Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-318/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
1A-404-318/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-69304-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Jurgita Mačionytė, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
A. P.
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-318/2017

Teisėja I. R. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69304-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei,nuteistajam A. P., jo gynėjui adv. P. J.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo adv. Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. nustatyta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. kovo 24 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant kaltinamajam A. P. įpareigojimus: tęsti darbą, per vienerius metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo AB "Lietuvos draudimas" atlyginti 9 300 Eur dydžio turtinę žalą.

AB "Lietuvos draudimas" civilinis ieškinys dėl turtinės 9 300 Eur dydžio žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir nurodyta turtinė žala priteista atlyginti iš kaltinamojo A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudiminę išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą: 2015 m. gruodžio 18 d. 7:38 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pagrobimą ir atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir pasirašė pareigūno surašytą protokolą-pareiškimą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. 19:30 val. iki 2015 m. gruodžio 18 d. 7:38 val., adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad automobilis nepavogtas. Po to pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, 2015 m. gruodžio 18 d. 15:01 val. adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, liudytojo apklausos metu patvirtino pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. melagingai parodė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. 19:30 val. iki 2015 m. gruodžio 18 d. 7:38 val., adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Be to kaltinamasis A. P. nuteistas už tai, kad tikslu gauti draudimo išmoką už jam priklausantį automobilį BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustą nuo vagystės AB „Lietuvos draudimas“, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą: automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur vertės pagrobimą ir kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, esančią J. B. g. 12 Vilniuje, dėl draudimo išmokos gavimo, kur pareiškė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. 19:30 val. iki 2015 m. gruodžio 18 d. 7:38 val., adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo draudimo išmoką, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą - draudimo išmoką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nuteistojo A. P. gynėjas adv. Paulius Jablonskas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir A. P. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Šalies argumentai

3.1. Gynėjo manymu, apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosprendyje nepagrįstai remiamasi A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pat buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimai, kurie sukliudė tinkamai įvertinti A. P. veiksmus, todėl padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

3.2. Apeliantas pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje A. P. kaltė grindžiama išimtinai ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, kuriuose jis neva detaliai paaiškino inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad A. P. parodymai duoti 2016 m. kovo 24 d. atitinka kitus bylos duomenis, liudytojo T. A. parodymus, rašytinius bylos duomenis, kurie patvirtina, kad nėra duomenų, jog automobilis grįžo į Lietuvą, jis nebuvo pateiktas Lietuvos draudimui. Teismas sprendė, jog liudytojų parodymai, kad nuteistasis naudojosi automobiliu, neturi reikšmės, nes jie nenurodė konkretaus laiko, kada galimai buvo naudotasi automobiliu, tikslių automobilio numerių.

3.3. A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir teisme, nurodė, jog save apkalbėjo, nes patyrė spaudimą prisipažinti iš tyrimą atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bijojo, kad bus sulaikytas. Gynybos manymu, tokius jo paaiškinimus patvirtina ir su juo atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų pobūdis. Apklausos metu nebuvo kviečiamas gynėjas, įtariamojo apklausa nebuvo atlikta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to nuteistasis analogišką prisipažinimą pateikė ir civilinio ieškovo atstovui. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad po A. P. tariamo prisipažinimo ir veiksmų draudimo bendrovėje, jam buvo surašytas pranešimas apie įtarimą padarius veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Vėliau, kai A. P. davė parodymus, dalyvaujant gynėjui, ir nurodė, kad jis save apkalbėjo, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius veiką, numatytą to paties straipsnio antroje dalyje. Sulaikymo momentu A. P. statusas šioje byloje buvo „pareiškėjas ir liudytojas“, o ikiteisminis tyrimas dėl jo tariamai įvykdytų veikų pradėtas jau praėjus parai po jo sulaikymo t. y. 2016 m. kovo 24 d. ir išgavus minėtą prisipažinimą. Gynėjas pažymi, jog iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos A. P. apklausos matyti, kad jis buvo apklausiamas nedalyvaujant vertėjui, nors vertėjo dalyvavimas buvo būtinas. Taigi ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK reikalavimai, užtikrinantys byloje dalyvaujančių asmenų teises.

