- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- eI3-4469-414/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00492-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „TC Investicija“
- Trečiasis asmuo
- Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TC Investicija“ atstovei advokato padėjėjai I. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TC Investicija“ prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui pratęsimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „TC Investicija“ (toliau – ir UAB „TC Investicija“, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220603-00106 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2025 m. kovo 28 d.
Pareiškėja prašyme nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą pareiškėja įsigijo 2021 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3942 pagrindu. Inspekcija 2022 m. gegužės 24 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220524-00094 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas). Savavališkos statybos aktas surašytas UAB „TC Investicija“, dėl žemės sklype pastatyto vieno buto gyvenamojo namo, kurio matmenys 14,24 m x 8,24 m, aukštis (nurodytas 2012 m statinių išdėstymo plane) 5,50 m. Nurodyta, kad darbai atlikti savavališkai, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento. Nepaisant to, kad UAB „TC Investicija“ jokių statybos darbų neatliko, o žemės sklypą įsigijo su jau jame buvusiu pastatu, Savavališkos statybos akte pareiškėja nurodyta kaip statytoja.
Pažymėjo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, kurių trukmei įtakos daryti negali. Pareiškėja sistemingai atliko šiuos veiksmus: 2022 m. liepos 4 d. sudaryta sutartis Nr. P22-029 su UAB „Projektavimo sprendimai“. Sutartimi susitarta, dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto parengimo. Sutarties terminas – 240 dienų nuo sutarties pasirašymo; 2022 m. liepos 7 d. kreiptasi į antstolio S. U. kontorą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Buvo parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 73; Teisinių konsultacijų dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo kreiptasi į advokatų profesinę bendriją „WALLESS“, su kuria sudaryta atstovavimo sutartis; 2023 m. vasario 27 d. sudarytas susitarimas prie sutarties, kuriuo paslaugų suteikimo terminas pratęstas iki 2024 m. sausio 1 d; 2023 m. birželio 6 d. pareiškėja prašymais kreipėsi Kauno rajono savivaldybės administraciją, bei Kauno apskrities valstybės archyvą. Prašymuose paaiškino, kad pastatas, kuriam surašytas Savavališkos statybos aktas bei Privalomasis nurodymas, pagal istorinius duomenis Žemės sklype pastatytas dar 1989 metais, genplane nužymėtas kaip administracinis pastatas; 2023 m. birželio 12 d. gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakymas, kad dokumentų, patvirtinančių pastato teisėtumą nesaugo; 2023 m. liepos 5 d. Kauno regioninis valstybės archyvas pateikė informaciją, kad šių dokumentų taip pat nesaugo; 2023 m. liepos 6 d. sudaryta nauja sutartis su UAB „MTARCH“.
Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad sudarytos sutarties pagrindu bus atlikti visi būtini įteisinimo darbai. Tačiau paaiškėjo, kad reikės atlikti papildomus poveikio aplinkai vertinimus, rengti teritorijų planavimo dokumentus. Todėl procedūra užtruko. Šiems veiksmams pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Patvirtina, kad savo pareigą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, nepriklausomai nuo to, kad ji pastato nestatė, o tik įgijo kartu su žemės sklypu, žino, šios pareigos ir su ja susijusios atsakomybės nevengia. Tačiau tinkamam Privalomojo nurodymo įvykdymui numatytas terminas yra per trumpas. Ypač kai žemės sklypas yra itin jautrioje teritorijoje. Pareiškėja deda maksimalias pastangos projektinės dokumentacijos parengimui – tam teisės aktai numato aiškiai sureglamentuotą statybos leidimo gavimo procesą numatytą Statybos įstatyme – projektavimo užduoties gavimas, projektinių pasiūlymų rengimas, specialiųjų reikalavimų gavimas, techninio projekto rengimas ir tik tada atsiranda galimybė teikti prašymą išduoti statybos leidimą.
Akcentavo, jog nepaisant pareiškėjos aktyvių veiksmų siekiant įteisinti pastatą, kurie jau dabar pareikalavo ne mažų ekonominių kaštų, domimasi ir kraštutiniu variantu, t. y. kokie veiksmai turėtų būti atliekami, ir kokių kaštų pareikalautų, jei pastato nepavyktų įteisinti. Pareiškėja yra gavusi komercinį pasiūlymą dėl pastato griovimo sąnaudų. Pastato griovimas rankomis kainuotų 49 500,00 Eur, nes jis patenka į draustinio ribas. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti) (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Todėl statybinė technika pastato griovimui į teritoriją patekti negali. Griovimas turėtų būti vykdomas rankomis, todėl jo kaštai yra itin dideli. Griovimo darbus sunkintų ir tai, kad namas stovi šlaite ir šalia vandens. Pareiškėja metų biudžete tokių lėšų nusimačiusi neturi.
