Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. S., jos atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, kaltinamajai M. N., jos gynėjui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 18 d. apie 18 val. Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), bute S. S. atidarius buto duris, M. N. tyčia sudavė delnu S. S. į veidą ne mažiau trijų smūgių, po to ją pastūmė, šiai nugriuvus ant grindų M. N. paėmusi S. S. už plaukų ne mažiau trijų kartų šios galvą trenkė į grindis ir smaugė ją paėmusi už kaklo. Tokiu būdu ji nukentėjusiajai S. S. padarė brūkšninio formos paviršinį odos įbrėžimą kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje taip sukeldama minėtai nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveiktos sutrikdymą.

Kaltinamoji M. N. neprisipažino kalta padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 18 d. internete buvo apšmeižta jos šeima. Dėl to ji paskambino broliui K. K., kuris tuo metu gyveno su S. S.. Šis pasiūlė atvažiuoti ir išsiaiškinti. Brolis su S. S. gyveno mamai E. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mama leido broliui naudotis minėtu butu. Su sutuoktiniu nuvykus į butą, kur gyveno brolis, duris atidarė S. S. ir pakvietė užeiti. Sutuoktinis paklausė kodėl ji šmeižia jų šeimą. S. S. eidama koridoriuje atbulomis užkliuvo už remonto medžiagų ir nugriuvo ant šono. Nepamena ant kokio šono nugriuvo. Bute buvo sudėtas plytelės, cementas, kibirai. Sutuoktinis ją pakėlė. S. S. niekas nestūmė ir jai nesudavė jokių smūgių. Ji sakė, kad nieko nešmeižė. Jai pradėjus šaukti ji su sutuoktiniu nusprendė palaukti už durų kol grįš K. ir tai išsiaiškinti.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad 2016 m. lapkričio 18 d. vakare atvažiavo M. N. su R. N.. Ji manė, kad grįžo K. K.. Atidarius buto duris M. N. su delnu jai sudavė per veidą ir ji tuo momentu nugriuvo. M. N. sudavė apie tris kartus. Suduodama smūgius ji nieko nesakė. Pagriuvus ant žemės ji pradėjo tąsyti už plaukų, smaugė. Ji bėgo, tačiau M. N. pasivijo. Viskas vyko koridoriuje ir tai matė mažametis jos ir K. K. sūnus T. K.. M. N. buvo atvykusi su vyru R. N.. Įvykio metu ji šaukė, kad šmeižiu jos šeimą internete. Po įvykio ant jos rankos liko įbrėžimas, kuris atsirado M. N. puolant su nagais. Be to buvo raudonas kaklas. Ji įsiveržė į butą, kuriame gyveno ji su sugyventiniu K. K. ir jų 3 metų sūnumi. Jie gyveno kaip šeima, nesusituokę tame bute nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. lapkričio 18 d. Dėl to įvykio iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Sugyventinis K. K. už butą, kuriame jie gyveno mokėjo nuomą. Sūnus po įvykio darželyje sakė auklėtojai, kad teta mušė mamą.

Liudytoja E. M., dirbanti vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad T. K. lanko minėtą vaikų darželį. Vaikas susijaudinęs gal net dvi dienas iš eilės sakė, kad teta mušė mamą.

Liudytojas R. N. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį dienos nepamena, grįžus iš darbo verkianti žmona , jam parodė „Facebook“ tinklalapį, kuriame buvo negražiai parašyta apie jo šeimą, t.y. kad vaikai yra ne jo, jie yra „benkartai“. Taip buvo parašiusi S.. Paskambinus M. broliui K. K. ir pasakius, kad tai reikia išsiaiškinti, šis pakvietė atvažiuoti. Nuvykus pas jį į namus žmonos brolio nebuvo namuose. Nuvykus pas žmonos brolį į butą, duris atidarė S.. Ši jiems leido įeiti į buto vidų. Paklausus jos, kodėl ji negražiai rašinėja, ši atsakė, kad jau ištrynė. Jo žmona taip pat klausė kodėl ji rašinėja, ši atsakė, kad visi šneka, tuomet, kodėl ji negali rašyti. S. eidama atbulomis užkliuvo ir pargriuvo ant šono. Koridoriuje buvo sudėti kibirai, statybinės atliekos. Jis priėjęs ją pakėlė ir po to su žmona jie išvyko. Įvykio niekas nematė , kitame kambaryje buvo T. K.. Įvykio metu tiek S. , tiek jo žmona kalbėjo pakeltu balsu. Jo žmona jokio smurto nenaudojo.