3.4. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos bylos baigčiai svarbios aplinkybės: koks automobilis buvo tariamai pateiktas vietoj automobilio BMW 7501 VIN: (duomenys neskelbtini), taip pat kokiomis aplinkybėmis (kur, kada ir kaip) tariamai pagamintas lipdukas su aukščiau nurodyto automobilio VIN numeriu. Tai patvirtina, jog šių A. P. pateiktų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma tikrinti. Be to, 2016 m. birželio 23 d. A. P. nurodė, jog automobilis jam buvo grąžintas be dokumentų ir valstybinių numerių. Kaip matyti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos atsakymų, nėra duomenų, patvirtinančių, kad minimas BMW automobilis būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną įvažiuojant į Lietuvą su atitinkamais valstybinės registracija numeriais. Taip pat Valdyba nurodė, kad duomenų apie tai, kad automobilis, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), būtų kirtęs Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, neturi. Tokie duomenys nėra fiksuojami. Iš Valdybos atsakymų matyti, kad automobilis su nurodytu kėbulu nebuvo registruotas nei Kirgizijoje, nei Kazachijoje, nei Baltarusijoje, nei Rusijos Federacijoje, o įgaliojimo laikas, kurį buvo išdavęs A. P., pasibaigė 2015 m. birželio 10 d. Todėl aišku, kad pasibaigus šio įgaliojimo laikui, automobilio turėtojas, neįregistravęs automobilio, turėjo įgaliojimą pratęsti arba automobilį grąžinti. A. P. patvirtino, kad taip ir buvo padaryta.

3.5. Gynėjo manymu, nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog, sulyginus liudytojo A. V. pateiktas automobilio BMW fotonuotraukas bei A. P. fotonuotraukas pateiktas draudimo bendrovei, matomi akivaizdūs automobilio skirtumai, todėl tai yra skirtingi automobiliai. Tokios teismo išvados nėra pagrįstos specialistų išvadomis, todėl laikytinos deklaratyviomis. Nuteistasis paaiškino, kad automobilis jam buvo atvarytas su pakeistu salonu. Liudytojai A. V. ir R. K. paaiškino, kad automobilio salono pakeitimo procedūra nėra sudėtinga ir daug kainuojanti. Liudytojas P. O. teisme nurodė, kad įsigijo automobilį, kurio rida buvo pakeista. Pats A. P. apklausiamas taip pat paaiškino, kad tikrino automobilio VIN registracijos numerį, kitus automobilio parametrus ir matė kad VIN kodas atitiko jo turėto automobilio kodą, taip pat matė, kad rida buvo pakeista, t. y. sumažinta. Be to automobilio ratlankiai ir padangos yra nesudėtingai pakeičiami. A. P. pateikė fotonuotrauką, kurioje nufotografuoti jo turimi automobilio BMW ratlankiai ir vasarinės padangos. Akivaizdu, kad atėjus žiemos sezonui, šie ratlankiai ir padangos buvo pakeistos į žieminius, su kuriais automobilis ir buvo pavogtas iš jo kiemo. Tai pat teismo teigimu tai, jog buvo pateiktas ne tas automobilis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. V. automobilio stiklai buvo žymėti lipdukais. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog 2015 m. gruodžio 18 d., patikrinus automobilio duomenis VĮ „Regitra“, yra nurodytas automobilio žymėjimo faktas, tačiau šis žymėjimas galioja iki 2009 m. birželio 12 d. Taigi toks žymėjimas neturi jokios teisinės galios, todėl duomenų apie jo buvimą registracijos metu 2014 metais nurodytoje įmonėje nėra. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apžiūrėtas A. P. pateiktas automobilio užvedimo raktas. Ant jo buvo pastebėti subraižymai, kurių, nuteistojo teigimu, anksčiau nebuvo. Be to raktas supakuotas ir užantspauduotas buvo tik jį priduodant į saugyklą.

3.6. Be to: liudytojų J. V., R. J., A. M., S. Z., R. Š. O. S., A. S., A. R., R. K., V. M., P. O., V. J., A. M., F. I., P. K. parodymai patvirtina, kad A. P. turėjo automobilį BMW ir juo iki vagystės naudojosi. Šių liudytojų parodymus teismo visiškai nepagrįstai įvertino, kaip neturinčius reikšmės bylai. Priešingai, nei teigė teismas, liudytojai nurodė konkretų laikotarpį, kuriuo A. P. naudojosi automobiliu, tikslią automobilio markę, kitas detales, kurios kartu su A. P. pateiktomis fotonuotraukomis leidžia kategoriškai teigti, kad melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą nebuvo, taip pat nebuvo jokio draudiminio sukčiavimo. Pažymėtina ir tai, kad jokių duomenų, kad šie asmenys būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, byloje nėra, to nenustatė ir bylą nagrinėjęs teismas.

