Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1355-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-12
Bylos Nr.
1S-1355-530/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1355-530/2014
Procesinis bylos Nr. 1-25-1-00740-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.;2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d. (21 epizodas), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010-07-12; bausmės pabaiga – 2018-04-12.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 64-PR-66 nutarta A. R. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2p., lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš pataisos namų jam neatlikus 3 metai 9 mėnesiai 25 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-06-17).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad išvadai, jog A. R. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis A. R. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria Komisijos nutarimas būtų patvirtintas.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis nurodo, kad BVK 157str. siejamas ne su nusikaltimo padarymu, jo elgesiu teismo posėdžio metu (tai teismas įvertina priimdamas nuosprendį), o su bausmės atlikimu (individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymas, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos galimybė, elgesys bausmės atlikimo metu). Kauno apygardos teismas nutartyse ne kartą konstatavo, kad neatliktoji didelė bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija, kurios nariai vieningai pasisakė už lygtinio paleidimo taikymą priėmė tikrai motyvuotą bei teisingą sprendimą.

Nors jis yra teistas 14 kartų, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmą kartą atliko dar būdamas nepilnametis. Kaltu neprisipažino tik dėl kelių epizodų, tačiau tai buvo jo gynybos pozicija. Pripažintas kaltu, kaltę pripažino ir stengiasi sąžiningai atlikti paskirtą bausmę. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors yra vieną kartą baustas drausmine tvarka prieš 3 metus tardymo izoliatoriuje, tačiau, pataisos namuose jo elgesys nepriekaištingas (skatintas 6 kartus). Teismas neteisingai pasisakė dėl priteistų ieškinių. Pataisos namuose dirba nuo pirmų dienų ir iš atlyginimo dengia ieškinius, neatlyginta liko apie 8000 litų. Be to, pataisos namuose mokausi vidurinėje mokykloje, turi įgijęs nemažai specialybių. Subkultūros nuostatų nesilaiko, atliko daugiau nei pusę paskirtos bausmės, visiškai įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, psichologo išvada teigiama. Pakartotino nusikalstamumo rizika yra vidutinė (64 balai pagal „OASys“ metodiką), turi šeimą (žmona, 2 nepilnametės dukros), su kuria palaiko glaudžius socialinius ryšius ir ketina kartu gyventi, turi pastovią gyvenamąją vietą (nuosavą būstą), laisvėje turės darbą (dirbs IĮ „X“), iš kurio pajamų išlaikys šeimą ir dengs likusių ieškinių dalį.

Jo nuomone šios aplinkybės yra svarbios sąlygos integracijai į visuomenę, o jo elgesys ir kitų faktorių visuma rodo, kad jis taisosi ir jį galima toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Visas Komisijos pasiūlytas priemones ir pareigas pasiryžęs sąžiningai vykdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į A. R. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. R. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. R. yra atlikęs įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri leidžia svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t.y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Apylinkės teismas, patikrinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą, teisingai sprendė, jog nutarimas yra nepagrįstas, nes įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, negalėjo prieiti išvados, jog yra pagrindas A. R. taikyti lygtinį paleidimą.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kuri privalo būti taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju skirta bausmė- septyneri metai ir devyni mėnesiai. Teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų. Todėl lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Taigi, nors nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes Komisija per daug sureikšmino. Sutiktina, kad yra nemažai teigiamų poslinkių ir tokios nutarime išvardintos aplinkybės, kurias nuteistasis pabrėžia ir savo skunde, – tai, kad jis buvo skatintas, turi šeimą, kuria socialius planus, tikisi įsidarbinti, kitos jam palankiai charakterizuojančios aplinkybės, į kurias atsižvelgta ir skundžiamoje nutartyje, be abejo rodo tam tikrą nuteistojo elgesio teigiamą korekciją, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteisto pareiga, todėl šios aplinkybės dar nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą, tuo labiau, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo be priekaištų, į ką atkreipė dėmesį apylinkės teismas, – jis atlikdamas bausmę vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl buvo paskirta drausminė nuobauda. O kaip minėta, lygtinis paleidimas taikytinas tik tinkamai bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, nors nuobauda ir nebegalioja, vienos iš pagrindinių pareigų – vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu – neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, vertinant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, vertinamas elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne tam tikru periodu, todėl tai, kad paskutiniu laiku nuteistasis elgėsi tinkamai rodo, kad taikomos socialinės reabilitacijos priemonės pradėjo veikti, bet tikrai nesuteikia pagrindo ypač palengvinti bausmės atlikimo formos.

Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Taigi, nors nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, svarbu taip pat įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi.

Apylinkės teismas teisingai sprendė, kad A. R. likusi neatlikta bausmės dalis dar yra labai didelė – 3 m. 9 mėn. 25 d., atsižvelgiant, kad jis nuteistas už 21 apysunkio nusikaltimo padarymą, o būdamas gana jauno amžiaus jau yra teistas 15 kartų, paskutinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. Toks itin didelis nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, skaičius, jų analogiškas pobūdis – tiek šie nusikaltimai, tiek ankstesni, susiję su turtinės naudos gavimu, rodo veiksmų sistemiškumą ir pavojingumą visuomenei, itin didelį polinkį nusikalsti, ignoruoti susiformavusias vertybes, siekti naudos nusikalstamu būdu, o ne doru elgesiu. Nuteistasis teigia, kad laisvės atėmimo bausmė jam taikyta tik antrą kartą, tačiau tai nėra jo naudai bylojanti aplinkybė, priešingai, būtent tai, kad nuteistajam buvo ne kartą rodomas teismo pasitikėjimas, jam buvo suteikiama galimybė taisytis laisvėje, o jis šią galimybę ignoravo darydamas naujas nusikalstamas veikas, kelia itin dideles abejones probacijos sėkme. Akivaizdu, jog anksčiau taikytos priemonės nebuvo pakankamos pasiekti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl žemesnės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nusikaltimo kiekiui, sunkumui ir pavojingumui, ir neleidžia daryti išvados, kad jos poveikis nuteistajam jau yra pakankamas, užtikrinantis visuomenės interesą bei įgyvendinantis teisingumo principą bei bausmės tikslus. Pastebėtina, kad, nors psichologinės tarnybos išvada ir teigiama, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys yra vidutinis – 64 balai, kas dar kartą parodo padidintą A. R. pavojingumą visuomenei.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis A. R. ir atliko bausmės dalį atitinkančią BVK 157 str. 2 d. 2 p., ir leidžiančią svarstyti galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytas didelis nusikalstamų veikų skaičius, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, itin dažnas ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog A. R. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą, kuriuo buvo prašoma taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė