- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-44-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Z., L. Z.
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas
- Kategorijos
- 34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei ir Editai Vazgienei dalyvaujant pareiškėjui K. P., suinteresuotiems asmenims K. Z., L. Z., jų atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 27 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. Nr.2-2062-530/2008m. pagal pareiškėjo K. P. prašymą suinteresuotiems asmenims K. Z., L. Z. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. P. prašymu bei patikslintu prašymu prašė patvirtinti A. B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 2004 m. rugsėjo 25 d. Pašilės g. 51, Kaune surašytą jo ranka ir pasirašytą asmeninį testamentą, kuriame išreikšta testatoriaus valia. Nurodė, kad apie 2003 metus jo motina O. P. apsigyveno pas A. B. Z. kaip sugyventinė, o 2004 metų pavasarį atsikraustė gyventi ir pareiškėjas su savo sugyventine ir vaiku. Nuo to laiko tiek jis, tiek jo motina rūpinosi A. B. Z., tvarkė jo namus, prižiūrėjo namų valdą, prisidėjo prie namo išlaikymo išlaidų padengimo. Kadangi jie tarpusavyje gražiai sutarė, 2004-09-25 A. B. Z., visai šeimai pietaujant, savo ranka surašė naminį testamentą, jį pasirašė, garsiai perskaitė ir pasakė, jog visą savo turtą palieka pareiškėjui, kuris jam kaip sūnus. Tai pasakęs, jis kažkur šį dokumentą pasidėjo. A. B. Z. mirė 2007 m. kovo 13 d., visus laidojimo rūpesčius ir išlaidas prisiėmė pareiškėjas ir jo motina, apie A. B. Z. gimines nieko nežinojo. Po mirties buvo rastas surašytas testamentas, kuris notarui nebuvo perduotas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo K. P. prašymo dėl 2004-09-25 asmeninio testamento patvirtinimo netenkino, priteisė iš K. P. L. Z. naudai 200 Lt atstovavimo išlaidų ir K. Z. naudai 1400 Lt atstovavimo išlaidų bei 785 Lt patirtų ekspertizės išlaidų. Taip pat priteisė iš K. P. valstybės naudai 57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei nutarė apie suklastoto testamento pateikimą teismui informuoti Kauno miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą. Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatė, kad mirus A. B. Z., 2007-06-18 dukroms L. ir K. Z. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiojo turtą: į žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę. Paveldėtas turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre K. ir L. Z. vardu. Teismas vadovavosi LR CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytais asmeniniam testamentui būtinais reikalavimais, teismo paskirtos rašysenos ekspertizės išvadomis, kur buvo nustatyta, jog testamentą parašė ne A. B. Z., bet kitas asmuo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: skirti papildomą ekspertizę, prašymą patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo:
1) Pagrindinis įrodymas, kuriuo teismas grindė priimtą nutartį - 2008-02-05 LR Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3640(07). Pagal CPK 185 str. 2 d. jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus, kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebuvo paneigtos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2d. ). Ekspertizės išvada teismui taip pat yra neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjų įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyvių byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas pažeidė CPK 185 str. 2 d., suteikdamas prioritetą eksperto išvadai, su kuria pareiškėjas nesutiko, nurodydamas priežastis dėl kurių laiko eksperto išvadą neteisinga: tiriant A. B. Z. parašą, lyginamaisiais pavyzdžiais buvo paimti parašai iš dokumentų, kuriuos jis pasirašė daugelį metų atgal, t. y. 1994-11-24 asmens tapatybės kortelėje; 1997-11-04 teismo posėdžio protokole (b .l. 129); 1996-06-13 (b. l. 29); 1996-03-28 (b. l. 3); 1997-11-04 (b. l. 129); 1997-03-08 (b. l. 92) ir buvo lyginamuoju paimtas tiktai vienas parašas iš artimo laikotarpio testamento surašymui - 2005-08-04 prašymas. Autorystės ekspertizės skyrimo ir medžiagos jai daryti paruošimo metodinėse rekomendacijose nurodyta, kad skiriant rašysenos ekspertizę, parašų pavyzdžių turi būti ne mažiau kaip 8-10. Taigi, iš 9-ių tiriamųjų lyginamųjų parašų paimti iš laikotarpio prieš 7-10 metų atgal nuo testamento surašymo dienos, todėl būtina buvo vertinti pasirašiusio asmens amžių, jo sveikatos būklę ir susijusius su šiomis aplinkybėmis žmogaus rašysenos pokyčius. Teismas, užduodamas ekspertui klausimą Nr. 2 nepateikė ekspertams duomenų apie A. B. Z. sveikatą, todėl ekspertai atliekant rašysenos tyrimą šios aplinkybės nevertino ir tai galėjo įtakoti neteisingos išvados padarymui.
2) Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atlikti pakartotiną ekspertizę (CPK 219 str. 2 d.) prisilaikant Autorystės ekspertizės metodinių rekomendacijų, surinkti papildomus lyginamuosius A. B. Z. parašo pavyzdžius dokumentuose, kurių pasirašymo laikotarpis sutampa su tiriamojo dokumento (testamento) surašymo laikotarpiu, t. y. 2004 m. šiam tiksliu pareiškėjas prašė išreikalauti iš Kauno m. pensijų poskyriaus 2004 metų visų 12 mėnesių pensijos išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose pasirašė A. B. Z. Teismas netyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus apie įrodymų sąsajumą, įrodymų reikšmę (CPK 183 str., 177 str., 176 str., 219 str., 220 str.). Teismas taip pat neįvertino svarbių aplinkybių, kurias paliudijo apklausti liudytojai R. M., A. Š., patvirtinę, kad A. B. Z. nepalaikė artimų santykių su dukromis K. Z. ir L. Z., kurias įdukrino vaikystėje. Dukros, kai suaugo, paliko namus ir išėjo su vyrais gyventi, ir po motinos mirties pas A. B. Z. nesilankė, nedalyvavo mamos keturnedėlio ir mirimo metinių paminėjime. Keturnedelį ruošė kaimynės, o mirimo metines pareiškėjo motina O. P. Dukros nepadėdavo apsidirbti ūkio darbus, su tėvais buvo apsipykusios. A.B. Z. dažnai sirgo, jo sveikata buvo silpna. Po A. B. Z. žmonos mirties netrukus pas A. B. Z. ir apsigyveno O. P. ir vėliau jos sūnus K. P. su šeima ir pradėjo tvarkyti A. B. Z. namą: remontavo kambarius; padėjo tvarkyti aplinką. A. B. Z. gerai sugyveno su O. P. ir K. P. vadino sūnumi (b. 1. 118-120). Liudytojas R. M. patvirtino, kad A. B. Z. sakė jam apie tai, kad pablogėjus jo sveikatai (sirgo širdies liga) surašė testamentą P. vardu, paliekant jam visą savo turtą (b. 1. 118, 119). Liudytojai R. M. ir A. Š. patvirtino, kad A. B. Z. buvo silpnos sveikatos, sveikata blogėjo, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi A. P. ir K. P. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. B. Z. nebendraudamas su dukromis, kurios juo nesirūpino, nutolo nuo jų ir sudarė kitą šeimą, todėl ir parašė testmentą K. P., kuris rūpinosi jo valda, prižiūrėjo jį kartu su savo motina O.P. Teismas, neatlikęs visapusiško surinktų įrodymų įvertinimo, nepagrįstai atsisakė skirti pakartotiną ekspertizę, pateikiant ekspertams papildomą tiriamąją medžiagą (CPK 185 str.). Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš Kalniečių poliklinikos A. B. Z. medicinos kortelę, su tikslu nustatyti jo sveikatos būklę testamento surašymo metu ir spręsti apie pakartotinės ekspertizės būtinumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys L. Z. ir K. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-27 nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie motyvai:
1) Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino eksperto išvadą ir tinkamai pritaikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Eksperto išvada buvo nustatyta, kad asmeninį testamentą surašė ir pasirašė ne A.B.Z. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad asmeninį testamentą surašė A.B.Z., byloje nėra. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis (CPK 185 str. 2 d., 218 str.), tinkamai įvertino ir nustatė, kad asmeninis testamentas yra surašytas ir pasirašytas ne A.B.Z. Teismui nebuvo pagrindo padaryti kitokios išvados, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes. Liudytojų (tuo labiau prieštaringų ir suinteresuotų bylos baigtimi) parodymai, šiuo atveju nėra tinkamas įrodymų šaltinis (LR CPK 197 str.2d.). Teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo nevertinti ekspertizės akto, kadangi tam nėra jokios rimtos priežasties. Nors pareiškėjas nurodo, kad eksperto išvadomis negalėjo būti vadovaujamasi dėl to, kad nebuvo surinkta duomenų ir įvertinta A.B.Z. sveikata bei amžius, tačiau ekspertui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, teismo nutartyje skirti ekspertizę buvo pateikti visi A.B.Z. apibūdinantys duomenys tiek apie jo fizinius trūkumus, tiek amžių, tiek išsilavinimą (b.1.60, 70). Be to, ekspertizės eigoje ekspertas prašė pateikti papildomos medžiagos, reikalingos ekspertizės atlikimui. Šio prašymo pagrindu teismas nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti (b.1.78-81). Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas pateikė kategorišką išvadą, vadinasi jis turėjo pakankamai medžiagos įvertinti, ar testamentą surašė ir pasirašė A.B.Z., ar kitas asmuo.
