- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- N-575-1796-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Tauragės rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. birželio 15 d. surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. birželio 15 d., 14¹⁰ val. Tauragės rajone, Skaudvilėje, Liaudies aikštėje vairavo transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,19 prom.). Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
II.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 8 d. nutarimu pripažino J. K. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 1250 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga, bei jo prisipažinimu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, jog pažeidėjas savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas iš dalies darbingas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, ūkininkauja žmonos vardu įregistruotame ūkyje, neteistas, pirmą kartą padarė tokį teisės pažeidimą, dėl jo padaryto teisės pažeidimo kiti asmenys nenukentėjo. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir J. K. skyrė tuo metu galiojusio įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkį be specialiosios teisės atėmimo.
III.
Apeliaciniu skundu Tauragės rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Apeliantas teigia, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu J. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde Institucija kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigia, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
J. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,19 prom.), tuo padarydamas vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Būdamas tokios būklės jis kėlė labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pirmosios instancijos teismo vertinta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalinga ūkininkaujant, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo, juo labiau žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbe, dar prieš darydamas teisės pažeidimą, galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimųjų ratui dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad J. K. nėra teistas, nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą padarė administracinį teisės pažeidimą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės nėra išskirtinės, ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tačiau į jas teismas gali atsižvelgi individualizuodamas skiriamą nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Tai kad asmuo yra neįgalus, negali būti vertinama kaip ypatingai atsakomybę švelninanti aplinkybė, kadangi įstatymas nenumato, kad specialiosios teisės atėmimas negali būti skiriamas asmenims, kurie šia teise naudojasi dėl neįgalumo (ATPK 27 str. 3 d.).
Aplinkybė, jog vairuojant neblaiviam kiti asmenys nenukentėjo, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus eismo įvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Tauragės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.