Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Radvilei Bajelytei,

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rasai Kolomenskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.-P. C. A. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundai tenkintini visiškai.

Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2017 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-27(1)171-1 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui E.-P. C. A.“ ir Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyriaus 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10-SP9-28 „Dėl Nigerijos Respublikos piliečio E.-P. C. A. grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su Lietuvos Respublikos piliete L. J. (b. l. 54, 62). Šeimos susijungimo pagrindu pareiškėjui 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 15 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Paskutinis pareiškėjui išduotas leidimas galiojo iki 2016 m. gruodžio 22 d. (b. l. 52–53, 61–62).

2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 39–48).

Migracijos departamento įgaliotam darbuotojui kilus įtarimui dėl pareiškėjų santuokos fiktyvumo, pareiškėjai buvo pakviesti pateikti papildomus paaiškinimus. 2016 m. lapkričio 29 d. rašte pareiškėjas paaiškino, kad prašyme dėl leidimo pakeitimo nurodė skirtingus adresus dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, Patvirtino, kad gyvena su savo sutuoktine, tačiau negalėjo toje vietoje deklaruoti savo gyvenamosios vietos, tačiau kitoje formoje nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o kitą adresą nurodė laiškams gauti. Taip pat paaiškino, kad su sutuoktine ieško naujo buto (b. l. 69–70).

Pareiškėjo sutuoktinė L. J. 2016 m. lapkričio 29 d. rašte paaiškino, kad su pareiškėju gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau šiuo adresu pareiškėjui neleidžiama deklaruoti savo gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjas nurodė kitą adresą tam, kad gautų jam adresuotus laiškus. Taip pat nurodė, jog nurodytu adresu pareiškėjas ne visuomet būna, nes dažnai lieka pas draugus, kadangi buto šeimininkė nenori, kad pareiškėjas gyventų kartu su sutuoktine jos bute, dėl šios priežasties jie ieško naujo buto, kuriame galėtų gyventi kartu (b. l. 71).

2016 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui pateikė prašymą atlikti gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas ir jo sutuoktinė L. J. gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį (b. l. 80).

Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyr. specialistės surašytame 2016 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-5784 „Dėl santuokos patikrinimo“ (b. l. 82) nurodyta, kad patikrinimas vyko 8 val., tačiau durų niekas neatidarė.

2016 m. gruodžio 19 d. Migracijos departamentas Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui pateikė prašymą atlikti išsamesnį patikrinimą, t. y. pakartotinį gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius patikrinimą, savininko V. K. apklausą, gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius patikrinimą. (b. l. 83).

Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyr. specialistės surašytame 2016 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-59811 „Dėl santuokos patikrinimo“ (b. l. 85) nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius pareiškėjas negyvena, jam tik leista deklaruoti šiuo adresu gyvenamąją vietą, o apklausus V. K. nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius gyvena apklaustasis su savo šeima (b. l. 86).

2017 m. sausio 6 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/4-1)3I-27(1)171-1 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui E.-P. C. A.“ (b. l. 18–22). Sprendime konstatuota, kad įvertinus visą informaciją ir tai, kad pareiškėjas teikia akivaizdžiai melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, darytina išvada, kad sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, o jų santuoka buvo sudaryta tik dėl akių, t. y. ne siekiant sukurti šeiminius teisinius santykius su jos teisinėmis pasekmėmis, bet siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi, todėl UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. pagrindu pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi. Nurodoma, kad nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o kadangi pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nebeatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 str. 1 d. (c) nustatytų atvykimo sąlygų, todėl daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui taip pat nėra išduodama. Nurodytu skundžiamu sprendimu taip pat nustatyta persiųsti šį sprendimą Migracijos valdybai spręsti pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą UTPĮ nustatyta tvarka.

Įgyvendindamas nurodytą įpareigojimą, Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyrius priėmė skundžiamą 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10-SP9-29 „Dėl Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio E.-P. C. A. grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką“ (b. l. 124–125), kuriame konstatuota, jog vadovaujantis UTPĮ 125 str. 1 d. 4 p., 128 str. 1 d., nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustatyta UTPĮ 130 str. 1 ir 2 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių būti draudžiama grąžinti pareiškėją į Nigerijos Federacinę Respubliką, todėl nusprendžiama įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į Nigerijos Federacinę Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2017 m. kovo 29 d., įspėjant, jog per nustatytą laiką neišvykus bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė pakeisti leidimą laikinai gyventi, išduotą UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. pagrindais. UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis, o UTPĮ 43 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Pažymėtina, kad UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 35 str. 1 d. įtvirtinti pagrindai, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

Pagal UTPĮ 2 str. 6² p., fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. J. santuokos pripažinimo fiktyvia teisėtumo ir pagrįstumo. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo ir L. J. santuoka yra fiktyvi.

Pirmiausia, pažymėtina, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė susituokė (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. balandžio 15 d. pareiškėjui buvo išduoti leidimai pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p., t. y. šeimos susijungimo pagrindu (kaip ir nagrinėjamoje byloje). Pažyminėtina, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė tuo metu pildė apklausos lapus, iš kurių buvo sprendžiama, ar pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka yra fiktyvi (b. l. 170–178). Tuo metu nenustačius, kad santuoka yra fiktyvi, pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Migracijos departamento 2017 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. (15/4-1)31-27(1)171-1, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. prašymas ir atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjo argumentas, kad anksčiau nepripažinus, kad jo ir jo sutuoktinės L. J. santuoka buvo fiktyvi, jų santuoka turi būti pripažinta ne fiktyvia ir nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Ankstesni Migracijos departamento sprendimai jo neįpareigoja ateityje priimant naujus sprendimus nekeisti savo pozicijos. Priešingai, gavus naują prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas privalo nustatyti prašymo vertinimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes ir atsižvelgus į jų visumą priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą.

