- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-5322-660/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04468-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčio galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2015-06-07, 18.53 val. (duomenys neskelbtini)vairuodamas automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant siaurai kelio daliai nepasitraukė kuo arčiau dešinio kelkraščio ir prasilenkdamas su kitu automobiliu kliudė jo kairį galinio vaizdo veidrodėlį. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 119 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. pažeidimų nepripažino. Parodė, kad 2015-06-11, apie 18.30 val. vairuodamas automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Šilo g., Zapyškio mstl. Važiuodamas šalutiniu keliu, prasilenkdamas su priešais važiuojančiu automobiliu, susilietė šoniniais galinio vaizdo veidrodėliais. Jie abu išlipo iš automobilių, jis apžiūrėjo savo automobilio veidrodėlį, jo automobilio veidrodėlis nebuvo apgadintas. Kito automobilio vairuotojas apžiūrėjo savo automobilio veidrodėlį. Jie pusiaukelėje susitiko ir kito automobilio vairuotojas pasakė, kad viskas tvarkoje, tuomet jis suprato, kad žalos nepadaryta ir sėdęs į automobilį, nuvažiavo. Tą pačią dieną pas jį atvažiavo iš policijos ir liepė nuvykti į Kelių policijos valdybą, nes kito automobilio išorinė plastmasė nukrito po to, kai jo vairuotojas pajudino veidrodėlį, tuomet jis kreipėsi į policiją.
Liudytojas V. R. parodė, kad 2015-06-07 važiavo į Pušyno gatvę, pamatęs iš priekio važiuojantį automobilį Peugeot, jis pasitraukė į šoną, kad siauroje gatvelėje galima būtų prasilenkti, tačiau kad automobilio Peugeot vairuotojas pravažiuodamas kliudė jo kairės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį. Jis sustojo ir išlipęs apžiūrėjo, tačiau apgadinimų nepastebėjo, apie tai pasakė automobilio Peugeot vairuotojui. Jie išsiskyrė ir kito automobilio vairuotojas nuvažiavo. Grįžęs prie savo automobilio atidarė dureles ir tuo metu nukrito veidrodėlio dangtelis ir jame esantis žibintas, kurie sudužo. Automobilis draustas Kasko draudimu, todėl iškvietė policiją. Padaryta 150-200 eurų žala.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo faktą ir A. M. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas automobilio Subaru buvimo vieta, susidūrimo vieta, padaryto apgadinimai (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, nurodytu adresu automobilio Subaru vairuotojas V. R. paaiškino, kad prasilenkiant su priešpriešiais važiavusiu automobiliu jis kliudė jo automobilį ir nesustojęs nuvažiavo (b. l. 3), A. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad prasilenkiant su automobiliu Subaru, jie kliudė vienas kito veidrodėlius. Jis sustojo ir apžiūrėjęs savo veidrodėlį pažeidimų nematė. Susitiko su Subaru vairuotoju pusiaukelėj tarp automobilių. Vairuotojui nuėjus prie savo automobilio, jis nuėjo prie savojo ir nuvažiavo, nes suprato, kad žalos nėra, matė, kad Subaru veidrodėlis nesugadintas (b. l. 4), V. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad priešpriešiais važiavęs automobilis kliudė jo veidrodėlį, nors jis važiavo ant kelkraščio. Jis sustojo, apžiūrėjo automobilį, matė apgadinimus. Jį kliudęs automobilis Peugeot sustojo už 15 metrų, išlipęs vyras pasakė, kad jo veidrodėlis irgi dužo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo (b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad automobiliui Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nėra. Išvada: įvykus kontaktui tarp automobilių, automobilis Peugeot neapgadintas (b. l. 7), pranešimas (b. l. 9), registracijos liudijimas (b. l.10, 11), fotonuotraukos (b. l. 12-14), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad A. M. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 15-16), kita bylos medžiaga.
A. M. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytoju teismo posėdyje apklausto V. R. parodymai, iš kurių matyti, kad iš karto po eismo įvykio jis nepastebėjo automobilio apgadinimų, tik kito automobilio vairuotojui nuvažiavus, pamatė, kad yra apgadintas šoninis galinio vaizdo veidrodėlis su jame esančiu žibintu.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant siaurai kelio daliai nepasitraukė kuo arčiau dešinio kelkraščio ir prasilenkdamas su kitu automobiliu kliudė jo kairį galinio vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 p. reikalavimus.
A. M. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinis teisės pažeidimas A. M. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant siaurai kelio daliai nepasitraukė kuo arčiau dešinio kelkraščio ir prasilenkdamas su kitu automobiliu kliudė jo kairį galinio vaizdo veidrodėlį, padaręs turtinę žalą neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie įvykį policijai iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 219.1, 219.2 p. reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. M. vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant siaurai kelio daliai nepasitraukė kuo arčiau dešinio kelkraščio ir prasilenkdamas su kitu automobiliu kliudė jo kairį galinio vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino. Iš liudytojo V. R. parodymų matyti, kad M. R. nepastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilis ir tik A. M. nuvažiavus iš įvykio vietos, pamatė apgadinimus ir iškvietė policiją. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. M. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis pastebėjo, kad prasilenkiant automobiliams jo automobilis susilietė su kitu automobiliu, sustojo ir išlipo iš automobilio, savo automobilį apžiūrėjęs M. R. jam pasakė, kad jo automobilis neapgadintas, todėl jis nuvažiavo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog A. M. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes jis po eismo įvykio sustojo, išlipo iš automobilio, iš kito automobilio vairuotojo žodžių suprato, kad jam žala nepadaryta, todėl nesant A. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nuobaudos skyrimo.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. M. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. M. skirtina nuobauda ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 28,00 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.