Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), kontaktinis el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1) 2007 m. liepos 18 d. Vilniaus m. 2 apylinkės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 6 MGL (680 litų) bauda;

2) 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų;

3) 2009 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

4) 2012 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto. Bausmes atlikęs, teistumai išnykę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. 2025 m. liepos 8 d. apie 13.53 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 16 d. apklaustas įtariamuoju J. Ž. paaiškino, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato. Savo kaltę pripažįsta visiškai. 2025 metų liepos 8 dieną jis turėjo važiuoti padirbti. Jis su bendradarbiu susitarė, kad važiuos dirbti. Apie 9 valandą ryte nuvyko iki bendradarbio, kuris gyvena Naujininkuose. Bendradarbis jau buvo neblaivus, pasiūlė ir jam išgerti. Jis sutiko. Dviese su tuo bendradarbiu išgėrė 0,5 litro degtinės butelį. Po kiek laiko jam paskambino vienas pažįstamas ir paprašė, kad jį pavežtų. Jis kažkaip nesusimąstė, kad yra neblaivus, ir sutiko. Pasiėmė savo bendradarbį ir jie abu įlipo į automobilį. Kartu su tuo bendradarbiu ir važiavo automobilyje, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu jis nesijautė labai neblaivus, vairavo normaliai. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, automobilį nutempė į saugomą aikštelę, o jam išrašė šaukimą atvykti į apklausą. Nori paminėti, kad važiavo su savo draugės J. automobiliu. Tas automobilis yra tik jos, ji jam tik kartais duoda juo pasinaudoti. J. jam tik draugė, jie nėra sugyventiniai, jokie santykiai jų nesieja. Jie su J. kartu negyvena, šiuo metu gyveno J. automobilyje, neturi kol kas gyvenamosios vietos. J. J. leis, pagyvens pas ją, kol vyks ikiteisminis tyrimas. J. tikrai nežinojo, kad vairuos neblaivus. Nesupranta, kodėl taip pasielgė, labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Vairuotojo pažymėjimą turi, teisės vairuoti jam niekada nebuvo atimtos. Nežino, kodėl pažymėjimas negalioja, turbūt dėl to, kad nepraėjo medicininės pažymos. Daugiau neturi ką papasakoti (el. b. l. 95-98).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 8 d. apklaustas liudytoju A. Š. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ame skyriuje, jo pareigos yra vyriausiasis patrulis. Šiandien, t. y. 2025 m. liepos 8 d., darbą pradėjo 12 val. 30 min., darbą baigs 2025 m. liepos 9 d., 00 val. 30 min. Šiandien dirbant nustatytame maršrute, radijo ryšio šaukiniu V1771, apie 13 val. 42 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu Pupinės g., Vilnius, galimai neblaivus automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš Salininkų g. pasuko link Pupinės g., vingiuoja po kelią. Pranešėjas važiuoja iš paskos, sujungta su P. V. link nurodytos vietos, kolega tyrėjas M. B. susisiekė su pranešėju tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šiuo metu minėtas vairuotojas sustojo adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje "Iki" ir vairuotojas išlipo bei nuėjo į parduotuvę. Taip pat paminėjo, kad automobilyje sėdintis keleivis atsisėdo prie vairo ir perstatė automobilį. Po kurio laiko, vykstant link įvykio vietos, pranešėjas telefonu pasakė, kad grįžo vairuotojas ir atsisėdo į vairuotojo sėdynę, o keleivis grįžo į keleivio sėdynę ir išvažiavo, pranešėjas važiuoja iš paskos. Jiems išvažiavus iš "Iki" parduotuvės, jie išvažiavo į Salininkų g., o tada pasuko į Kelmijos sodų 33-iąją gatvę. Pranešėjas visą laiką važiavo iš paskos ir su jais bendravo. Jiems įvažiavus į minėtą gatvę, (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė. Kartu jis ir porininkas nuėjo prie vairuotojo pusės, prisistatė. Nuo vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai J. Ž. (pateikė jiems savo vairuotojo pažymėjimą), sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Asmens pareikalavo užgesinti transporto priemonės variklį ir paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis kategoriškai neigė tai daręs, todėl ir nenurodė prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Patikrinus vairuotojo J. Ž. girtumą, alkotesteris pirmu pūtimu parodė 2,86 promilių girtumą, o antru pūtimu parodė 2,73 promilių girtumą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikti visi būtini proceso veiksmai. Taip pat, kadangi liudytojo teigimu, automobilio keleivis irgi vairavo, jie priėję prie keleivio, kaip vėliau paaiškėjo iš jo pateiktos asmens tapatybės kortelės, tai A. G., kolega paklausė jo, ar jis vairavo automobilį ir ar jis blaivus. Jis prisipažino vairavęs ir pasakė, kad yra blaivus. Jis patikrino minėtą vairuotoją alkotesteriu, parodė 0,00 promilių, tačiau patikrinus asmenį per duomenų bazę paaiškėjo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 25278110223. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti (el. b. l. 33-36).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 16 d. apklausta liudytoja J. G. parodė, kad jie su J. apie 30 metų yra labai geri draugai. Jokie romantiniai santykiai jų nesieja, kartu negyvena, nėra sugyventiniai. Automobilis „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Šį automobilį nusipirko prieš pusę metų, pasiėmė paskolą 5 tūkstančių, ją moka iki šiol. J. žadėjo jai padėti išsimokėti paskolą, tačiau dar nieko nesumokėjo. Ji pati vairuotojo teisių neturi. Automobilį pirko, nes ji jo norėjo, bet leidžia automobiliu naudotis ir J. Kadangi pati neturi vairuotojo pažymėjimo, galvojo, kad jai turint automobilį, J. ją paveš ten, kur jai reikia. J. dažnai naudojasi automobiliu. J. pats automobilio nusipirkti negali, nes turi antstolių. Kiek ji žino, J. turi vairuotojo pažymėjimą. Nori pridurti, kadangi automobilis dažnai būna pas J., ji nežinojo, kad jis šį automobilį vairuos neblaivus, niekad nėra mačiusi jo vairuojant automobilį neblaiviam. Jei būtų žinojusi, tikrai nebūtų leidusi vairuoti neblaiviam. Daugiau neturi ką papasakoti (el. b. l. 71-74).