Liudytojas M. Ž., dirbantis Šilutės rajono PK tyrėju, parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. jis iš M. N. paėmė raštinį paaiškinimą dėl įvykio. Apklausant minėtą asmenį nebuvo naudojama jokio psichologinio smurto. Paaiškinimas buvo surašytas iš minėtos moters žodžių.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m. rudenį, galėjo būti lapkričio mėnesį, tikslaus laiko nepamena, apie 18-19 val. jam paskambino verkdama dukra S. S.. Ji sakė, kad ją sumušė M.. Su M. R. nuvažiavus pas dukrą į jos namus (duomenys neskelbtini), rado ją suveltais plaukais, ištampytais rūbais verkiančią, jos vaikas sakė, kad teta mušėsi. Sumušimų ant dukters kūno nepastebėjo, nes neatkreipė dėmesio į tai. Ramino vaiką, kuris ilgai verkė. Po to kai jis atvažiuodavo dukters sūnus ilgai kartojo, kad teta mušė mamą. Dukra sakė, kad susipyko su M.. Dėl ko susipyko jis nesigilino. Būnant pas dukrą atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojas M. R. parodė, kad 2016 m. rudenį, mėnesio ir dienos nepamena, R. pasiūlė jam kartu nuvažiuoti pas jo dukrą S.. Nuvykus pas ją, ši verkė su vaiku, šis sakė, kad mamą mušė. S. plaukai buvo pasišiaušę. Nežiūrėjo ar ant jos kūno buvo sužalojimų. Jis mėgino nuraminti vaiką, kai S. su R. kalbėjo su policijos pareigūnėmis, kurios atvyko po 10-15 minučių nuo jų atvykimo. Vaikas nuolat kartojo, kad mamą mušė teta.

Liudytoja V. G., dirbanti Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule, parodė, kad kiek pamena buvo gautas pranešimas dėl smurto. Pranešė apie įvykį moteris, kurios nei vardo, nei pavardės nepamena. Ji sakė, kad atėjo sugyventinio sesuo ir ją sumušė, t.y. tampė už plaukų, sudavė jai. Tarp jų įvyko kažkoks konfliktas socialiniame tinklalapyje „Facebook“. Namuose tuo metu buvo ir mažametis vaikas. Matėsi, kad įvyko konfliktas, moteris buvo nusiverkusi, išsigandusi, streso, šoko būsenoje. Protokolas –pareiškimas buvo surašytas iš nukentėjusiosios žodžių.

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnė V. G. 2016 m. lapkričio 18 d. priėmė protokolą-pareiškimą iš S. S., kuriame minėtas asmuo nurodė, kad jai būnant (duomenys neskelbtini), su mažamečiu sūnumi T. K. M. N. sudavė delnu jai į veidą, pargriovusi smaugė rankomis, paėmusi už plaukų trenkė galvą į grindis. Tai matydamas mažametis sūnus klykė. Su M. N. kartu buvo jos vyras R. N. ( medžiagos Nr. M-1-01-92979-16 l. 1)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo med. specialisto 2016-11-21 išvadoje Nr. G 2051/2016 (03) konstatuota, kad S. S. padarytas brūkšnio formos paviršinis odos įbrėžimas kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio slystamojo poveikio su kietu smulkiu smailiu ar aštrų kraštą turinčiu daiktu. Sprendžiant iš odos nubrozdinimo šašo pavidalo sužalojimas padarytas maždaug prieš 2-3 paras laiko iki objektyvios apžiūros, kas neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytam laikui. Nurodytas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 8-9).

UAB „Medicinos centras“ vadovas nurodė, kad dėl T. K., gim. (duomenys neskelbtini) kreiptąsi 2016-11-16 ir jam diagnozuotas bronchitas. 2016-11-21 atvykus kontrolei dėl bronchito mama pažymėjo, kad po matyto inicidento ( vaikas matė kaip smurtaujama prieš mamą) vaikas pasidarė neramus, prastai miega naktį. Diagnozuotas miego sutrikimas, skirtas Sedacalm sirupas (b.l. 11).

Kaltinamoji M. N. neigia nukentėjusiosios atžvilgiu pavartojusi fizinį smurtą. Tokius jos parodymus paneigia nukentėjusiosios S. S. parodymai, tai, kad minėta kaltinamoji tyčia jos atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Netikėti minėtos nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Fizinio smurto panaudojimo faktą patvirtina teismo med. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to teismo med. specialisto išvadoje nurodytas sužalojimo laikas atitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytą įvykio laiką, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu. Tai, kad įvykio dieną M. N. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina ir tai, jog ji tą pačią dieną kreipėsi į policijos pareigūnus ir pateiktame protokole –pareiškime nurodė asmenį, sumušusį ją. Įvykio dieną policijos pareigūnė V. G. atvykusi į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios iškvietimą parodė, kad nukentėjusioji verkė buvo šoko, streso būsenos, paaiškino apie jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą. Minėta liudytoja nėra pažįstama nei su nukentėjusiąja, nei su kaltinamąja, netikėti jos parodymais nėra pagrindo. Be to praėjus trumpam laikotarpiui nuo įvykio S. S. kreipėsi į teismo med. ekspertą. Tai, kad M. N. pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtino liudytojai R. S., M. R. atvykę nukentėjusiosios kvietimu praėjus trumpam laikotarpiui po įvykio. Fizinio smurto panaudojimo faktą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina jos mažamečio sūnaus T. K. darželio auklėtojos E. M. parodymai. Teismas tiki minėtos liudytojos bei liudytojų R. S., M. R. parodymais, nes šie parodymai neprieštaringi, papildantys vieni kitus, patvirtinta nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaltinamosios M. N. parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas netiki R. N. parodymais. Nustatyta, kad jis yra kaltinamosios sutuoktinis, t.y. suinteresuotas bylos baigtimi. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad liudytojas M. Ž. paties įvykio nematė, jis nepatvirtino ir nepaneigė kaltinamosios aiškinimo dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu.

M. N. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., nes ji dėl asmeninio tarpusavio konflikto, tyčia suduodama delnu į veidą ne mažiau trijų smūgių, pastumdama, tempdama už plaukų ne mažiau trijų kartų trenkdama nukentėjusiosios galvą į grindis bei ją smaugdama už kaklo nukentėjusiąją S. S. šiai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl 2016 m. lapkričio 18 d. būsto neliečiamumo pažeidimo išteisintina M. N.

M. N. kaltinama pagal BK 165 str. 1d., t.y. 2016 m. lapkričio 18 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), ji neteisėtai atvirai, panaudodama fizinę prievartą, be S. S. sutikimo ir prieš jos valią įsibrovė į šios nuomojamą butą, taip pažeisdama S. S. būsto neliečiamumą.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinime nurodytas butas įvykio metu priklausė kaltinamosios mamai, kuri leido gyventi kaltinamosios broliui K. K. su sugyventine S. S.. Minėtame bute įvykio metu gyveno kaltinamosios artimas šeimos narys ir M. N. pateko į šį butą siekiant išsiaiškinti dėl informacijos pateiktos socialiniame tinkle „Facebook“. Nustatyta, kad kaltinamosios tyčia buvo nukreipta ne į minėto buto priklausančio kaltinamosios mamai, kuriame įvykio metu gyveno S. S., būsto neliečiamumą, todėl esant tokioms aplinkybėms M. N. dėl kaltinimo pagal BK 165 str. 1d. išteisintina, nes nepadarė veikos turinčios minėto nusikaltimo požymių ( BPK 303 str. 5d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios M. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į M. N. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, jos iš esmės teigiamą asmenybę, tai, kad jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, neteista (b.l.46), nebausta administracine tvarka (b.l. 49), dirbanti. Nukentėjusiosios neatsiprašė nors turėjo galimybę tai padaryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. N. už nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji S. S. pareiškė kaltinamajai M. N. 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 4). Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad M. N., nukentėjusiajai S. S. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, jo pasekmių, nepatogumais dėl sužaloto kūno bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Įvertinant nukentėjusiosios paaiškinimus, kitus įrodymus, matyti, kad nukentėjusioji jautė skausmą, kelias dienas jai skaudėjo galvą, dėl šio įvykio patyrė stresą ir nukentėjusiosios mažametis sūnus buvęs įvykio vietoje ir matęs fizinio smurto naudojimą jo mamos atžvilgiu. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į bylos aplinkybes, į kaltinamosios kaltės laipsnį ir jos turtinę padėtį, tai, kad ji yra darbinga ir dirba, į padaryto kūno sužalojimo mąstą. Nusikaltimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, dėl ko nukentėjusioji ir jos mažametis sūnus patyrė išgąstį, stresą, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. S. S. patyrė nepatogumus, tai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei, todėl atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visetą, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš M. N. priteistina 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. S. ar jo atstovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo, darytina išvada, kad toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja minėtiems kriterijams.

Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2d. nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą , gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš nukentėjusiosios S. S. pateikto pinigų priėmimo kvito 2017-05-12 Nr.870544 600 Eur sumai ( b.l. 79), matyti, kad nukentėjusioji už advokato teisinę pagalbą ( atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimus) šioje baudžiamojoje byloje advokatui sumokėjo 600 Eur. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas surašant procesinius dokumentus ir teisminio nagrinėjimo metu priteistinos minėtos nukentėjusiosios turėtos išlaidos, t.y. iš kaltinamosios M. N. priteistina 600 Eur nukentėjusiajai S. S. išlaidų už advokato pagalbą atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 teismas,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti septynių (7) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją penkis (5) mėnesius dirbti arba registruotis darbo biržoje bei tris (3) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios M. N. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. S..

Priteisti iš kaltinamosios M. N. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nukentėjusiajai S. S. išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.

M. N. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

M. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ( dėl 2016 m. lapkričio 18 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) išteisinti nepadarius veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.