3.7. Gynybos manymu, A. P. 2016 m. kovo 24 d. parodymai bei prisipažinimas negali būti pripažinti tinkamu įrodymu. Nėra teisinio pagrindo jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, nes jie prieštarauja nesuinteresuotų liudytojų parodymams bei kitai bylos medžiagai. Todėl A. P. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, o AB „Lietuvos Draudimas“ civilinis ieškinys atmestas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmos instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ir tinkamai, nepažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų, įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais remdamasis padarė pagrįstas išvadas ir nuteistojo A. P. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 d., 236 straipsnio 1 d.

6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK reikalavimai, nes įtariamasis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus tikslingiausia atlikti, kad būtų pasiekti BPK 2 str. numatyti tikslai. Baudžiamojo proceso įstatymas numato ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų apskundimo tvarką. Nėra duomenų, kad ši teisė apeliantui būtų ribojama. Įtariamojo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymus (dėl liudytojų apklausos, pateikto automobilio BMW užvedimo rakto papildomos pažiūros, draudimui pateiktose nuotraukose automobilio paieškos, apžiūros bei kt.), tačiau klausimo dėl nuteistojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, gynėjas nekėlė. Visus nuteistojo gynėjo pateiktus prašymus prokuroras išsprendė priimdamas nutarimus. Iš bylos duomenų matyti, kad įtariamojo gynėjas skundė tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, skundai buvo išnagrinėti, tad teise apskųsti atliktus proceso veiksmus buvo pasinaudota.

7. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista A. P. teisė į gynybą, todėl, grindžiant kaltinimus, pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis jo prisipažinimu ir pirminiais kaip įtariamojo parodymais.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2016-03-23 A. P. buvo sulaikytas. 2016-03-24 įtariamajam A. P. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau pastarasis pasirašytinai pareiškė, kad šios įtariamojo apklausos metu (2016-03-24) jam advokato nereikia. Iš 2016-05-25 teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, kad įtariamasis pageidavo, kad jį gintų advokatas P. J.. Byloje yra 2016-05-25 advokato P. J. orderis. Šis advokatas atstovavo įtariamąjį ir tolimesnėse proceso stadijose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tiek iš 2016-03-24 įtariamojo apklausos protokolo, tiek iš vėlesnių apklausos protokolų matyti, kad kalba, kuria pageidavo duoti parodymus įtariamasis – lietuvių kalba. Visi apklausos protokolai įtariamojo pasirašyti. Apklausiant A. P. dalyvavo jo gynėjas ir klausimo, dėl vertėjo dalyvavimo nekėlė. Apklausos protokoluose nėra jokių pastabų apie tai, kad įtariamasis ne viską galėjo suprasti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas jam nesuprantama kalba, o gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nuo pirmos jo apklausos momento. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis pareiškė, kad vertėjas jam jau reikalingas, todėl tiek žemesnės instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. P. buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų teisingumo ir teisėtumo.

9. Dėl liudytojo A. P. parodymų teisingumo taip pat nekyla abejonės. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas vertėjui nedalyvaujant, tačiau pastarasis protokole nurodė, kad pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba. Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas parodymus davė dalyvaujant vertėjui. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, vertėjui nedalyvaujant, tiek bylą nagrinėjant teisme, dalyvaujant vertėjui, liudytojo parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Taigi teisėjų kolegija ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nenustatė esminių pažeidimų, turinčių lemiamą reikšmę įrodymų vertinimui, apelianto veikų kvalifikavimui bei bausmės paskyrimui.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 236 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo argumentas, kad nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, jog A. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 d. ir BK 236 straipsnio 1 d.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas savo išvadas apie faktines įvykio aplinkybes grindė ne išimtinai A. P. 2016 m. kovo 24 d. parodymais bei prisipažinimu, o byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurią sudaro nuosprendyje nurodyti liudytojų parodymai, apžiūrų bei kitų procesinių veiksmų protokolai ir kiti nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys. Visus byloje surinktus duomenis, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino, juos palygino tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. P. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą turtą.

11. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Apgaulės panaudojimas – esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė gali būti panaudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, arba tvirtinančius civilinius sandorius, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo ir turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdymui sprendimus arba tvirtinančią civilinius sandorius, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau kreipimosi dėl teisės į turtą momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui ar valdytojui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga ( 2K - 185-696/2017 ).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.

