mažens buvo tirtas bei gydytas psichiatrijos ligoninėse. Po baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo nuo 1996-01-18 iki 2003-08-05 P. N. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas griežto ir sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o nuo 2003-08-05 gydomas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (Panevėžio apygardos teismo 2004-02-03 nutartimi priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas 6 mėnesiams). Tačiau tuo laikotarpiu gydomas bendro stebėjimo sąlygomis P. N. pažeidinėjo skyriaus režimą, neklausė personalo darbuotojų, jo elgesys buvo nekoreguojamas, dėl ko 2004-05-25 buvo apžiūrėtas gydytojų psichiatrų komisijos, kuri rekomendavo teismui pakeisti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę iš bendro stebėjimo sąlygų į sustiprinto stebėjimo sąlygas, nors galutinis sprendimas stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis nebuvo priimtas. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis iš esmės buvo taikytas iki 2007-10-02, kuomet Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris P. N. buvo taikytas iki 2012-12-07. Po to, apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, kad nėra realių duomenų apie P. N. sveikatos pablogėjimą, vertindamas režimo pažeidimus kaip mažareikšmius, P. N. vėl taikė stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Vadovaudamasis tokiais pat motyvais apylinkės teismas atsisakė tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą dėl stebėjimo sąlygų pakeitimo P. N. ir 2014-01-31 nutartimi.
Apylinkės teismas, remdamasis minėta Komisijos išvada ir kitais medžiagoje esančiais duomenimis, iš kurių seka, kad P. N. psichinė būklė pablogėjo ir tapo nestabili, ligonis sunkiai suvaldomas dėl ryškios elgesio patologijos, per stebėjimo laikotarpį nesilaikė skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, nevengė pasitelkti psichologinį smurtą kitų pacientų atžvilgiu, stebimi jo pykčio protrūkiai, žinomi keli agresijos atvejai kitų asmenų atžvilgiu, bandymas užvaldyti kito paciento pinigus šantažuojant ir grasinant su juo susidoroti (2014-05-19 dėl agresijos trims paroms buvo paskirtas aktyvus stebėjimas stebėjimo palatoje), skundžiama 2014-08-07 nutartimi P. N. pakeitė stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis bei pratęsė stebėjimo terminą. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo ir tai, jog P. N. nesugeba adaptuotis net ir struktūrizuotoje aplinkoje. Jo nuotaika nepastovi, dažnos disforijos, emocijos šaltos, blėsios, mąstymas stokojantis logikos, psichozės reiškinių nėra, suicidines mintis neigia. P. N. patologiškas elgesys, kai jis nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, visiškai nepasiduoda jokiai korekcijai, tęsiasi ne tik per pastarąjį stebėjimo laikotarpį. Jis agresyviai elgiasi su kitais pacientais ir tokiu būdu daro neigiamą poveikį kitiems asmenims. Jo daromi pažeidimai yra užfiksuoti ligonio sveikatos, elgesio stebėjimo ir slaugos lapuose, kur kiekvieną dieną daromos atžymos medicinos personalo, kurie atsakingi už pacientų elgesį. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad P. N. negali būti toliau stebimas bendro stebėjimo sąlygomis, kur yra laisvas judėjimas, kur jis daro neigiamą įtaką kitų pacientų psichinei būsenai, juos skriaudžia, destabilizuoja skyriaus darbą, todėl stebėjimo sąlygos griežtinamos, perkeliant jį iš bendro į sustiprinto stebėjimo sąlygas.
