- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-200-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- UAB „Ukmergės statyba“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Archipartners“, T. D.
Teisėja M. Ambrazaitienė Proc. sprendimo kategorijos:121.14;121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. kovo 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties kuria ieškinys atsakovui UAB „Ukmergės statyba“, dėl įpareigojimo ištaisyti statybos darbų trūkumus ir nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu, tretieji asmenys UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Archipartners“, T. D. ir 569-ji gyvenamųjų namų statybos bendrija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas N. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą UAB ,,Ukmergės statyba“ pašalinti statybos darbų trūkumus: pakeisti namo stogo dangos lakštus ir medinį paklotą, panaudojant stogo dangai skirtus profiliuotus lakštus; patikrinti visos stogo dangai panaudotos akmens vatos drėgnumą bei storį ir pakeisti nekokybiškus sluoksnius; buto Nr.18 balkone įrengtą antikondensacinę izoliaciją pritvirtinti prie gegnių ir nuleisti į lietvamzdžio takus; pašalinti visus buto Nr.18 sienų ir lubų apdailos pažeidimus; pagal namo atitvarinių konstrukcijų šilumvizorinės analizės ir patalpų mikroklimato studijos 2007 m. vasario 22 d. išvadas buto Nr.18 permontuoti netinkamai įrengtą lango stiklo paketą, hermetizuoti langų varčias, pakeisti lango tarpines, hermetizuoti langus ir izoliuoti ventiliacijos vamzdynus; atsakovės atliekamų trūkumų šalinimo darbų techninei priežiūrai skirti VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslinės laboratorijos vedėją, habil. dr. L. U., kuris yra atestuotas statybos technikos prižiūrėtojas. Nustatyti, kad atsakovės atliktų darbų kokybė ir baigtumas turi būti patvirtinti šio techninio prižiūrėtojo pasirašytu aktu. Priteisti iš atsakovės techninio prižiūrėtojo sutikime nurodytą atlyginimą už techninės priežiūros paslaugas – 2714 Lt/mėn.; nustatyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo atlikti trūkumų šalinimo darbų per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti nurodytus darbus atsakovo sąskaita; priteisti iš atsakovės 9960 Lt. dydžio nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas ir įstatymo nustatytas procesines palūkanas.
Nurodė, kad 2001 metais įsigijo butą Nr. 18 esantį (duomenys nesklebtini). Butas aukščiausiame name aukšte (palėpėje). Pradėjus naudotis butu paaiškėjo namo statybos trūkumai, dėl kurių pašalinimo buvo kreiptąsi į namo administratorių UAB ,,Namų priežiūros centras“ bei atsakovą UAB ,,Ukmergės statyba“. Atsakovas trūkumų neginčijo ir keletą kartų juo pašalino, tačiau liko nepašalinti stogo konstrukcijų trūkumai, užfiksuoti 2006-01-19 defektų apžiūros akte Nr. 01/06, bei pretenzijose reikštose atsakovui. Kadangi nustatyti trūkumai pašalinti nebuvo ieškovas gindamas savo teises su ieškiniu kreipėsi į teismą
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą iki 2009 m. liepos 15 d. pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus.
Teismas konstatavo, kad ieškinyje apsiribota tik statybos darbų išvardinimu, nenurodant, jų apimties ir kainos, būtinų šiems darbams atlikti statybinių medžiagų ir jų vertės. Toks reikalavimų neapibrėžtumas, esminiai apsunkina bylos nagrinėjimą, sprendimo priėmimą bei vykdymą. Byloje būtina parengti ir pateikti darbų sąmatą, kurioje būtų nurodyti darbų apimtis ir jų kaina, kiek ir kokių numatytiems darbams reikalinga medžiagų, jų kaina, kokią medžiagos ir darbai kartu paėmus sudarytų sumą, kurią kompensuoti ieškovas prašė, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo. Bendra darbų vertė ir sudarytų ieškinio kainą, nuo kurios turi būti apmokėtas žyminis mokestis. Atsakovės atliekamų statybos trūkumų šalinimo darbų techninei priežiūrai vykdyti pats ieškovas gali samdyti specialistą, kuriuo jis pasitiki, todėl neaišku, kuo remdamasis ieškovas prašė, kad tokį specialistą paskirtų teismas ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis prašoma priteisti atlyginimą ieškovo pasirinktam specialistui, su kuriuo atsakovė nesitarė. Taip pat neaišku, kodėl sumokėtas sumas ekspertams ir advokatui ieškovas laikė nuostoliais, nors šios ieškovo išlaidos tiesiogiai su statybos darbų trūkumais nėra susijusios ir jų atlyginimas priklauso nuo ieškinio patenkinimo (CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Parengiamajojo teismo posėdžio 2009 m. rugsėjo 10 d. metu ieškovo atstovas pareiškė, kad jo atstovaujamas ieškovas teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo nevykdė ir vykdyti neketina bei pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad teismas priimdamas nutartį dėl trūkumų šalinimo, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, trūkumams šalinti nustatė pernelyg ilgą (51 d.) terminą. Be to, reikalavimas dėl darbų atlikimo savo pobūdžiu esąs atsakovės įpareigojimas atlikti konkrečius veiksmus (CPK 273 str.), o papildomas reikalavimas atsakovei neįvykdžius sprendimo, išvestinis, nes iš atsakovės jokio turto priteisti neprašoma. Prašyme nurodė, kad ieškovas nėra statybos darbų profesionalas, todėl atsakovė pati turi nustatyti atliktinų darbų kiekius ir pasirūpinti reikiamomis medžiagomis. Byloje pareikštas reikalavimas savo pobūdžiu nėra turtinis reikalavimas, nes juo nereikalaujama priteisti turto ar piniginių lėšų, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo žyminiu mokesčiu yra apmokėtas. Teismui priimant nutartį dėl trūkumų šalinimo, buvo vertinami įrodymai nesprendžiant bylos iš esmės. Ieškinio grąžinimas dėl įrodymų nepakankamumo, pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir tai prieštarauja formuojamai teisminei praktikai. Ieškovo nuomone, teismo priimta nutartis dėl trūkumų šalinimo, tai teisminė klaida ir prašė šią nutartį panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu, o iš ieškovo N. P. priteisti 4000 Lt. atsakovės UAB “Ukmergės statyba” naudai advokato pagalbai apmokėti; įsiteisėjus nutarčiai, Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esantys 9960 Lt. grąžintini atsakovei UAB „Ukmergės statyba“.