Pareiškėja yra įsitikinusi, kad egzistuoja visos galimybės termino pratęsimui. Pareiškėja sąžiningai naudojasi suteiktomis teisėmis, atlieka aktyvius veiksmus – ieško archyvinių dokumentų, atlieka projektinės dokumentacijos rengimą, domisi griovimo kaštais, tačiau nustatytas terminas objektyviai yra per trumpas. Pareiškėja deda maksimalias pastangas pastato išsaugojimui. Todėl prašo terminą pratęsti iki 2025 m. kovo 28 d.
Atsiliepimas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo prašė dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, o nusprendus šį terminą pratęsti, jį pratęsti objektyviai reikalingam terminui.
Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sklypas yra (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 69 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 27 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT). Ją steigia Aplinkos ministerija. VSTT steigia saugomų teritorijų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą.
Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas.
Lapių geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-606, (toliau – Tvarkymo planas) aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 7 punkte numatyta, jog draustinyje naujos sodybos kuriamos: 1) buvusių sodybų vietose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą); 2) Tvarkymo plano brėžinyje išskirtose gyvenamosios paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose; 3) agrarinėse teritorijose, kai sklypo plotas viename žemės ūkio paskirties plote ne mažesnis kaip 5 ha; 4) kai į draustinį patenka dalis žemės sklypo, sodybą siūloma kurti už draustinio ribos esančioje žemės sklypo dalyje, jei tokia galimybė numatyta bendrajame plane. Atitinkamai tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 8 punkte įtvirtinta, jog draustinyje naujų sodybų kūrimui ir rekonstruojamiems statiniams taikomi reikalavimai: 1) gyvenamieji namai turi būti vieno aukšto su palėpe, stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu. Stogo šlaitas – 42°-45°. Visų naujai statomų ar rekonstruojamų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros medžiagomis. Didžiausias leidžiamas gyvenamojo namo aukštis – 8 m. Gyvenamuoju namu leidžiamas užstatyti žemės plotas – iki 150 m²; 2) gyvenamųjų namų priklausiniai vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu. Tvarto, daržinės leidžiamas aukštis – iki 8 m, kiti priklausiniai – iki 7 m. 3) visų sodyboje vizualiai ir funkciškai susijusių pastatų architektūrinė išraiška turi derėti tarpusavyje. Bendras sklypo užstatymo plotas negali viršyti 250 m². Viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą); 4) neleidžiama užtverti apžvalgos aikštelių, privažiavimo kelių ar priėjimų prie jų, turistinių trasų (takų) bei pertverti saugomų atvirų vaizdingų kraštovaizdžio erdvių.
VSTT 2022 m. lapkričio 23 įsakymu Nr. 127 „Dėl Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms ir funkcijų vykdymo jose“ Lapių geomorfologinis draustinis priskirtas Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai.
Pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas, tikslu įteisinti savavališką statybą, galimas tik esant sąlygai, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju klausimas, ar pastato statyba sklype atitinka saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, priskirtinas Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos kompetencijai.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovė neprieštaravo dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, nes pareiškėja turi objektyvias galimybes įteisinti savavališką statybą, jeigu savavališka statyba buvo atlikta iki 2014 m. liepos 21 d., t. y. iki Lapių geomorfologinio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo.
Pažymėjo, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra Lapių geomorfologiniame draustinyje, todėl statybos projektui parengti sklypo savininkas turėjo gauti specialiuosius saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reikalavimus. Žemės sklype esantys statiniai turi atitikti tradicinės architektūros principus, išvardintus valstybinio Lapių geomorfologinio draustinio tvarkymo plane, patvirtintame 2014 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-606. Dėl statybos dokumentų derinimo žemės sklype (kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), į Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją, niekas nesikreipė, jokių derinimų nebuvo.
Prašymas patenkintinas iš dalies.
Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra), kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą pareiškėja įsigijo 2021 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3942 pagrindu.
Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindamas pareiškėjos 2022 m. lapkričio 30 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. SDPN-20-221208-00131 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. vasario 28 d.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo teismą pratęsti Privalomajame nurodyme nustatytą terminą iki 2025 m. kovo 28 d.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 23 d.) numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo turi teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad svarbios priežastys tiesiogiai siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos parengimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.
