- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- II-1616-484/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01285-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu K. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio („Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 800 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog K. J., būdamas perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininku, 2009 m. gegužės 27 d. nusprendė pirkimą „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbai“ (toliau – 1 Pirkimas) vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 9 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, kadangi remiantis UAB „Projektavimo ir restauravimo instituto“ 2005 metais parengtu Palangos botanikos parko kompleksinės renovacijos techniniu ir darbo projektu, sąmatinė bendra darbų vertė sudaro 32 280 530 Lt, tačiau dėl didžiulės projekto apimties projektas padalintas į atskirus etapus. Be to, K. J., būdamas Komisijos pirmininku, 2009 m. spalio 6 d. nusprendė pirkimą „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmojo etapo elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbų pirkimas“ (toliau – 2 Pirkimas) vykdyti apklausos būdu iš tiekėjo, vykdančio pradinę sutartį, taip pažeisdamas VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas. Komisija būtinybę papildomai pirkti darbus grindė aplinkybe, kad tik atliekant Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmojo etapo darbus pagal techninį projektą, pastebėta, kad takų apšvietimo kabeliai turi būti pakloti ne šalia takų, o po takų danga, tuo tarpu parko apšvietimo rekonstrukcija buvo numatyta tik antrajame etape, todėl tam, kad nereikėtų ardyti dangų bei dar kartą mokėti už tuos darbus, Komisija nutarė pirkti papildomus elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbus apklausos būdu. Tarnybos nutarime nurodyta, jog Komisijos vertintos aplinkybės nelaikytinos nenumatytomis.
Šalies argumentai
K. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Tarnybos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. Tarnybos nutarimu skirtą 800 litų baudą sumažino iki 500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. J. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde dėl VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimo nurodo, jog pirkimų iniciatoriaus Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas komisiją žodžiu informavo apie bendrą sąmatinę darbų vertę – 8 000 000 Lt (5 mln. – pirmam etapui, 3 mln. – antram), ką patvirtino ir 2009-2001 m. Palangos miesto tarybos strateginiai planai, dėl kurių teismas iš viso nepasisakė. Teigia, jog nežino, kodėl Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas nutylėjo svarbią aplinkybę apie tikrąją bendrą projekto vertę (32 280 530 Lt), tačiau dėl to buvo akivaizdžiai suklaidinti visi komisijos nariai, todėl jo veiksmuose nėra būtino pažeidimo elemento – tiesioginės tyčios. Taip pat teigia, jog ATPK 171³ straipsnio 1 dalis leidžia skirti sankciją viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimo, o šiuo atveju priimtas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.
Dėl VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto pažeidimo nurodo, kad techninio projekto rengimo įmonės turėjo parengti techninį projektą taip, kad būtų numatyti visi būtini darbai perkančiosios organizacijos numatytam tikslui pasiekti, todėl vėliau iškilusios aplinkybės (būtinybė apšvietimo kabelius pakloti šalia takų) perkančioji organizacija negalėjo numatyti, be to, ji nėra techninio projekto rengimo specialistė. Tvirtina, jog tinkamai neįrengus elektros apšvietimo tinklų, nebus pasiektas viešojo pirkimo tikslas – įsigyti reikalingus darbus racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, o paminėti dideli nepatogumai ir nuostoliai – tik papildomi veiksniai, kurie įtakojo pirkimo procedūros – apklausos būdu iš tiekėjo – parinkimą. Pažymi, jog kitiems komisijos nariams administracinės nuobaudos nebuvo skirtos arba buvo panaikintos, todėl baudžiant tik jį būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, juolab, kai pati Tarnybos atstovė teisme pripažino, kad 2 Pirkimo būdo parinkimas yra pateisinamas ir tai atitiko VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
K. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad būdamas Komisijos pirmininku, nusprendė 1 Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, taip pažeisdamas VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, o 2 Pirkimą – apklausos būdu iš tiekėjo, vykdančio pradinę sutartį, taip pažeisdamas VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas.
Iš apeliacinio skundo argumentacijos matyti, kad apeliantas neigia pažeidimą teigdamas, kad dėl VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų pažeidimo nėra jo kaltės – tiesioginės tyčios, nes buvo suklaidintas Komunalinio ūkio skyrius vedėjo pateiktos informacijos apie bendrą sąmatinę darbų vertę, o tuo metu turėti rašytiniai dokumentai Tarnybos minimos sumos – 32 280 530 Lt nepatvirtino.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog K. J. neginčija projekte numatytos bendrosios darbų sąmatinės vertės, taigi iš esmės ir pripažįsta VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimus, todėl pastarojo teiginiai, kad jis balsavo už teisėtą sprendimą, visiškai nepagrįsti. Dėl kaltės formos pasakytina, kad ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgiant į tai, kad buvo svarstomas klausimas dėl specifinės darbų rūšies – botanikos parko rekonstrukcijos – pirkimo, darytina išvada, kad bet kuris vidutiniškai rūpestingas asmuo pasirūpintų susipažinti su planuojamų atlikti darbų projektu. Spręsti apie numatomų pakankamai plataus masto darbų vertę remiantis tik žodiniu Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo paaiškinimu, nepareikalavus to pagrindžiančių dokumentų, yra mažų mažiausiai nerūpestinga. Be to, nelogiška, kad techninio projekto, kuriame numatyta bendra vertė, neprireikė nei rengiant skelbimą apie numatomą pirkimą, nei tvirtinant rangovo pateiktą sąmatą. Pažymėtina, kad remiantis VPĮ 16 straipsnio 2 dalimi, Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Taigi, remiantis minėta VPĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata, neturint pakankamų žinių dėl realios projekto vertės, Komisijai numatyta galimybė pasitelkti pagalbon atitinkamos srities ekspertus. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog K. J. veikoje subjektyviosios pusės požymis – kaltė – yra.
Papildomai apeliantas pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-494 „Dėl valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašų patvirtinimo“, kurio Viešosios turizmo infrastruktūros valstybės planuojamų projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-02-V priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“, sąrašo Nr. 02 1 punktą numatyta skirti 3 mln. litų Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešosioms reikmėms II etapui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina tik tą aplinkybę, kad pirmų dviejų projekto etapų suma yra apie 8 mln. litų, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog projektas apsiribos tik šiais dviem etapais, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad perkančioji organizacija būtų ėmusis kokių nors priemonių tikslinti bendrai projekto sąmatai ir taip ją sumažinusi beveik 4 kartus, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad apelianto nurodoma bendra projekto vertė (8 mln. Lt) yra galutinė ir reali. Tas pats pasakytina ir apie apelianto nurodomus Palangos miesto tarybos strateginius planus – jie nei patvirtina, nei paneigia informacijos apie bendrą viso numatomo projekto vertę. Tuo tarpu sutinkamai su Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos 23 punktu, darbų pirkimo verte yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma.
Taip pat apeliantas nesutinka su jam inkriminuojamu VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto pažeidimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad minėtoje VPĮ nuostatoje numatyta, jog neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tuo tarpu apelianto nurodomos būtinų darbų nenumatymo priežastys nelaikytinos tokiomis, kurių nebuvo galima numatyti. Vien tai, kad perkančioji organizacija nėra techninio projekto rengimo specialistė, nepaneigia Tarnybos padarytos išvados pagrįstumo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tinkamam projekto įvertinimui Komisija turėjo galimybę pasitelkti ekspertus. Tiek iš atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, tiek iš kitų Komisijos rašytų raštų matyti, jog realiai Komisija nenumatė būsimų reikalingų darbų dėl nepakankamo apsižiūrėjimo ir projekto išsamaus neįvertinimo, todėl tai negali būti laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima iš anksto numatyti. Tuo tarpu nenumatytais įvykiais laikyti reiškiniai, nepriklausantys nuo perkančiosios organizacijos veiksmų ir kurie nepatenka į normalią ekonominę ir socialinę veiklą, pvz., potvyniai, žemės drebėjimai, epidemijos. Šiuo atveju tokių nenumatytų aplinkybių nenustatyta, todėl pagrįstai konstatuotas VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto pažeidimas.
Apeliantas nurodo, jog kitiems komisijos nariams nuobaudos nebuvo skirtos arba jos buvo panaikintos, todėl mano, kad buvo pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik K. J. administracinės atsakomybės klausimas, todėl kitiems asmenims skirtų ar panaikintų nuobaudų pagrįstumo vertinimas peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Taip pat pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas sumažino jam skirtą baudą iki 500 litų, t. y. iki sankcijoje numatytos minimalios šios nuobaudos rūšies ribos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog keisti šios nuobaudos nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar Tarnybos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. K. J. kaltė dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.