Teismas pažymėjo, kad byloje buvo nustatytas ilgesnis nei įprasta terminas, siekiant suteikti ieškovui, kaip statybos darbų neprofesionalui, galimybę tinkamai parengti reikiamus dokumentus.
Atsižvelgęs į tai, kad rangovo darbas ir medžiagos turi savo vertę, ieškovo reikalavimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu (CPK 273 str.), teismas laikė turtiniu reikalavimu ir sprendė, jog nesumokėtas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos (CPK 80 str. 1d.1p.).
Teismas konstatavo, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas (nepilnas sumokėjimas), laikomas procesinių dokumentų trūkumu (CPK 115 str.2 d.), o aktus apie esamus statybos trūkumus, darbų sąmatą ir kitus dokumentus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą, privalo pateikti ieškovas (CPK 135, 177, 178 str.). Priimdamas nutartį dėl ieškinio trūkumų, teismas įrodymų nevertino, o pašalinęs ieškinio trūkumus, ieškovas savo pažeistas teises gali ginti teisme. Nurodytais argumentais teismas ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas sprendė, kad 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovui buvo nustatyta pakankamai laiko nurodytiems trūkumams pašalinti ir žyminiam mokesčiui primokėti. Kadangi ieškovui buvo žinomos nutarties nevykdymo galimos procesinės pasekmės, ieškinį palikus nenagrinėtu, atsakovo naudai priteista 4000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.; LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas N. P. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą.
Nurodo, kad teismo reikalavimas paruošti bei pateikti darbų sąmata prieštarauja Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalies normoms, bei neatitinka Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio nuostatų ir negali būti vertinamos kaip ieškinio trūkumas, nes ieškinys reiškiamas dėl įpareigojimo pašalinti namo statybos defektus, nustatytus garantiniu laikotarpiu ir siekiama atsakovą įpareigoti atlikti konkrečius veiksmus nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, todėl ieškovas jokios naudos iš to negauna. Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra turtinis ir apmokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Kitas ieškinio reikalavimas, įpareigoti atsakovą darbus atlikti savo sąskaita yra papildomas, išvestinis reikalavimas numatantis teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes bei įpareigojantis atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Teismo įpareigojimas ieškovui nustatyti darbų apimtis ir jų atlikimui reikalingas medžiagas nepagrįstai perkelia ieškovui rangovo atsakomybę už statybos darbų kokybę, nes būdamas statybos darbų profesionalas atsakovas turi pasirūpinti medžiagomis, kurios leistų pašalinti statinio trūkumus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 40 d.), o ieškovui pakanka tik įrodyti defektų faktą (CK 6.697 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-29 nutratis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Teismo reikalavimas pateikti eksperto darbų kainą visiškai nesusijęs su ieškinio reikalavimais, nes darbų kainos klausimai ieškinyje nekeliami ir nenagrinėjami ir toks teismo reikalavimas išeina už ieškinio ribų. Dėl nurodyto teigia, kad teismo įpareigojimas apmokėti ieškinio reikalavimus kaip turtinius yra nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad spręndžiant dėl ieškinio trūkumų, teismas byloje esančių įrodymų nevertino. Teismui pateiktas ieškinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, jame suformuluoti ieškinio pagrindas ir dalykas, pateikti ieškinį pagrindžiantys įrodymai ir jų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tuo tarpu teismas 2009 m. gegužės 25 d. bei 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartyse iš esmės įvertino ieškovo pateiktus įrodymus. Sumas sumokėtas ekspertams ir advokatui ieškovas laikė nuostoliais, nes išlaidos patirtos nustatant statybos darbų defektus ir bandant spręsti klausimą iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šis klausimas visiškai nesusijęs su ieškinio turinio vertinimu. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė proceso ekonomijos ir koncentracijos principus, nes bylos nagrinėjimas truko beveik du metus, jos nagrinėjimo metu buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų ir ieškinio trūkumai turėjo būti nustatyti iki ieškinio priėmimo. Be to, Vilniaus apygardos teismas taip pat nenustatė ieškinio trūkumų. Teismo sprendimas, palikus ieškinį nenagrinėtą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas prieštarauja Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalies nuostatoms, 93 straipsniui bei 98 straipsnio 1 dalies normoms, nes byla nebuvo išspręsta iš esmės, todėl Civilinio proceso kodekso 93 bei 98 straipsnio nuostatų taikymas pagal analogiją yra nepagrįstas ir atsakovas nuostolių (patirtų bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo turėtų reikalauti