- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-8355-660/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07323-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- M. K.
- Advokatai
- Gerutis Varanavičius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jo atstovui advokatui Geručiui Varanavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, užsiimančio individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2014-10-04, 11.40 vai. Kaune, (duomenys neskelbtini)vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 132, 238, 231.1, 231.2, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. prisipažino padaręs pažeidimus iš dalies. Parodė, kad jis vairavo savo automobilį ir galimai kliudė kito stovinčio automobilio veidrodėlį, tačiau nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, nes tuo metu vežė su sūnų, su kuriuo kalbėjosi, automobilyje grojo radijas. Nuvažiavęs kelis šimtus metrų, pamatė vieno vairuotojo ženklus, jis rodė į veidrodėlį. Apžiūrėjęs pamatė ant savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlio dėmelę ir važiavo ieškoti automobilio, kurį apgadino, bet nerado. Grįžęs namo, pastatė automobilį ir važiavo dviračiu ieškoti apgadinto automobilio, bet nerado. Nuvažiavo į policiją, ten jau buvo suformintas įvykis, jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kito automobilio galinio vaizdo veidrodėlis kontakto metu užlinko ir nukrito veidrodėlio gaubtas. Nukentėjusiajam žalą atlygino. Vairuoto teisės jam reikalingos, nes jis vienas šeimoje vairuoja, sutuoktinė neturi vairavimo patirties. Išlaiko 3 vaikus, turi tėvus, kurie yra ligoti, jiems reikalinga medicininė priežiūra. Vairuotojo teisės reikalingos šeimos poreikiams tenkinti, vežti vaikus į mokyklą, būrelius, tėvus - į medicinines įstaigas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d. pažeidimų faktą ir M. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. 1. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti automobilio Toyota Avensis buvimo vieta, padaryti apgadinimai (b. 1. 3), fotonuotraukos (b. 1. 4-6), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad atvylus į eismo įvykio vietą rado apgadintą automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas paaiškino, kad atėjęs rado apgadintą savo automobilį. Gavus pranešimą, kad jį apgadino automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jį vairuoja M. K. (b. 1. 7, 8), M. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis kliudė stovinį automobilį. Nuvažiavo kelis šimtus metrų nepastebėjęs, nes grojo muzika, Kai pastebėjo, nuvežė vaiką į muzikos mokyklą ir grįžo atgal, bandė susirasti automobilį, kurį kliudė ir galimai padarė žalą, bet jo nerado. Norį atlyginti žalą ir gailisi (b. 1. 10), Š. Č. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad rado apgadintą savo automobilį Toyota, o atvykę pareigūnai pildė dokumentus (b. 1. 11), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad M. K. turi galiojančių nuobaudų (b. 1. 15-21), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobiliui Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant dešinės pusės galinio vaizdo veidrodžio dvi gilios ir ryškios kontakto žymės. Pagal apgadinimo aukštį, pobūdį atitinka tiriamo įvykio aplinkybes ir automobilio Toyota Avensis, balst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Išvada: automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu įvyko kontaktas su stovinčia transporto priemone. Įvertinus automobilio apgadinimus, jų pobūdį, vairuotojas juto kontaktą su kitu automobiliu (b. 1. 23), VĮ „Regitra" duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. K. (b. 1. 24), M. K. prašymas (b. 1. 27-29), Kauno apskrities VMI pažyma, iš kurio matyti, kad M. K. vykdo individualią veiklą -architektūros veikla (b. 1. 30), architekto kvalifikacijos atestatas (b. 1. 31), Š. Č. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad M. K. jam eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino, pretenzijų jam neturi (b. 1. 32), pažyma apie Šeimos sudėtį, iš kurios matyti, kad M. K. turi žmoną ir 3 nepilnamečius vaikus (b. 1. 33), medicininiai pažymėjimai, iš kurių matyti kad D. K. diagnozuoti smegenų kraujotakos sutrikimai, A. K. serga hipertonine liga (b. \. 34, 35), (duomenys neskelbtini)gimnazijos pažymos apie G. K. ir J. K. mokymąsi (b. 1. 38, 39), sportuojančio ir užsiiminėjančio kūno kultūra sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kad V. K. lanko baseiną (b. 1. 40), (duomenys neskelbtini) mokyklos pažyma apie G. K. ir V. K. mokymąsi (b. 1. 41, 42), (duomenys neskelbtini) klubo raštas, kad V. K. žaidžia stalo tenisą (b. l. 43), (duomenys neskelbtini) pažyma apie J. K. mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje (b. 1. 44), UAB „(duomenys neskelbtini)" charakteristika, kurioje M. K. charakterizuojamas teigiamai (b. 1. 45), I. K. prasymas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad ji prašo netaikyti jos vyrui teisės vairuoti atėmimo, nes tai paralyžiuotų jų gausios šeimos gyvenimą. Šeimos išlaikymas vyrui praradus galimybę dirbti taptų neįmanomas (b. 1. 46), kita bylos medžiaga.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokole M. K. veika dėl to, kad jis vairavo automobilį neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tik aprašyta, bet nekvalifikuota.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Pažeidimo faktas patvirtintas byloje surinkta medžiaga, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K., Š. Č. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad M. K. vairuodamas automobilį, neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadindamas. Teismas laiko, kad M. K. veika pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinis teisės pažeidimas M. K. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš Šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadindamas, nesustojęs ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė galiojusių Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2 punktų reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių 231 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 231.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.
Taigi, M. K. veiksmai - nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos - formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal Šią. normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą - pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
IŠ byloje esančių įrodymų matyti, kad ant M. K. automobilio galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimo nesimato, yra tamsesnė žymė, o kito automobilio galinio vaizdo veidrodėlis nulaužtas. Eismo įvykio metu padarytų apgadinimų pobūdis rodo, kad M. K. galėjo nepastebėti įvykusio kontakto, nes jo automobilio galinio vaizdo veidrodėlis įvykio metu nebuvo apgadintas, kito automobilio užsilenkusio veidrodėlio garso todėl galėjo negirdėti, kadangi tuo metu automobilyje buvo jo sūnus, su kurio jis kalbėjosi, be to, grojo radijas, Byloje nėra duomenų, kad pažeidėjas vairavo neblaivus, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant M. K. veiksmuose šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. padarė ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. K. turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, atlygino žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1, 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. K. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. sankcijų ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 33 str. 2 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., ir skirti administracines nuobaudas:
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 et) baudą,už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 et) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 et) (28 eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui - Kauno apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.