12. 2016-03-23 ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas A. P. raštu prisipažino, kad 2015-12-18 melagingai pranešė apie pavogtą automobilį BMW 750 (duomenys neskelbtini), norėdamas gauti draudimo išmoką. A. P. paaiškino, jog minėtą automobilį 2014 m. birželio mėnesį jis pardavė Kazachstano ar Kirgizijos piliečiui. Vėliau nuvyko į „Regitrą“, kur pranešė, kad užsienyje pametė valstybinius numerius ir visus automobilio dokumentus, kurie buvo jo rankinėje. Tokiu būdu iš „Regitros“ gavo naujus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), naują registracijos liudijimą, kurie faktiškai priklausė jau parduotam automobiliui. Tada jis minėtą automobilį, kurio jau nebeturėjo, apdraudė Kasko draudimu, į draudimą išsiuntė suklastotas nuotraukas, o vėliau pranešė apie automobilio vagystę ( t 2 b.l. 76). 2016-03-24 A. P. iš sulaikymo buvo paleistas. Apklaustas, kaip įtariamasis, A. P. kaltę pripažino pilnai ir detaliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes (t 2 b.l. 87), kurios sutampa su prisipažinime išdėstytais, o vėliau nustatytais faktais. 2016-03-23 A. P. prisipažinimą ir jo parodymus, duotus 2016-03-24 ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

13. Iš AB „Lietuvos Draudimas“ darbuotojo liudytojo T. A. parodymų ir 2016-03-31 A. P. pareiškimo, pateikto AB „Lietuvos Draudimas“, matyti, kad A. P. pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie jam priklausančio automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę iš (duomenys neskelbtini), žalos Nr. 1664227. Už tai jam buvo išmokėta draudimo išmoka - 12562,10 EUR. Pripažino, kad apie automobilio vagystę pranešė melagingai, nes, iš tiesų, šis automobilis nebuvo pavogtas. Taip padarė, nes skubiai reikėjo pinigų skoloms padengti. Dabar dėl savo veiksmų labai gailisi, savanoriškai gražins iš AB „Lietuvos draudimas“ gautą draudimo išmoką – 12562,10 EUR. Prašė informuoti apie sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus (t. 1, b.l. 117). Taigi, rašydamas šį pareiškimą UAB ,,Lietuvos Draudimas“ nuteistasis, paaiškino tas pačias sukčiavimo aplinkybes, kaip ir nurodyta jo prisipažinime bei pirmos, kaip įtariamojo, apklausos metu. A. P., rašydamas pareiškimą UAB ,,Lietuvos Draudimas“ jo laisvė nebuvo suvaržyta. Todėl netikėti jo šiais parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos faktiniai duomenys.

14. Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, paskutinis automobilio BMW 750, VIN: (duomenys neskelbtini), ( pirminis valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo A. P.. Jis automobilį įsigijo iš savo bendradarbio A. P., kuris automobilį įsigijo iš E. V., 2014-03-29 sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje automobilio ridos, jo raktų skaičiaus nenurodė. Nors automobilį A. P. nusipirko, tačiau registracijos dokumentų nepakeitė, todėl automobilis liko E. V. vardu. Nors automobilis buvo E. V. vardu, o oficialus savininkas tuo metu buvo A. P., tačiau automobilį jau tuo metu pardavinėjo A. P., kuris skelbimą apie minėto automobilio pardavimą patalpino 2014-04-09 13:19:13 www.autoplius.lt. Šios aplinkybės neprieštarauja tam, kad A. P. disponavo ne tik tais automobiliais, kurie buvo registruoti jo vardu. Šia išvadą patvirtina byloje esantis www.autoplius.lt jo paduotų skelbimų apie parduodamus automobilius išrašas ir ta aplinkybė, kad jis buvo autoserviso direktorius.

15. Savo vardu A. P. automobilį BMW 750, VIN: (duomenys neskelbtini), įregistravo 2014-06-09. Jis nurodė, kad valstybinius automobilio numerius pametė Vilniuje 2014-05-05, t.y., tada, kai jis oficialiai automobilio dar nevaldė ir nebuvo jo savininkas. 2014-06-09 jam buvo išduoti nauji automobilio BMW 750, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai : (duomenys neskelbtini). 2014-06-10 A. P. automobilį pristatė techninei apžiūrai (t.1,l.164), kuri galiojo iki 2016-06-10. Tą pačią dieną 2014-06-10 A. P. įgaliojo S. T. valdyti, tvarkyti, naudoti su teise išvykti į bet kurią užsienio valstybę ir disponuoti automobiliu BMW 750, VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 168-170). Iš Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos pranešimo matyti, kad tą pačią dieną, t.y., 2014-06-10 23.17 val. automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto Latvijos Respublikos išorinę sieną, išvažiuodamas iš šios valstybės. Automobilį vairavo A. P.. Automobiliu kartu vyko Kirgizijos Respublikos pilietis T. S.. 2014-06-11 automobiliu BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Rusijos Federaciją įvažiavo Kirgizijos pilietis T. S.. Taigi šie objektyvūs bylos duomenys sutampa su A. P. ikiteisminio tyrimo duotais pirminiais parodymais, kad jis automobilį pardavė ir jo Lietuvoje jau nebebuvo, o pats apdraudė nesantį automobilį Kasko draudimu ir tyčia melagingai pranešė apie parduoto automobilio VIN: (duomenys neskelbtini) vagystę bei apgaulės būdu gavo draudiminę išmoką.