Jeigu asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi teisės aktuose numatytų veiksmų – siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turi faktinį pagrindą pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, nei apibrėžta Priežiūros įstatyme. Priimti tokį sprendimą galimybė atsiranda tik tada, kai pakankamai akivaizdu, jog vykstančiai procedūrai pareiškėjas negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat lemia Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos rengimu, bet su kitų reikalingų dokumentų gavimu. Iš to plaukia, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra – kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra – kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja atlieka teisės aktais įtvirtintas procedūras, kuriomis siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl Privalomajame nurodyme nurodytame objekte ne pareiškėjos atliktų savavališkos statybos darbų įteisinimo. Pareiškėjos iniciatyva 2022 m. liepos 4 d. sudaryta sutartis Nr. P22-029 su UAB „Projektavimo sprendimai“. Sutartimi susitarta, dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto parengimo. Sutarties terminas – 240 dienų nuo sutarties pasirašymo; 2022 m. liepos 7 d. kreiptasi į antstolio S. U. kontorą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 73; teisinių konsultacijų dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo kreiptasi į advokatų profesinę bendriją „WALLESS“, su kuria sudaryta atstovavimo sutartis; 2023 m. vasario 27 d. sudarytas susitarimas prie sutarties, kuriuo paslaugų suteikimo terminas pratęstas iki 2024 m. sausio 1 d.; 2023 m. birželio 6 d. pareiškėja kreipėsi Kauno rajono savivaldybės administraciją, bei Kauno apskrities valstybės archyvą. Prašymuose paaiškino, kad pastatas, kuriam surašytas Savavališkos statybos aktas bei Privalomasis nurodymas, pagal istorinius duomenis žemės Sklype pastatytas dar 1989 metais, genplane pažymėtas kaip administracinis pastatas; 2023 m. birželio 12 d. gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakymas, kad dokumentų, patvirtinančių pastato teisėtumą nesaugo; 2023 m. liepos 5 d. Kauno regioninis valstybės archyvas pateikė informaciją, kad šių dokumentų taip pat nesaugo; 2023 m. liepos 6 d. sudaryta nauja sutartis su UAB „MTARCH“. Sutartimi susitarta, kad bus atliekama poveikio aplinkai vertinimo procedūra ir rengiami poveikio „Natura 2000“ teritorijoms atrankos dokumentai, gaunamos išvados, skirtos kvartalinio detaliojo plano, apimančio teritoriją (duomenys neskelbtini), įskaitant ir žemės Sklype, kuriame stovi Statinys, kuriam surašytas Privalomasis nurodymas.
Šiuo atveju pareiškėja prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti grindžia aplinkybėmis, jog žemės Sklypas yra itin jautrioje teritorijoje (Lapių geomorfologiniame draustinyje). Pareiškėja deda maksimalias pastangos projektinės dokumentacijos parengimui – tam teisės aktai numato aiškiai sureglamentuotą statybos leidimo gavimo procesą numatytą Statybos įstatyme – projektavimo užduoties gavimas, projektinių pasiūlymų rengimas, specialiųjų reikalavimų gavimas, techninio projekto rengimas ir tik tada atsiranda galimybė teikti prašymą išduoti statybos leidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, be to, tokią aplinkybę patvirtina ir Inspekcija, tenkindama pareiškėjos 2022 m. lapkričio 30 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kad pareiškėja turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, jei statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Tačiau, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad savavališkas Statinys pastatytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės Sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 27 d. išrašas).
Teismas pažymi ir tai, kad savavališkos statybos įteisinimas, nagrinėjamu atveju, galimas Lapių geomorfologiniame draustinyje, esant konkrečiai apibrėžtoms sąlygoms (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punkte bei Lapių geomorfologinio draustinio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-606, aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 7 punkte ir 8 punkte numatytais atvejais). Konkrečiu atveju klausimas, ar pastato statyba sklype atitinka saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, priskirtinas Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos kompetencijai. Tačiau nagrinėjamos bylos dalykas yra termino pratęsimo klausimas, o ne atliktų statybos darbų teisėtumo vertinimas. Pastarąjį vertinimą atlieka Statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodyti subjektai pagal teisės aktais suteiktą jiems kompetenciją, spręsdami išduoti ar neišduoti leidimą statyti statinį.
Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog pareiškėja, siekdama savavališkos statybos įteisinimo, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmės ji iš esmės negali nulemti.
Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teisminę gynybą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.
Pareiškėjos veiksmai patvirtina, jog ji deda pastangas, kad būtų įvykdytos teisės aktų reglamentuojamos procedūros, susijusios su savavališkos statybos įteisinimu. Akivaizdu, jog pareiškėja negali paveikti procesų, kurių trukmė dėl objektyvių aplinkybių gali užsitęsti.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis.
Nors Priežiūros įstatyme nenustatytas terminas, per kiek laiko turi būti įteisinti statiniai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, tačiau tai turi būti atlikta kuo operatyviau. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateikiamus duomenis apie priemones, kurių pareiškėja ėmėsi, siekdama įteisinti savavališkas statybas, nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėja nepagrįstai atidėliojo reikalingas procedūras ar kad šios procedūros užsitęsė dėl pareiškėjo kaltės. Atsižvelgus į vykstančių statybos dokumentų rengimo procedūrų pobūdį, į pareiškėjos dedamas pastangas Statinį įteisinti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išvengti pakartotinio pareiškėjos prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikimo teismui, pareiškėjai pratęstinas savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Toks terminas pagal byloje nustatytas aplinkybes yra objektyviai reikalingas savavališkos statybos padariniams pašalinti. Tai sudaro pagrindą pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TC Investicija“ prašymą patenkinti iš dalies.
Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220603-00106 įvykdymo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.