2) Antruoju atskirojo skundo argumentu, pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę. Su tokiu atskirojo skundo argumentu negalima sutikti. CPK 219 str. 2 d. nustato, kad pagrindu skirti pakartotinę ekspertizę yra kilusios abejonės dėl išvados pagrįstumo, arba kai yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Šioje civilinėje byloje nebuvo teisinių pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę. Byloje yra tik viena eksperto išvada, todėl pagrindu skirti pakartotinę ekspertizę galėtų būti tik kilusios abejonės dėl išvados pagrįstumo. Eksperto išvados dėl asmens, kuris surašė ir pasirašė asmeninį testamentą yra aiškios ir kategoriškos - testamentą surašė ir pasirašė ne A.B.Z. Eksperto išvados yra pagrįstos tiriamojoje dalyje aprašytu ir atliktu rašysenos tyrimu. Tokiu būdu nagrinėjant bylą, nekilo jokių abejonių dėl galimai neteisingos eksperto išvados. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę ir CPK teisės normų, reglamentuojančių pakartotinės ekspertizės paskyrimą nepažeidė. Prieš skirdamas ekspertizę teismas sudarė galimybę šalims pateikti rašytinius įrodymus, reikalingus ekspertizei atlikti, išreikalavo prašomus dokumentus (b. l. 57-59,74). Paskyrus ekspertizę, ekspertės prašymu teismas nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti (b. 1.78-81). Šalys buvo atstovaujamos advokatų. Todėl šalys turėjo net dvi galimybes pateikti visą, jų manymu, ekspertizės atlikimui reikiamą medžiagą, išreikalauti papildomus įrodymus. Šiomis galimybėmis pareiškėjas pasinaudojo ir iki ekspertizės akto surašymo netvirtino, kad ekspertui pateikta tiriamoji medžiaga ir informacija apie A.B.Z. yra netinkama ar nepilna. Atkreiptinas dėmesys, jog 1996-1997 m. laisvieji rašysenos ir parašų pavyzdžiai ekspertizei pateikti būtent pareiškėjo iniciatyva. Tik susipažinus su pareiškėjo netenkinančiomis eksperto išvadomis, pareiškėjas pakeitė poziciją ir pradėjo tvirtinti, kad tiriamieji pavyzdžiai per seni, ekspertui nepateikta informacija apie A.B.Z. sveikatą. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu. Nesąžiningas pareiškėjo elgesys yra savarankiškas pagrindas (šalia aukščiau nurodytų) netenkinti prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 str.). Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdama atskirojo skundo ribų.
Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas ginčija skundžiamą nutartį dėl netinkamo įrodymų įvertinimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų R.M., A.Š. parodymus, nepagrįstai rėmėsi Teismo medicinos ekspertizės akto išvada, nes lyginamuoju pavyzdžiu buvo pateiktas tik vienas testatoriaus parašas iš artimo laikotarpio testamento surašymui- 2005-08-04 prašymas bei nepagrįstai buvo atmestas jo prašymas dėl pakartotinės rašysenos ekspertizės paskyrimo.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties motyvais ir suinteresuotų asmenų K. ir L. Z. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais , o apelianto atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais ir štai dėl ko:
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Bylose, kuriose yra nagrinėjamas asmeninio testamento patvirtinimo klausimas, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pareiškėjo prašymu apklausė ekspertę Virginiją Navickienę, atlikusią A. B. Z. rašysenos ekspertizę (2008-02-05 ekspertizės aktas Nr. 11-3640/07, b.l. 86-92). Ekspertė parodė, kad neidentifikavus asmeninį testamentą rašiusiojo ir pasirašiusiojo asmens ir neturint pakankamai parašų pavyzdžių negalėjo atsakyti ar rašyta natūraliai ar kraipyta rašysena, atsakyti į ekspertams užduotą antrą klausimą, ar 2004-09-25 asmeniniame testamente rankraštinis tekstas, prasidedantis žodžiais ”Testamentas 2004 metų rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini)...”, pasibaigiantis žodžiais ... A. B. Z. 2004 m. rugsėjo 25”, pasirašytas įprasta ar pakeista rašysena, jei pakeista, ar tyčia pakeista, ar ji pasikeitė dėl neįprastos rašiusiojo būsenos: susijaudinimo, streso, alkoholio ar vaistų poveikio, ar dėl neįprastų išorinių rašymo sąlygų,- nebuvo galima. Pagal pateiktus lyginamuosius pavyzdžius eksperto išvada, kad testamentą pasirašė ir surašė ne A. B. Z., yra teisinga. Ekspertui nebuvo pateikti medicininiai duomenys apie velionio sveikatą.
Teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti byloje objektyvią tiesą, apeliantui teigiant, kad testatorius jo akivaizdoje pasirašė testamentą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiusi pirmąją rašysenos ekspertizę atlikusią ekspertę V. Navickienę, paskyrė papildomą pomirtinę A. B. Z. rašysenos ekspertizę, išreikalavo A.B. Z. sveikatos istorijų F Nr. 025(a) originalus , 2003-03-13 jo pasirašytus dokumentus notarinėje kontoroje po žmonos mirties bei 14 pasirašytų VSDFV Santakos pensijų filialo išmokų žiniaraščių laikotarpiu nuo 2003-03-05 iki 2004-03-01.
Neatitinka tikrovės apelianto teiginys, jog atliekant pirmąją rašysenos ekspertizę lyginamuoju pavyzdžiu buvo pateiktas tik vienas parašas iš artimo laikotarpio testamento surašymui - 2005-08-04 prašymas. Kaip matyti iš ekspertizės akto 2008-01-02 pareikalavus papildomų A.B.Z. rašysenos ir parašų pavyzdžių, buvo gauta 2004 m. lapkričio mėn. – 2007 m. sausio mėn. atsiskaitymo knygelė Nr. 5284422. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, jog minėtoje knygelėje esantys laisvieji pavyzdžiai buvo naudojami atliekant ekspertizę.
Taigi tiek atliekant pirmąją, tiek papildomą rašysenos ekspertizę ekspertams buvo pateikti lyginamieji pavyzdžiai, kurie buvo artimi 2004-09-25 testamento parašymo laikotarpiui.
2009-04-24 papildomos pomirtinės A. Z. rašysenos ekspertizės išvada Nr. 11-494/109 ( 2t. b.l.15- 18) yra analogiška 2008-02-05 ekspertizės akto Nr. 11-3640/07, b.l. 86-92 ) išvadai, kuria nustatyta, kad asmeninį testamentą surašė ir pasirašė ne A. B. Z., o kitas asmuo. Ekspertės R. Tamošiūnaitė, N. Jonaitienė įvertinusios 1997-11-04 -2007-02-26 laikotarpio A. B. Z. rašysenos bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus nustatė, kad jie išliko pastovūs, t.y. sveikatos būklė rašysenos pokyčiams įtakos neturėjo ( 2 t. b.l.15-18).
Liudytojos O.P. yra pareiškėjo motina, N. J.- K.P. faktinė sutuoktinė, todėl teismas teisingai nustatė, kad šie liudytojai yra artimi pareiškėjui žmonės ir jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pagrįstai nesirėmė jų parodymais.( b.l. 120-122).
Liudytojos A. Š. parodymai yra neinformatyvūs, nes nieko nežino apie ginčijamą testamentą, (b.l. 119,120). Liudytojas R.M. (b.l. 118-119) pats nedalyvavo surašant testamentą, tik parodė , kad A. B. Z. yra sakęs, kad testamentu paliks visą turtą K. P., todėl teismas taip pat pagrįstai nesirėmė jo parodymais. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad asmeninį testamentą surašė A. B. Z., byloje nesurinkta. Ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės aktuose aprašytais tyrimais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šių išvadų pagrįstumu ir sprendžia, kad teismas pagrįstai ja rėmėsi ir nustatęs, kad ginčijamas testamentas sudarytas ir pasirašytas 2004 m. rugsėjo 25 d. neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, atmetė pareiškėjo K. P. prašymą dėl testamento patvirtinimo.
Dėl virš nurodytų argumentų panaikinti apelianto skundžiamą teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas.(CPK 329, 330 str. , 327 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.