Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjęs I. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. M. 2016-01-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2016-01-19 buvo gautas I. V. pareiškimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaimynas daro kapitalinį remontą, dėl ko kyla didelis triukšmas nuo perforatoriaus. Dėl remonto darbų, atliekamų nuo 13.00 val. iki 19.30 val., negali ilsėtis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. M. 2016-01-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublkos ATPK 42² str.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. V. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, tvirtindama, kad virš jos esančiame bute yra dirbama nuolat, ne tik iki 19.00 val., bet ir naktimis, todėl naktį, dėl sklindančių garsų, t.y. girdimų trenksmų, stumdymų, jai nėra ramybės. Mano, jog bute iš statybinių medžiagų kažkas yra ir gaminama. Į pareigūnus ji kreipėsi ne kartą dėl kaimyno veiksmų, tačiau buvo atsakoma, kad neteisėtų veiksmų šis nedaro. Paaiškino, kad gyvenamasis namas yra iš 110 butų, kiekviename aukšte yra po 6 butus. Ji gyvena 9 aukšte, M. M. gyvena virš jos, namas yra 12 aukštų. Taip pat paaiškino, jog dėl M. M. atliekamo remonto buvo sugadintas ne tik jos butas, bet ir butas 11 aukšte, kuriame sutrūkinėjo sienos, lubos, ji tai matė, tačiau tame bute gyvena studentė, butas ne jos, todėl mano, jog dėl šios priežasties ji nesiskundžia. Prašo panaikinti nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes gyventi bute neįmanoma, yra sutrikęs miegas, dėl ko ji patyrė traumą.

Teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuotu asmeniu M. M. paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jo mamai, tačiau jis tuo butu naudojasi, o gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. jis pradėjo remontuoti 2016 m. vasario mėn., tačiau pareiškėjos skundžiamas nuolat. Jam darant remontą bute, buvo atvykę pareigūnai, savivaldybės atstovai, tačiau jokie pažeidimai nustatyti nebuvo. Neneigė aplinkybės, jog darant nedidelį remontą buvo naudojamas perforatorius, nes įrenginėjant dušą, reikėjo išgręžti skyles sienoje. Bute remonto darbus jis atlikinėjo nuo 16.00 val. iki 18.00 val., savaitgaliais.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, policijos pareigūnas, L. S. paaiškino, jog tiriant gautą pranešimą dėl triukšmo, atvykus į vietą pranešime nurodytu adresu, triukšmo nebuvo. Į butą, kuriame neva buvo triukšmaujama, patekti nepavyko. Esant prie M. M. buto durų nesimatė požymių, kad būtų atliekamas kažkoks remontas, taip pat nesimatė remonto darbų dulkių, laiptinė buvo švari, kitų kaimynų nesutiko. Užėjus į butą pas pranešėją (I. V.) priimti pareiškimą, gautas pranešimas dėl triukšmo nepasitvirtino, joks triukšmas I. vadapalienės bute nebuvo girdimas, dulkių bute jis nematė, taip pat nematė I. V. bute suskilusių sienų. Tačiau pokalbio metu pranešėja minėjo, jog tuo atveju, kuomet triukšmautojas sutvarkys jai butą, ji pretenzijų neturės. I. V. bandė rodyti sugadinimus bute, tačiau apžiūrėjus buto sienas, lubas, jos buvo tvarkingos, nebuvo matoma jokių įtrūkimų ir dulkių. Vėliau, išeinant iš I. V. buto, prie laiptinės buvo sutiktas atvykęs M. M., kuris teigė, jog atvyko pasiimti instrumentų. Jam, kaip pareigūnui, į (duomenys neskelbtini) g. teritoriją tenka atvykti, tačiau tarnybos metu daugiau neteko vykti dėl triukšmo. Į namą adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas pareigas, jis buvo dar kartą atvykęs, kuomet buvo gautas pranešimas tik dėl miegančio asmens laiptinėje, todėl teigia, kad jis M. M. asmeniškai nepažįsta, šį asmenį matė pirmą kartą atvykus pagal gautą pranešimą.

Iš esmės analogiškas aplinkybes, policijos pareigūnas, L. S. nurodė savo 2016-01-19 tarnybiniame pranešime (b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, jog Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 42² straipsnyje yra numatyti pažeidimai už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimus. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į norminį teisės aktą, reglamentuojantį triukšmo prevenciją konkrečios savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (2010-04-20 įstatymo Nr. XI-769 redakcija) 23 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad triukšmo prevencijos ir savivaldybių institucijų nustatytose tyliosiose zonose draudžiama naudoti rankinius prietaisus, keliančius triukšmą, savivaldybių institucijų draudžiamu paros metu ir draudžiamose vietose. Pagal šį įstatymą, dienos laikas yra nuo 6. 00 val. iki 18.00 val., vakaro laikas yra nuo 18.00 val. iki 22.00 val. (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 3 p., 28 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (2013-02-15 taisyklių redakcija) 31.3 p. numatyta, kad draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 val. iki 9.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę.

Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas nedraudžia vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą dienos metu darbo dienomis nuo 7.00. val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 9.00 val. iki 18.00 val. bei vakaro metu, t. y. nuo 18.00 iki 22.00 val.

I. V. 2016-01-19 pareiškime nurodyta, kad 2016-01-19 nuo 13.00 val. iki 19.30 val. kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute vykdo kapitalinį remontą, dėl to kilo labai daug dulkių, didelis triukšmas nuo perforatoriaus, o dėl remonto darbų, atliekamų nuo 13.00 val. iki 19.30 val. ji negali ilsėtis (b.l. 6).

Išdėstytos aplinkybės aiškiai rodo, kad I. V. skundžia M. M. veiksmus, kuriuos jis galimai atliko 2016-01-19 nuo 13.00 val. iki 19.30 val. atliekant remonto darbus. Natūralu, kad remonto darbai bei naudojimasis statybos darbams skirtais įrankiais (įrenginiais), šiuo konkrečiu atveju – perforatoriumi, sukelia tam tikrą triukšmą, tačiau šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog kaimynas M. M. tokiais savo veiksmais trikdytų, neigiamai veiktų pareiškėjos sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę Lietuvos Respublikos ATPK 42² straipsnio prasme. Nors M. M. neneigdamas remonto darbų atlikimo fakto tvirtino, jog darbai atliekami nuo 16.00 val. iki 18.00 val. bei savaitgaliais, tačiau kaip minėta ankščiau, tokia veikla (remontas) savaime nėra draudžiama ne tik dienos metu bet ir vakaro metu, t.y. nuo 18.00 val. iki 22.00 val. Nagrinėjamu atveju nėra galimybių nustatyti dienos, vakaro triukšmo sukelto dirginimo rodiklio, nustatant ar remonto darbai ir darbai perforatoriumi galėjo viršyti ar viršijo triukšmo ribinius dydžius būtent pareiškime nurodytu laiku (t y. 2016-01-19 nuo 13.00 val. iki 19.30 val.), nes į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, šie triukšmo negirdėjo, pranešėjos bute dulkių nebuvo, pareigūnai suskilusių sienų nepastebėjo. Vien pareiškėjos I. V. manymo, kad pažeidimas buvo padarytas, nėra pakankama konstatuoti Lietuvos Respublikos ATPK 42² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, kadangi tai yra jos subjektyvi nuomonė. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti namo gyventojai dėl M. M. bute atliekamų remonto darbų pretenzijų nėra pareiškę, tokių asmenų nagrinėjant bylą teisme nenustatyta, o tiek iš I. V. skundo turinio bei jos paaiškinimų teisme, tiek iš jos pareiškimo rašyto policijos įstaigai matyti, jog tarp kaimynų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl I. V. nurodytos aplinkybės, kurios nepatvirtintos kitais duomenimis, negali būti laikomos objektyviomis.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. numato, kad viena iš sąlygų, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, yra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimas. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių M. M. kaltę, teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pakankamai išsamiai ištyrė, išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai, atsižvelgiant į administracinių teisės pažeidimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą, priėmė 2016-01-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Institucijos išvados pagrįstos surinktos medžiagos analize, todėl 2016-01-20 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti pareiškėjos skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja I. V., pateikdama teisui draudimo bendrovės PZU Žalų departamento turto apžiūros aktą, kuris sudarytas 2016-02-08, t.y. po įvykio, įvykusio 2016-01-21 (tai užfiksuota draudimo bendrovės), kuris jokiu būdu nėra susijęs su šiuo nagrinėjamu atveju, taip pat prašo dėl kaimyno neva neteisėtų veiksmų įpareigoti M. M. išvalyti jos butą nuo statybinių dulkių arba atlyginti padarytą žalą, nes pasak pareiškėjos, pati ji atlikti tokį didelį darbą nepajėgi, bei pakeisti sutrūkinėjusias plyteles, nes samdyti žmogų ji negali dėl lėšų stokos. Pažymėtina, kad šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas yra neteisėta veika, dėl kurios padarymo M. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta. Pareiškėjai I. V. manant, kad šis asmuo galimai padarė jai žalą ar kitais būdais pažeidė jos teises, ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. M. 2016-01-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir I. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.