Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-04-23 · Byla Nr. eN1-550-1208/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-04-23
Bylos Nr.
eN1-550-1208/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agneta Bulakė
Kaltinamasis
R. Z.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-550-1208/2024Teisminis procesas Nr. 1-01-1-05683-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 23 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. Z. (toliau – ir R. Z.) (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, tyčia kumščiu smogė šeimos nariui G. B. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. B. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, gailėjosi ir parodė, kad nukentėjusysis G. B. yra jo mamos vyras. Gyvena G. B. namuose. Su G. B.jo santykiai nėra geri. (duomenys neskelbtini), R. Z. kažką pasakė G. B.. G. B. pradėjo šaukt ant jo. R. Z. tuo metu sėdėjo savo kambaryje ant lovos. G. B., praeidamas pro jį, pakėlė koją lyg spirdamas. Jis suprato, kad jam nori įspirti. Tada jis atsistojo nuo lovos ir kumščiu tyčia smogė nukentėjusiajam į veidą. G. B. nugriuvo ant grindų. Jam nugriuvus, ant jo nukrito spintelė. Nežino, ar jis krisdamas spintelę užkabino ar ji kažkaip netyčia nukrito ant jo. Po to, G. B. atsistojo ir išėjo iš kambario. Nukentėjusysis nesiskundė, kad jam kažką skauda. Supranta, kad nuo suduoto smūgio galėjo sukelti fizinį skausmą. G. B. yra stambesnis už jį, todėl mano, kad jo smūgis buvo pakankamai stiprus, nes nukentėjusysis nuo smūgio net nugriuvo. G. B. atsiprašė, su juo susitaikė (b. l. 128–131, 139–142).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nukentėjusiojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad K. B. yra jo sutuoktinė. K. B., jos vaikai P., N. ir R. Z. ir jis gyvena jam priklausančiuose namuose. (duomenys neskelbtini) G. B. prabudo ir išgirdo, kaip namuose R. Z. keikia savo artimuosius įžeidžiamais, necenzūriniais žodžiais. Jis nuėjęs į kambarį ir R. Z. pasakė, kad nutiltų. R. Z. jam atsakė necenzūriniu žodžiu. Jis nuėjo į lauko tualetą. Grįžus iš tualeto, namuose R. Z. dar labiau keikė savo artimuosius, jo elgesys buvo įžūlus, agresyvus. Jis pamatė, kad jo sutuoktinė su sūnumi P. yra virtuvėje, gamina pusryčius, sutuoktinė verkė. Tai pamatęs ir eidamas pas save į miegamąjį kambarį, R. Z. pasakė, kad nurimtų, netriukšmautų. R. Z. atsistojo nuo lovos ir, prišokęs prie jo, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulio sritį, dėl to jaučia fizinį skausmą. Nuo R. Z. smūgio jis krito ant grindų ir turbūt nuo smūgio ant jo užkrito kambaryje buvusi švieslentė. Jis krito veidu ant grindų. Jis atsistojo ir išėjo į lauką kviesti policijos. R. Z. ne vieną kartą prieš jį yra smurtavęs, mėtęs į jį įvairius daiktus, sudavęs smūgius, tačiau jis policijos nekvietė. R. Z. elgesys namuose nuolat agresyvus, įžūlus visų artimųjų atžvilgiu (b. l. 7). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. B. parodė, kad dėl suduoto R. Z. smūgio jam į veidą jis pajautė fizinį skausmą, tačiau medicininės pagalbos nesikreipė, nekvietė greitosios medicininės pagalbos iš karto po įvykio, nebuvo nuvykęs pas gydytojus ir vaistų jokių nevartojo. Jis buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, tačiau jokių sužalojimų jam nenustatė. Dėl R. Z. suduoto smūgio jis pajautė fizinį skausmą, tačiau jis nebuvo ilgalaikis. Dar skausmą jautė, kol buvo atvykę policijos pareigūnai. Po to skausmas praėjo. Po šio įvykio R. Z. jo atsiprašė, jis jam atleido ir pretenzijų jam neturi. Daugiau tokių konfliktų kol kas iki šios dienos nėra buvę (b. l. 38–41).

Liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus apie (duomenys neskelbtini) įvykį tarp sūnaus R. Z. ir jos vyro G. B.. Pastebėjo, kad po šio įvykio R. Z. šiek tiek pasikeitė į gerąją pusę. Jai yra žinoma, kad R. Z. atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis jam pretenzijų neturi (b. l. 57–59).

(duomenys neskelbtini) pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas G. B. pareiškimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinės sūnus R. Z. sudavė kumščiu vieną kartą jam į veido sritį, pataikydamas į kairės pusės žandikaulio pusę, dėl to jaučia fizinį skausmą ir šiuo metu, kai atliekami procesiniai veiksmai, prašo R. Z. taikyti poveikio priemones dėl jam sukelto fizinio skausmo (b. l. 6).

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vietą - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad, iš koridoriaus patekus į kambarį, jo viduryje yra nuversta medinė švieslentė, po ja ant fotelio yra ant šono parvirtę du gėlių vazonai, ant grindų yra pasklidusių pilkos spalvos šukių, žemių ir stovi vazonas su gėle (b. l. 19–27).

K. B. asmens duomenų pažyma nustatyta, kad G. B. yra jos sutuoktinis, R. Z. yra jos sūnus (b. l. 66).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku jis prieš nukentėjusįjį G. B. panaudojo fizinį smurtą – kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo neteisėtus veiksmus pilna apimtimi įrodo ir nukentėjusiojo G. B. apklausos metu duoti parodymai. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. Z. buvo agresyvus, įžūlus, dėl ko nukentėjusysis jam pasakė, kad nurimtų. Dėl to R. Z. atsistojo nuo lovos ir, prišokęs prie jo, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulio sritį. Nuo suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nuketėjusiojo parodymais ir abejoti jų objektyvumu. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje nustatyti grumtynių požymiai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. Z. sukėlė savo šeimos nariui – mamos sutuoktiniui G. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali sukelti fizinį skausmą ir to norėjo. Taigi, R. Z. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti R. Z. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. Z. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Prokurorė taip pat prašo R. Z. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti.

Kaltinamasis R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. R. Z. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl R. Z. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas nepilnametis, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, šis pretenzijų neturi. R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. Z. praeityje neteistas, tačiau ne kartą susidūręs su policijos pareigūnais. Per pastaruosius metus du kartus baustas administracine tvarka – už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Dar anksčiau R. Z. atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos buvo nutrauktos nustačius, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo yra jaunesnis nei 16 metų. R. Z. anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 93 straipsniu, jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios yra vykdomos ir baudžiamojo įsakymo priėmimo metu. Individualaus nepilnamečio vertinimo metu nustatyta, kad šeimai vykdomas atvejo vadybos procesas, stebima R. Z. elgesio korekcija. Liudytoja K. B. taip pat patvirtino, kad R. Z. elgesys pagėrėjo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Z. skyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šis įpareigojimas suteiks R. Z. galimybę keisti savo elgesį, vertybes, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Šiame kontekste pažymima, kad BK 82 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės skirti auklėjamojo poveikio priemonę kartu su bausme, todėl netenkinamas prokurorės prašymas kartu su laisvės apribojimo bausme R. Z. paskirti BK 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. Z. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Kiti klausimai

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir atidavimas prižiūrėti – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. Z. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti R. Z., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamasTeisėja Agneta Bulakė