Tvarkos aprašo 91 p. nustatyta, kad, jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas pagal Įstatymo 43 str. 1 d. 5 p., tai įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė. Turi būti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį prieš prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų, kad yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, yra: 1) susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; 2) sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio; 3) iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę; 4) sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis; 5) sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba; 6) santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas); 7) yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių; 8) yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę.

Pažymėtina, kad iš viešų registrų duomenų matyti, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2014 m. spalio 6 d. yra (duomenys neskelbtini) Vilnius (b. l. 54), tačiau pareiškėjas Migracijos departamentui pateiktame prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi formoje savo gyvenamosios vietos Lietuvoje adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 39, 44), prie kitų adresų, kuriuose gyveno pareiškėjas taip pat nurodė adresus (duomenys neskelbtini), Vilnius bei (duomenys neskelbtini) Vilnisu (b. l. 48), o gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 41).

Vienas iš veiksnių, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi yra aplinkybė, jog sudarius santuoką sutuoktiniai kartu negyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti skirtingi jo paties ir sutuoktinės gyvenamosios vietos adresai yra pakankama aplinkybė, dėl kurios Migracijos departamentui atsirastų pagrindas manyti, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. J. sudaryta santuoka yra fiktyvi. Atitinkamai, Migracijos departamentas, nustatęs, kad egzistuoja vienas iš veiksnių, įtvirtintų Tvarkos aprašo 92 p., turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė. Remiantis Tvarkos aprašo 92 p., tam tikslui informacija gaunama: 1) sutuoktinius arba asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartį, apklausus raštu (užpildomi apklausos lapai); 2) apklausus kaimynus; 3) apklausus vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, arba bendrus sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, draugus bei pažįstamus; 4) kitais teisėtais būdais.

Kaip matyti iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo, išvada dėl pareiškėjo santuokos fiktyvumo iš esmės padaryta dėl netinkamai nurodytos gyvenamosios vietos. Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės paaiškinimų teismo posėdžio metu iš tiesų matyti, kad pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą buvo nurodęs netinkamą savo bei savo sutuoktinės adresą. Klaidingi adresai buvo nurodyti ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės pateiktuose paaiškinimuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visais nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ne tik pareiškėjas, bet ir jo sutuoktinė realiai negyveno, tad minėtais adresais atliktų patikrinimų rezultatai negali nei patvirtinti, nei paneigti Migracijos departamento išvados, jog pareiškėjas su sutuoktine negyvena kartu. Be to, Migracijos departamentas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas ar jo sutuoktinė, nurodydami netikslius duomenis, specialiai siekė suklaidinti atsakovą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui iš tiesų leista deklaruoti gyvenamąją vietą (b. l. 59), be to, pildydamas prašymą pakeisti leidimą, pareiškėjas prie kitų adresų Lietuvoje buvo paminėjęs ir (duomenys neskelbtini). Nors tikrasis pareiškėjo bei to žmonos adresas tuo metu, pasak jų, buvo (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė buvo nurodę gana panašius adresus, kurie skyrėsi tik vienu skaitmenimi, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokie neatitikimai, teismo vertinimu, gali būti traktuojami kaip rašymo apsirikimai, tad Migracijos departamentui tiksliai neišsiaiškinus adreso, kuriuo realiai gyveno bent vienas iš sutuoktinių, nėra pagrindo konstatuoti, jog jie negyveno kartu, tuo labiau, kad teismo posėdyje tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė L. J. pakankamai vienodai nusipasakojo tiek savo gyvenimo sąlygas, tiek kitas aplinkybes, susijusias su jų bendru gyvenimu. Pažymėtina, kad net ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas ne visada nakvodavo namuose gyvenimo Viršuliškių g. laikotarpiu, negali vienareikšmiškai paneigti pareiškėjo santuokos realumo, nes tokios aplinkybės buvo susiklostę dėl buto savininko neigiamo požiūrio į pareiškėją. Be to, jos galimos bet kurioje šeimoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų, kurie įrodytų, jog pareiškėjas santuoką sudarė tik siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekdamas sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių, t. y. neįrodė, jog pareiškėjo ir L. J. santuoka yra fiktyvi, todėl sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl reikalavimas pastarąjį panaikinti yra tenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimas priimtas neteistu ir nepagrįstu pripažinto Migracijos departamento sprendimo pagrindu, todėl taip pat turi būti panaikintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai ir Migracijos departamento 2017 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. (15/4-1)31-27(1)171-1 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui E.-P. C. A.“ bei Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 10-SP9-28 „Dėl Nigerijos Respublikos piliečio E.-P. C. A. grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką“ naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo Migracijos departamento 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė už teisines konsultacijas ir skundo dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo parengimą (b. l. 25, 26).

Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas už advokato padėjėjo Vytauto Kuliešiaus suteiktas teisines paslaugas – konsultacijas ir skundo parengimą.

Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 5 p. už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Teismo vertinimu, teisinės konsultacijos ir skundo parengimas vertintinas kaip viena teisinė paslauga, už kurią pareiškėjas sumokėjo 300 Eur.

Pažymėtina, kad skundas teismui buvo pateiktas 2017 m. sausio 23 d., o 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 793,3 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.2 p., maksimalus užmokestis, priteistinas už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 1 586,60 Eur (793,3 Eur x 2,5 x 0,8). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti 300 Eur suma už skundo parengimą neviršija nustatyto maksimumo, todėl gali būti priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str., 84 str., 86–87 str., 88 str. 2 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E.-P. C. A. skundą tenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjui E.-P. C. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-27(1)171-1 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui E.-P. C. A.“ bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10-SP9-28 „Dėl Nigerijos Respublikos piliečio E.-P. C. A. grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.