Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, nuteistajam B. S., jo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtoji bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2008 m. gegužės 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir B. S. skirta galutinė bausmė: areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms su 28 MGL dydžio, t.y. 3640 (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimties) litų bauda.

Arešto bausmė paskirta atlikti areštinėje.

Į arešto bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2012 m. vasario 27 d.

Civilinis ieškinys tenkintas ir iš B. S. priteista S. D. 2300 (du tūkstančiai trys šimtai) litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 116 straipsniu, civilinio ieškinio užtikrinimui, iki bus atlyginta žala, laikinai apribotos B. S. nuosavybės teises į turtą – pinigines lėšas 45 litus ir 100 JAV dolerių, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate.

Priteista iš B. S. 22 (dvidešimt du) litai pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d., apie 14.00 val., iš J. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, slapta pagrobė S. D. priklausantį 2300 litų vertės turtą: 1000 litų vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, 300 litų vertės auksinę grandinėlę, 300 litų vertės auksinius auskarus, 100 litų vertės auksinius auskarus ir 600 litų bendros vertės 4 auksinius žiedus.

Nuteistojo teigimu, gyvenant kartu su nukentėjusiaja, jie ėmė kreditus, dažniausiai juos ėmė S. D., o kai trūko pinigų kredito dengimui, jis su jos žinia aukso dirbinius pridavė į lombardą, bet nepavogė. Nuteistasis nurodė, kad jo parodymai dėl kaltės pripažinimo buvo duoti tuoj pat po sulaikymo ir tyrėjai pažadėjus jį paleisti, jei prisipažins. Gynėjas apklausos metu buvo užsukęs tik trumpam.

Nuteistasis taip pat prašė skirti jam švelnesnę bausmę nei areštas, jei teismas pripažins, kad jis padarė nusikaltimą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, bei, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo B. S. nusikalstamą veiką, paskyrė jam tinkamą bausmę, laikydamasis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nagrinėjant šia bylą nepadaryta.

Nuteistasis B. S. apeliaciniu skundu ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo bei nesutinka ir su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.).

Nuteistasis B. S., apklaustas įtariamuoju 2011-02-13 ir 2011-02-24, savo kaltę pripažino pilnai ir smulkiai paaiškino papuošalų vagystės iš S. D. bei jų pridavimo į lombardą aplinkybes (T. 1, b. l. 111, 116). Iš apklausos protokolų akivaizdžiai matosi, kad, atliekant šiuos procesinius veiksmus dalyvavo advokatas I. M.. 2012-04-12 teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 190), kaltinamajam B. S., išreiškus pageidavimą turėti gynėją bei pakeitus poziciją kaltės atžvilgiu, apylinkės teismas jam suteikė galimybę pasinaudoti teise susirasti gynėją ir atidėjo teismo posėdį. 2012-04-26 teisiamojo posėdžio metu B. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jau neigė, nurodydamas, kad aukso dirbiniai į lombardą buvo priduoti bendru susitarimu su S. D., siekiant padengti banko kreditą. Nuteistasis savo parodymų pakeitimo teisme argumentų nenurodė. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog B. S. teisės į gynybą nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pažeistos, o nuteistojo skundo argumentai, kad apklausų metu gynėjas buvo užėjęs tik trumpam, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti.

B. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dėl vagystės aplinkybių yra realūs ir nekeliantys abejonių, priešingai nei parodymai duoti teisme. Tai, kad nuteistasis kurį tai laiką gyveno kartu su nukentėjusiąja, jokiu būdu nepateisina jo veiksmų paimant nukentėjusios papuošalus iš jos tėvų buto, nuo kurio durų jam buvo patikėti raktai. Teisme, nuteistajam nemotyvuotai pakeitus parodymus ir neigiant papuošalų vagystę, tapo akivaizdu, kad taip buvo siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistojo parodymus dėl aukso dirbinimų įkeitimo lombarde patvirtina ir liudytojo J. Č. parodymai, jog B. S. buvo įmonės klientas ir atnešdavo moteriškus papuošalus. Liudytojai N. J. S., L. S. ir J. S. patvirtino aplinkybes, kad iš S. D. buvo pavogti papuošalai, kurie vėliau buvo užstatyti lombarde. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai teismo pagrįstai įvertinti kaip nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei byloje esantiems objektyviems, nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl jais netikėti nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Tai, kad dėl aukso dirbinių 2010-01-27 (T. 1 b. l. 35) B. S. surašė nukentėjusiajai paskolos raštelį, neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad jis S. D. aukso dirbiniais disponavo, juos užstatė lombarde, o nukentėjusioji ilgą laiką tik iš geranoriškų paskatų tikėjosi atgauti B. S. pavogtus papuošalus ar gauti už juos kompensaciją. Ir tik nutrūkus jų santykiams bei praėjus daugiau nei metams laiko po paskolos raštelio surašymo, 2011-04-01 ji kreipėsi dėl vagystės į policiją.

Išnagrinėjus visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl B. S. kaltės.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę B. S., įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pasekmes bei tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad B. S. padarytas nusikaltimas, Lietuvos Respublikos BK 11 str. prasme, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, kad praeityje teistas, paskirta bauda nesumokėta, išvadų nepadarė, nusikalto pakartotinai. Dėl to apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog B. S. bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam arešto bausmę. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bausmė paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Kolegijos nuomone, šio dydžio arešto bausmė, padės sulaikyti B. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas, teisingas ir pagristas, todėl nei jį keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.