2025 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas – BPC garso įrašas pavadinimu BPC skambučio įrašas (ID 92402191687, skambučio pradžia_ 2025-07-08 13_42_55), įrašo trukmė 3 minutės 27 sekundės. Įraše girdimas pokalbis, vykstantis tarp BPC darbuotojo ir vyro, paskambinusio bendruoju pagalbos numeriu. Įrašas prasideda:

BPC: 112.

Vyras: Sveiki. Galimai girtas važiuoja Vilniuje, Salininkų mikrorajone.

Vyras: Čia dabar mes suksime, palaukite, į Bubinės gatvę. B. F. Namas, (duomenys neskelbtini).

Vyras: (duomenys neskelbtini).

Vyras: Iš centrinės Salininkų gatvės.

BPC: Ir sakėte automobilis Fordas, taip? O įtariat, kad jis neblaivus, jis vingiuoja po kelią, taip?

Vyras: Vingiuoja po visą kelią. A dabar bando prisiparkuoti prie parduotuvės, bet nelabai jam gaunasi.

BPC: Gerai, nedėkite ragelio, tuoj su policija sujungiu.

Vyksta jungimas su policija.

Policijos darbuotojas: Klausau.

Vyras: Sveiki. Pupinės gatvėje, Salininkai, jis labai keistai manevravo, negalėjo prisiparkuoti, čia tiesiog numetė mašiną ir sėdi automobilyje. Tokio vyresnio amžiaus žmogus, bet iš šono jaunesnis dar sėdi.

Vyras: Prie IKI.

Vyras: Taip.

Vyras: Pupinės, jo.

Policijos darbuotojas: kreipiasi į reaguojančius pareigūnus: 1823 Venta. Kokios spalvos?

Vyras: Pilkas. Asfalto spalvos. Jo, žinokite, jis girtas. Išėjo, vos paeina. Jis link parduotuvės eina.

Policijos darbuotojas: kreipiasi į reaguojančius pareigūnus: 1771 Venta.., važiuokite į Salininkus, prie parduotuvės IKI sustojo Ford pilkos spalvos, vairuotojas girtas.

Vyras: Už IKI parduotuvės, čia link garažo. O už kiek laiko daugmaž bus patruliai?

Policijos darbuotojas: Važiuoja nuo (duomenys neskelbtini)sankryžos. Tai kažkiek užtruks. Gal aš pasakysiu, kad pareigūnai su jumis susisiektų ir su jais konkrečiai kontaktuosite?

Vyras: Ok, tegu paskambina.

Įrašas baigiasi (el. b. l. 64-66).

VĮ Regitra duomenimis, automobilio „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra J. G. (el. b. l. 62).

VšĮ Emprekis duomenimis, automobilio „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės vertė Lietuvos Respublikoje 2025 m. liepos mėn. yra 4 990 Eur su PVM (el. b. l. 63).

2025 m. liepos 8 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. Ž. neblaivumo požymiai nustatyti iš iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Atlikus neblaivumo patikrinimą, 14.01 val. nustatytas 2,86 prom. neblaivumas, 14.19 val. nustatytas 2,73 prom. neblaivumas. Su patikrinimo rezultatais J. Ž. pasirašytini sutiko (el. b. l.28).

Alkosterio kvitų rodmenimis, J. Ž. 2025 m. liepos 8 d. 14.01 val. nustatytas 2,86 prom. neblaivumas, 14.19 val. nustatytas 2,73 prom. neblaivumas. Sertifikatas galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d. (el. b. l. 53-56).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos įrodymai, kvalifikavimas ir teismo išvados.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad J. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojų A. Š. ir J. G. apklausos protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog J. Ž. 2025 m. liepos 8 d. apie 13.53 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesioginė tyčia. Taigi, tokia J. Ž. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. Ž. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

J. Ž. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, – vairavo transporto priemonę, jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - išsiskyręs, nedirbantis, teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi J. Ž. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 60 MGL (3 000 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad J. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas sunkus girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

J. Ž. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 16 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad J. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi J. Ž. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. G.. Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. J. Ž. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

VšĮ Emprekis duomenimis, automobilio „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 4 990 eurų.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 4 990 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo J. Ž. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kiti klausimai.

J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL, tai yra 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto, automobilio „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 990 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

J. Ž. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. 01079787, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.