Aukštesnysis teismas visiškai pritaria šioms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui, nes Panevėžio apygardos teismui pateikta medžiaga ir joje esantys duomenys neleidžia daryti išvados nei apie P. N. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą ar išnykimą. Priešingai – P. N. konstatuotas psichikos būsenos pablogėjimas, nestabilumas, asmenybės ir elgesio patologija – nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, visiškai nepasiduoda jokiai korekcijai, nepaiso nusistovėjusių socialinių normų, siekdamas asmeninės naudos, nevengdamas pasitelkti psichologinį smurtą silpnesnių pacientų atžvilgiu, savo elgesį bando pateisinti meluodamas, išsisukinėdamas, kaltindamas kitus, stebimi ryškūs asocialios asmenybės bruožai. Būtent tai sąlygojo komisijos rekomendacijas P. N. sugriežtinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Tokios rekomendacijos bei ligoninės teikime formuluojamas prašymas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo savaime apima ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimą, nes be tokio pratęsimo režimo pakeitimas neįmanomas. Todėl kaip nepagrįsti atmetami skundo teiginiai apie teikimo ribų peržengimą pratęsiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Visi išvadą davusios komisijos nariai dirba Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jie visą gydymo laikotarpį stebi P. N. elgesį ir jų žinios apie P. N. psichinę būklę yra išsamios. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti išvadą davusios gydytojų komisijos narių kompetencija, taip pat neturi jokio pagrindo manyti, kad Komisijos išvadoje būtų pateikti aiškiai neteisingi duomenys apie dabartinę P. N. psichinę sveikatos būklę. Panevėžio apygardos teismo posėdyje dalyvavusi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė H. B. taip pat patvirtino, kad, atsižvelgus į P. N. elgesį (nepaiso taisyklių, gyvena pagal savo išgalvotas taisykles, daro, ką nori, veikia kitų rankomis, kitiems grasina), gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis šiuo atveju nebūtų efektyvus. Režimo pakeitimas iš bendro stebėjimo sąlygų į sustiprinto stebėjimo sąlygas padėtų koreguoti jo elgesį.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą, kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Pirmiau paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus duomenis, tarp jų ir gydytojų Komisijos išvadą, kurią kritiškai vertinti nebuvo pagrindo, nes išvada paremta konkrečiais faktais, rodančiais P. N. polinkį pažeidinėti gydymo režimą, ligoninės vidaus tvarką bei atspindi per pastarąjį laikotarpį jo psichinę būklę, kurią lyginant su prieš tai buvusiu laikotarpiu, kuriuo buvo stebimas iš esmės panašus P. N. elgesys su kitais ligoninės pacientais, tačiau gydytojų Komisijos išvada už tą laikotarpį nebuvo konstatuotas jo ligos paūmėjimas ar psichinės būklės pablogėjimas, kaip yra aptariamu atveju, davė apylinkės teismui pakankamą pagrindą tenkinti ligoninės teikimą ir pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sąlygas į griežtesnes bei pratęsti stebėjimo taikymą. Be to, nagrinėjamu atveju konstatuotas ne tik P. N. psichinės būklės pablogėjimas, kas nereiškia pasveikimo, bet ir kritikos stoka savo daromų veiksmų atžvilgiu, jo elgesys kitų pacientų ir personalo atžvilgiu taip pat rodo, kad P. N. socialinis pavojingumas nėra išnykęs, o priešingai, net sustiprėjęs. Dėl to P. N. šiuo metu negali būti skiriamas gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, nes kol kas tai nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Kaip minėta, pirmiau aptartų aplinkybių visuma pagrindžia P. N. būtinumą priverčiamojo medicinos pobūdžio priemonę toliau taikyti specializuotoje pcihikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Pagal BK 98 str. nuostatas ligonio stacionarinis stebėjimas bet kuriomis stebėjimo sąlygomis vykdomas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, todėl skirti stacionarinį stebėjimą P. N. pagal gyvenamąją vietą nėra galimybės.
Skunduose daug dėmesio skiriama P. N. ir medicinos personalo santykių aptarimui. Tačiau pažymėtina, jog tai nėra priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pakeitimo ir stebėjimo termino pratęsimą sąlygojantys veiksniai ar psichinės sveikatos būklės vertinimo kriterijai, todėl šie skunduose keliami klausimai apylinkės teismo išvados dėl priverčiamosios medicinos priemonės stebėjimo sąlygų pakeitimo ir stebėjimo pratęsimo nepaneigia, kaip jos nepaneigia ir teismo nutarties priėmimo data. Santykius tarp paciento ir ligoninės administracijos, tariamai neteisėtų administracijos veiksmų, galimo dokumentų klastojimo, fizinio ar psichinio smurto vartojimo prieš P. N. turi tirti atitinkamos institucijos, į kurias apeliantai turi teisę kreiptis, ir kaip nurodoma skunduose, dėl kai kurių incidentų į atitinkamas institucijas jau yra kreipęsi. Šiuo metu teismui pateiktoje medžiagoje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog minėti faktai būtų įvykę ir būtų turėję įtakos priimtam apylinkės teismo sprendimui, nėra.
Nėra galimybės pagal įgalioto asmens D. G. prašymą išreikalauti vaizdo įrašo dėl 2014-05-18 incidento su M., nes iš UAB „Apsaugos komanda“ pažymos matyti, kad įrašai įrangos laikmenoje saugomi tik 12 dienų ir po to išnyksta (149 b. l.). Tenkinti įgalioto asmens prašymo išreikalauti bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra priimta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutartis, nėra pagrindo, nes minima nutartis yra nagrinėjamoje medžiagoje. D. G. prašymo išreikalauti civilinę bylą, kurioje yra Kauno apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimas ir 2012-09-28 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, irgi nėra pagrindo, nes šių dokumentų kopijos pateiktos teismui ir pridėtos prie medžiagos. Šiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad P. N. yra pakaltinamas, o nurodyta jo diagnozė – liekamoji šizofrenija, kuri buvo nustatyta ir ankščiau. Veiksnumas ir pakaltinamumas yra skirtingos sąvokos ir tai, kad P. N. minėtoje civilinėje byloje buvo atsakovas, dar nereiškia, jog jis yra pakaltinamas.
Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti jos skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė, jo gynėjo advokato V. S., P. N. motinos O. S., jos įgalioto asmens D. G. skundus ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.