16. Nors A. P. vėliau aiškino, kad 2015 metais, T. S., automobilį VIN: (duomenys neskelbtini) be numerių ir dokumentų, atsukta rida, su pakeistu salonu ir ratlankiais parvarė atgal į Lietuvą, o nuteistasis jį išsipirko, tačiau šis jo aiškinimas yra neįtikinantis, nes prieštarauja jo paties pirmiau aptartiems parodymais ir juos patvirtinantiems kitiems bylos duomenims. Bylos duomenys (t. l. b.l. 171-189) tvirtina, kad automobilis BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), A. P. nurodytu laiku Lietuvos valstybės sienos nekirto. Jis buvo parduotas pagal įgaliojimą T. S., tačiau liko registruotas A. P. vardu, kuo pastarasis ir pasinaudojo. A. P. 2015-07-27 VĮ „Regitra“ pateikė prašymą dėl transporto priemonės BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos, kuriame melagingai nurodė, kad valstybinius numerio ženklus ir registracijos dokumentus jis pametė kitoje šalyje su visa taše. Šios pastarojo VĮ,,Regirta“ nurodytos aplinkybės nesutampa su jo teisme keliama versija, kad numerius ir dokumentus pametė ne jis, o T. S.. Taigi nuteistojo aiškinimas, apie parduoto automobilio dokumentų ir valstybinio numerio praradimo aplinkybes, nebuvo nuoseklus, o tai neprieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytai aplinkybei, kad jis nurodydamas šiuos melagingus duomenis, pasinaudodamas tuo, kad minėtas automobilis liko registruotas jo vardu, jau turėjo susiformavusią tyčią gauti kitus, Lietuvoje nesančio, parduoto kitam asmeniui automobilio valstybinius numerius ir registracijos liudijimą, tuomet šį automobilį apdrausti ir, pranešus apie vagystę, gauti draudimo išmoką. Kaip matyti iš bylos duomenų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas buvo išduoti A. P., automobilio BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), realiai nemačius. (T. 1, b. l. 128-161).

17. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad automobilio BMW, VIN: (duomenys neskelbtini) įgaliojimas buvo išduotas tam tikram terminui, todėl, pasibaigus šio įgaliojimo laikui, automobilio turėtojas, neįregistravęs automobilio, privalėjo įgaliojimą pratęsti arba automobilį grąžinti. Nuteistasis pats nuosekliai aiškino, kad jis Kirgizijos piliečiui realiai automobilį pardavė. Taigi T. S. išduotas įgaliojimas realiai neatitiko susitarimo ribų. Taigi T. S. neturėjo jokios pareigos grįžti į Lietuvą ir grąžinti nusipirktą automobilį ir jo nuteistajam negražino. Šią išvadą patvirtina jau aptarti byloje esantys objektyvūs duomenys, kad iš Lietuvos automobiliu išvažiavo A. P. su T. S., automobilis BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Rusijos teritoriją, vairuojamas vieno T. S. ir iš Rusijos į Lietuvą negrįžo. Kadangi automobilis jau buvo parduotas, kaip tvirtino A. P. ikiteisminio tyrimo metu, ant kito tokio paties modelio automobilio jis uždėjo iš „Regitros“ apgaule gautus naujus valstybinus numerius (duomenys neskelbtini) ir jį nufotografavo, siekdamas jį apdrausti Kasko draudimu, o melagingai pranešęs apie šio automobilio vagystę, apgaulės būdu gauti draudiminę išmoką. Duomenys gauti iš draudimo bendrovės patvirtina, kad A. P. automobilį BMW 750, (duomenys neskelbtini) apdraudė Kasko draudimu ir sumokėjo 1099,99 eurų žalą. Kad nuteistasis nuotraukų darymui panaudojo ne iš A. P. įsigytą, o paskui T. S. parduotą automobilį, o kitą to paties modelio automobilį, patvirtina šioje baudžiamojoje byloje esančios A. P. parduoto T. S. A. V. pateiktos automobilio BMW 750 nuotraukos su automobilio, kurio nuotraukas pateikė A. P. AB "Lietuvos draudimas" per draudimo brokerį "Mano draudimas". Iš automobilio pirminio savininko liudytojo A. V. pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilio ratlankiai buvo plačiais stipinais, ant automobilio stiklų buvo žymėjimo požymiai, salonas - juodos spalvos, ant automobilio durelių matomas žymėjimo lipdukas ir stiklo graviravimas (skaičiai - simboliai). UAB "Krasta Auto" 2011-02-09 užfiksuota rida 214 985 km., o Techninių apžiūrų pateiktoje ataskaitoje 2014-06-10 užfiksuota automobilio rida dar didesnė - 297 664 km (T. 1, b. l. 72-77). Liudytojas A. P. parodė, kad kai pardavė automobilį A., automobilio BMW, VIN: (duomenys neskelbtini) salonas buvo juodos spalvos.