ieškinine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Ukmergės statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ieškinyje buvo keliami turtinio pobūdžio reikalavimai, nes ieškovas be kitų ieškinio reikalavimų prašė priteisti jo siūlomam techniniam prižiūrėtojui 2700 Lt atlyginimą bei turtinio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepagrįstai nevertino prašomų atlikti darbų pinigine išraiška, todėl teismas skyrė pakankamą laiko tarpą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas perėmęs bylą iš kito teisėjo turėjo teisę nustatęs ieškinio trūkumus nustatyti terminą jų pašalinimui. Be to, rangovo darbas, darbo apimtis, ir medžiagos turi savo vertę ir tai nėra įpareigojimas nutraukti tam tikrų veiksmų atlikimą susijusį su piniginių lėšų ar turto perdavimu, todėl žyminio mokesčio nesumokėjimas yra laikomas procesiniu dokumento trūkumu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.; 115 str. 2 d.). Priimdamas skundžiamą nutartį teismas byloje esančius įrodymus vertino ta apimtimi kuri būtina ieškinio sumai nustatyti. Nepagrįstas ieškovo argumentas dėl proceso ekonomijos ir koncentracijos principų pažeidimo, nes ieškovas pats vilkino procesą. Nagrinėjamoje byloje teismas priėmė procesinį sprendimą, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl jos pakeisti ar panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 str.). Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimas. Žyminiu mokesčiu (paprastu arba proporciniu) apmokamas kiekvienas ieškinys (CPK 80 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008 yra pažymėjusi, kad teisės teorijoje sąvoka ,,turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, tuo tarpu neįkainuotini turtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma.
Šalies argumentai
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu atsakovui UAB ,,Ukmergės statyba“ pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus bei atlyginti dėl nekokybiškų darbų patirtus nuostolius t.y. iš esmės siekė apginti savo, kaip buto statytojo pažeistas teises, atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant garantinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sužaloto turto atstatomojo remonto, pastatų kapitalinio remonto, statybos darbų išlaidų išieškojimo bylos yra turtinio pobūdžio ginčai. Ieškinio pareiškime dėl tokių reikalavimų turi būti nurodyta ieškinio kaina, nuo kurios dydžio priklauso žyminio mokesčio dydis. Tokiais atvejais remonto darbų vertę turi nurodyti ieškovas ieškinio pareiškime pagal specialistų išvadas, kurios vertinamos kaip rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2003).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio ir ieškovui neįkainavus ieškinio bei per teismo nustatytą terminą nesumokėjus žyminio mokesčio pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu.
Atskirajame skunde nurodoma, kad palikus ieškinį nenagrinėtu, teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 4000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo argumentu sutikti neturi pagrindo. Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidas, priklauso civilinio proceso bendrųjų nuostatų kategorijai (CPK I dalies VIII skyrius), todėl, nesant įstatyme nustatytų išimčių, taikytinos visose civilinio proceso stadijose. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra tokios, kurias realiai patiria teismas ar proceso dalyviai dėl bylos nagrinėjimo procesui reikalingų veiksmų, tame tarpe ir advokato teisinei pagalbai atlyginti (CPK 98 str.). Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Kaip matyti iš bylos duomenų teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bei išaiškino teismo nutarties nevykdymo procesines pasekmes. Atsakovas dėl ieškovo pareikšto ieškinio naudojosi advokato teisine pagalba, kuris ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo aštuoniuose teismo posėdžiuose (b.l. 128,194, 244, 282, 301,T1, 38,67,85, T2). Kadangi atsakovas patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pirmos instancijos teismas įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą pagrįstai priteisė atsakovo naudai 4000 Lt už advokato teiktą teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas priimdamas nutartį palikti nenagrinėtu ieškovo ieškinį atsakovui UAB ,,Ukmergės statyba“ tinkamai taikė ir aiškino teisės normas reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą, bei įpareigodamas ieškovą sumokėti papildomą žyminį mokestį nepažeidė procesinės teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ginčo pobūdžio vertinimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovo N. P. valstybės naudai priteistinos 20,10 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2707-465/2007 palikti nepakeistą, o ieškovo N. P. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš N. P. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,10 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.