Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl nutarimo sankcionavimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 467/2014/VIL-69, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus vedėjo pavaduotoja R. K. 2014 m. kovo 6 d. išnagrinėjusi administracinę bylą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, priėmė nutarimą, kuriuo R. B. paskyrė 300 Lt baudą, išdėstant baudos sumokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui. Nutarime konstatuota, kad R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 2 dalyje. Nustatomojoje nutarimo dalyje nurodyta, kad 2014 m. vasario 24d. operatyvaus patikrinimo metu kirpykloje, adresu Minties g. 17, Vilniuje, nustatyta, kad R. B., siekdama gauti pajamų, vykdė kirpėjos paslaugas, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijusi verslo liudijimo ir/ar mokesčių administratoriui nebuvo pateikusi prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojo registrą. Tuo R. B. pažeidė 2002 m. liepos 2 d., LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punkto reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad R. B. pažeidimą padarė būdama 2013 m. liepos 18 d. bausta administracine nuobauda pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Nuobauda skirta atsižvelgiant į tai, jog pažeidėja nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, bedarbė, išklaiko nepilnametį vaiką, negauna pajamų, už pirmą pažeidimą baudą sumokėjo. Administracinės bylos medžiagą pateikė teismui, iš lydraščio turinio matyti, kad prašoma sankcionuoti nutarimą ir grąžinti administracinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, privalo motyvuoti, o sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, jog vadovaujantis AR ATPK 30¹ straipsniu, 172 straipsnio 2 dalimi, nutarta R. B. skirti 300 litų baudą, išdėstant baudos mokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui. Institucija, paskyrusi R. B. nuobaudą, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, bedarbė, išklaiko nepilnametį vaiką, negauna pajamų, už pirmą pažeidimą skirtą baudą sumokėjo, tačiau teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė jokių ypatingų, išimtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, leidžiantį skirti mažesnę nei įstatymo nustatytą administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ATPK 172 straipsnis numato administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad švelnesnės, nei numatyta įstatymu, administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 30¹ straipsnis nekeičia kodekse nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkos, o tik suteikia atitinkamiems organams (pareigūnams) teisę įstatyme numatytais atvejais švelninti nuobaudą arba jos neskirti. Toks sprendimas dar nėra galutinis, jam įsigalioti būtina apylinkės teismo teisėjo sankcija. Teisėjui jo nesankcionavus, toks sprendimas neįsigalioja, vadinasi, administracinio teises pažeidimo byla lieka neišspręsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija „Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo“ (Administracinių teismų praktika, Nr. 1, psl. 326)). Minėtoje konsultacijoje taip pat įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), įgaliotas nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išnagrinėjęs konkrečią bylą, priima nutarimą skirti teisės akto sankcijoje numatytą nuobaudą, o manydamas, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, tame pačiame nutarime sprendžia klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo arba neskyrimo. Šiuo atveju priimtas nutarimas kartu su administracine byla perduodamas sankcionuoti apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo bylą ir įvertinęs nutarimo motyvus, nustato jo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutikdamas su administracinio organo (pareigūno) sprendimu ir jo motyvais, teisėjas jį sankcionuoja, o nesutikdamas - priima nutartį, joje nurodydamas atsisakymo sankcionuoti motyvus. Tokios nutarties priėmimas reiškia, kad nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo neįsigalioja, tad turi būti vykdoma nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Tokiais atvejais neišspręsta administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti organui (pareigūnui).

Teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (nutarime nepaskirta įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, o tik siūloma nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas), bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas atsisako sankcionuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 467/2014/VIL-69, kuriuo R. B. paskirta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 2 dalimi, teismas

nutarė:

atsisakyti sankcionuoti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 467/2014/VIL-69, kuriuo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirta švelnesnė nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Grąžinti administracinę bylą Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.