18. Iš A. P. AB "Lietuvos draudimui" pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilio ratlankiai siaurais stipinais, ant automobilio stiklų nėra graviravimo požymių, automobilio salonas šviesiai rudos spalvos, matosi automobilio identifikacinė lentelė ir šalia jos viršutinės kairės pusės matomi nubraižymai, kurie atsiranda po lentelės keitimo (grandymo požymiai), parodymų skydelyje fiksuota tik 127 841 km. automobilio rida (foto data draudimo metu 2015-07-31). Tai, kad A. P. 2015m. naudoto automobilio BMW salono spalva buvo ruda, o ne juoda kaip parduoto automobilio BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytojas S. Z., kuris parodė, kad automobilio BMW, valts. Nr. HUL salonas buvo rudos spalvos.

Taigi skirtingų šaltinių pateiktose automobilių nuotraukose matomi akivaizdūs skirtumai: skiriasi automobilių ratlankiai, salonas, ant langų esantys žymėjimai, rida. Šios nustatytos aplinkybės, patvirtina pirmiau aptartus faktinius duomenis, kad apeliantas draudimui pateikė suklastotas T. S. parduoto automobilio BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas, kurias suklastojo ant kito tokio paties modelio automobilio uždėjęs apgaulės būdu iš „Regitros“ gautą valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Nepagrįstas gynėjo argumentas, jog tai, kad 2015 m. gruodžio 18 d. automobilis buvo Lietuvoje, patvirtina ta aplinkybė, jog pagal VĮ „Regitra“ duomenis buvo nustatytas automobilio žymėjimo faktas. Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų, automobilio BMW, VIN: (duomenys neskelbtini) žymėjimas galiojo iki 2009 m. birželio 12 d., todėl šie duomenys nepatvirtina, kad šis automobilis buvo pažymėtas, t.y., buvo Lietuvoje, 2015 metais.

20. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų J. V., R. J., A. M., S. Z., R. Š. O. S., A. S., A. R., R. K., V. M., P. O., V. J., A. M., F. I., P. K. parodymai patvirtina, kad A. P. turėjo automobilį BMW, VIN: (duomenys neskelbtini) ir juo iki vagystės naudojosi.

Liudytojas R. J. nurodė, kad 2015 metų vasaros pradžioje jis matė A. P. vairuojantį automobilį BMW 7, kurio salonas buvo raudonos spalvos. Liudytojas R. K. parodė, kad A. P. automobilio BMW salonas buvo šviesios spalvos. Kaip jau minėta, nuotraukų klastojimui nuteistasis naudojo BMW automobilį, kurio salono spalva buvo ruda. Liudytojai: J. V., A. M., S. Z., R. Š., O. S., A. S., A. R., V. M., P. O., V. J., A. M., F. I. ir P. K. patvirtino 2015m. matę A. P. važinėjantį juodos spalvos BMW automobiliu, tačiau nei vienas iš jų nežinojo automobilio įsigijimo aplinkybių. Taigi, vertinant šių liudytojų parodymus, nėra pagrindo išvadai, kad jie matė vieną ir tą patį automobilį. Nors liudytojai R. Š. ir O. S. prisiminė, kad ant automobilio buvo valstybinis Nr., kuris prasidėjo raidėmis HUL, tačiau ši aplinkybė patvirtina tik tai, kad nuteistasis iš tiesų, kaip pats tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, ant kito tokio paties modelio, kaip parduoto T. S., BMW automobilio buvo uždėjęs apgaulės būdu iš VĮ,,Regitra“ gautus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Be to, kaip jau minėta, A. P. inkriminuotu metu disponavo toli gražu ne vienu BMW automobiliu. Šia išvadą patvirtina byloje esantis www.autoplius.lt jo paduotų skelbimų apie parduodamus automobilius išrašas ir tai, kad jis buvo UAB auto serviso „Motorfly“ direktorius. Taigi gynėjo nurodyti liudytojai nepatvirtino esminės aplinkybės, kad 2015 m. liepos mėnesį Lietuvoje buvo tas automobilis, kurį A. P. pardavė T. S. 2014 m. liepos mėnesį, o pastarasis jį išvarė į Rusiją.

21. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. pateikė automobilio užvedimo raktą, kuris buvo palygintas su originaliais BMW centre turimais tokių modelių automobilių raktais ir nustatyta, kad A. P. pateiktas raktas pagal vaizdo ir svorio bei kokybės parametrus yra neoriginalus, kadangi jo priekinėje pusėje logotipas yra atsilupęs ir atvirkščias, rakto reverse žymėjimai yra skirtingi nuo originalių - originalus - „CE“, o papildomas raktas turi žymėjimą „V“. Be to, raktą įdėjus į raktų skaitytuvą, signalinė lemputė užsidega. Raktas, kuris yra neužprogramuotas konkrečiam automobiliui, nerodo diagnostikos išrašo. Taigi pateiktas raktas yra neoriginalus ir nepririštas (nesusinchronizuotas su konkrečiu automobiliu, su konkrečiu automobilio identifikaciniu numeriu VIN). Šie duomenys sutampa su nuteistojo A. P. 2016-03-24 parodymais, kad turėjo tik vieną užvedimo raktą, su kuriuo automobilį BMW 750 pardavė. Šiai jo nurodytai aplinkybei neprieštarauja ir liudytojo A. V. aiškinimas, kad automobilį BMW VIN: (duomenys neskelbtini) jis pardavė tik su vienu raktu. UAB KRASTA AUTO duomenys rodo, kad šiam automobiliui nebuvo užsakytas papildomas raktas (T. 2, b. l. 17). Taigi automobilis BMW 750 VIN: (duomenys neskelbtini), T. S. buvo parduotas tik su vienu užvedimo raktu, o A. P. tikro šio automobilio inkriminuoto įvykio metu rakto nebeturėjo. Tai patvirtina nuteistojo pirminiai parodymai, kad jis iš „sąvartyno“ nusipirko BMW automobilio užvedimo raktą, kurį bandė pririšti, į jį įrašyti VIN kodą, kurio jam reikėjo, tačiau nebuvo įsitikinęs, ar tai jam pavyko.

22. Ikiteisminio tyrimo metu, 2016-01-20 - 2016-03-20 bei 2016-02-12 – 2016-03-12 kontroliuojant A. P. telefoninius pokalbius, nustatyta, kad servisas „duomenys neskelbtini“, kurio direktorius yra A. P. tuo metu dirbo nepelningai, A. P. turėjo skolų, trūko pinigų. Be to jis statėsi namą ir nepakako pinigų sumokėti darbininkams (t 2 b.l. 75). Šie duomenys papildo A. P. pareiškime AB Lietuvos Draudimui nurodytas aplinkybes, kad automobilio niekas nepavogė, o apie vagystę nuteistasis pranešė melagingai, kadangi reikėjo skubiai gauti pinigų skoloms padengti.

23. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis A. P. iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų patyrė spaudimą prisipažinti. Tokį aiškinimą patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai E. P., G. B. parodė, jog jie, atlikdami procesinius veiksmus, nenaudojo nuteistojo atžvilgiu jokio spaudimo ar poveikio. A. P. pats nurodė įvykio aplinkybes ir atsakė į klausimus. Vertinant nuteistojo A. P. nurodomas aplinkybes apie jam pareigūnų darytą spaudimą, svarbu pažymėti, kad A. P. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, prokuratūrą dėl galimai jo atžvilgiu taikytų neteisėtų pareigūnų veiksmų, psichologinio smurto ar kitų neteisėtų veiksmų. Joks tyrimas dėl apklausą vykdžiusių pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnyba ar pareigų neatlikimo nebuvo atliekamas. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų patyręs fizinį smurtą. A. P. aiškina, kad tyrėjai, vykdydami jo apklausas, rėkė, šaukė, keikėsi, tačiau tokį nekorektišką pareigūnų elgesį pavirtinančių duomenų taip pat nėra. Be to, nuteistasis apklaustas policijoje, būdamas nesuimtas, po kelių dienų pats nuvyko į draudimo bendrovę ir prisipažino melagingai pranešęs apie pavogtą automobilį. Tuo metu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl sukčiavimo, o dėl jam priklausančio automobilio BMW 750, (duomenys neskelbtini) vagystės. Nuteistasis nurodė sukčiavimo tikslus, smulkias aplinkybes, kurių policijos pareigūnai patys žinoti negalėjo, nes byloje dar nebuvo tai patvirtinančių duomenų. Pirmosios instancijos teisme liudytojas T. A. patvirtino, kad nuteistasis į draudimo bendrovę atvyko laisva valia ir pats paaiškino visas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Tuo abejoti teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. P. buvo priverstas save nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu. Taigi, esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo aiškinimą, kad jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino sukčiavimo būdu įgijęs svetimą turtą tik dėl pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu jam daryto spaudimo, vertina kaip jo pasirinktą gynybos versiją. Taigi apylinkės teismas, nustatydamas nusikaltimų padarymo aplinkybes, pagrįstai atmetė teisminio nagrinėjimo metu duotus nuteistojo parodymus ir, remdamasis jau aptartais duomenimis, pagrįstai pripažino, kad nuteistojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-24 ir jo rašytas prisipažinimas, buvo teisingi.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad A. P., siekdamas nepagrįstai gauti draudimo išmoką, tyčia melagingai pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigai apie nebūtą vagystę faktiškai Lietuvoje nesančio automobilio BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prieš metus laiko jis buvo pardavęs. Nuteistasis suprato, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 str.1d. nurodytam subjektui, neatitinka tikrovės, žinojo, kad vagystės nebuvo, tačiau siekė, kad tokią informaciją minėta institucija gautų ir į tai reaguotų įstatymų nustatyta tvarka, nes tik tokiu atvejų jis susikūrė galimybę apie apdrausto Kasko draudimu automobilio vagystę pranešti UAB ,,Lietuvos Draudimas“ ir gauti draudiminę išmoką. Taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, taip ir padarė. Nuteistasis A. P., siekdamas gauti draudiminę išmoką, UAB ,,Lietuvos Draudimas“ pateikė melagingus duomenis apie tai, kad buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis BMW 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, panaudojęs apgaulę, įgijo šios bendrovės turtą – 9300 eurų draudiminę išmoką – didelės vertės svetimą turtą. Kad nuteistojo apgaulė buvo susiformavusi iki svetimo turto įgijimo, patvirtina visa eilė apylinkės teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje nustatytų aplinkybių, kurias patvirtina bylos duomenys. A. P. pardavęs automobilį, pateikė melagingus duomenis „Regitrai“, kad gautų naujus automobilio numerius, po to, ant kito tokio paties modelio automobilio uždėjo naujus numerius, lipduką, jį nufotografavo ir, pranešęs apie nebūtą nusikaltimą, suklastotas nuotraukas pateikė draudimui. Apgaulė pasireiškė bendrovės suklaidinimu pateikiant esminę informaciją, kuri buvo melaginga, nulėmusi AB „Lietuvos draudimas“ apsisprendimą išmokėti draudimo išmoką. Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Pirmiau aptarti nuteistojo tyčiniai neteisėti veiksmai tęsėsi kelis mėnesius, kas rodo jo iš anksto susiformavusią tyčią – apgaulę įgyti draudiminę išmoką. Nuteistasis numatė, kad dėl jo neteisėtos veikos AB „Lietuvos draudimui“ atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių. Atlikdamas nustatytus veiksmus jis suprato savo veiksmų pavojingumą, pobūdį, žinojo, kokie padariniai dėl to gali kilti, ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to A. P., pranešdamas policijai apie tariamą automobilio vagystę, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir duodamas parodymus, kad jo automobilį pavogė, suvokė, kad praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei duoda melagingus parodymus įstaigai, kuri pradės ikiteisminį tyrimą ir norėjo taip veikti, siekdamas gauti draudiminę išmoką, nes nusikalstamas veikas padarė tais pačiais veiksmais, turėdamas vieningą tyčią – gauti pinigus. Tokie nuteistojo veiksmai sudaro nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 d., BK 236 straipsnio 1 d. idealią sutaptį. Taigi apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, parinko tinkamos rūšies bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Civilinio ieškinio klausimas išspręstas tinkamai.

Todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl jame išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai (parašas) Jurgita Mačionytė(parašas) Regina Pocienė(parašas) Ernestas RimšelisNuorašas tikras:Teisėja Regina Pocienė