Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Biržai) prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nuo 2024-04-15 vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2013-07-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (taikant BK 64¹ straipsnį) 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2013-08-19 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (laisvės apribojimas) Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Panevėžio probacijos skyriaus, iš kurio 2014-04-22 išregistruotas kaip šią bausmę atlikęs;

2) 2015-11-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (taikant BK 64¹ straipsnį) galutine bausme – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Įskaitytas M. J. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-02 iki 2015-05-04 (2 paros). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., ir BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 8 punkto pagrindu įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą. 2016-01-28 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (terminuotas laisvės atėmimas) Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Panevėžio probacijos skyrių, iš kurio 2017-07-20 išregistruotas. 2016-10-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta M. J. paskirti papildomą pareigą – bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

3) 2018-07-12 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį) galutine bausme – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant visą šį laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 22 d., 23⁰⁰ val., iki 2018 m. birželio 23 d., 15¹² val. (1 para), ir laikytas atlikusiu 2 laisvės apribojimo dienas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2018-08-01) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2018-08-03 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (laisvės apribojimas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose) Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Panevėžio probacijos skyrių, iš kurio 2018-10-17 išregistruotas.

2018-10-08 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi M. J. 2018-07-12 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą – 90 parų. Bausmės pradžia skaičiuota nuo M. J. sulaikymo vykdant šią teismo nutartį dienos. 2018-10-25 atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo izoliatorių, iš kurio 2019-03-01 paleistas atlikus arešto bausmę;

4) 2018-12-13 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (taikant BK 64¹ straipsnį) 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuspręsta šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-07-12 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir to paties teismo 2018-10-08 nutartimi pakeista neatlikta bausme ir skirti M. J. galutinę subendrintą bausmę – 80 parų areštą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmę įskaityti M. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2018 m. birželio 22 d. 23⁰⁰ val. iki 2018 m. birželio 23 d. 15¹² val. ir nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. 16⁵⁸ val. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. 16²⁰ val., iš viso 2 paras. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą pakeisti į suėmimą ir šią kardomąją priemonę taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019-01-03, bet ne ilgiau kaip iki 2019-03-01). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 m. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas, ši baudžiamojo poveikio priemonė įvykdyta (2024-07-23 teisme gautas antstolio Andriaus Bespalovo raštas). 2019-01-14 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrių, iš kurio 2022-03-01 išregistruotas pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui;

5) 2019-11-18 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vadovaujantis BK 64¹ straipsniu) 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-11-09 iki 2019-11-11 (2 dienos, įsiteisėjo 2019-12-10). 2020-01-15 atvyko į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių, iš kurio 2020-07-20 paleistas. 2020-07-23 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (terminuotas laisvės atėmimas) Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrių, iš kurio 2020-09-22 išregistruotas.

2020-08-20 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti 2019-11-18 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuteistojo M. J. sulaikymo vykdant šią teismo nutartį dienos. 2020-10-07 atvyko į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių, iš kurio 2020-11-06 paleistas atlikus bausmę;

6) 2022-01-10 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį) 60 parų arešto, jo pradžią skaičiuojant nuo M. J. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą (įsiteisėjo 2022-02-23). 2022-04-11 atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus pataisos namus, iš kurių 2022-06-03 paleistas atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 15 d., apie 12³⁰ val., (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine G. J. metu, tyčia suduodamas G. J. vieną kartą rankos delnu į veidą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - sutuoktinei G. J. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji G. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2024-07-15 d., apie 9⁰⁰ val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), buto durys buvo užrakintos, raktų neturėjo, todėl paskambinusi sugyventiniui M. J. paklausė, kur jis yra ir paprašė atnešti namų raktus. M. J. naktį praleido pas kaimyną, ten girtavo. Grįžęs į namus M. J. atrakino jai duris, jie tuo metu nesipyko, jis nuėjo miegoti. Jam miegant ji išėjo iš namų į seniūniją tvarkytis reikalų. Kai grįžo į namus, M. J. jau buvo atsikėlęs, su ja kalbėjo pakeltu tonu, klausė, kur ji buvo ir ar pridavė dokumentus skyryboms. Ji jam atsakė, kur buvo ir kad dokumentų skyryboms nepridavė, tada M. J. iš namų išėjo. Po kiek laiko, apie 12³⁰ val. į namus grįžęs neblaivus M. J. ir vėl pradėjo jai priekaištauti, su ja visą laiką kalbėjo pakeltu tonu, ant jos rėkė, keikė necenzūriniais žodžiais, „kalė”, „valkata”, klausinėjo, ar pridavė dokumentus dėl skyrybų. M. J. tapo agresyvus, tada jiems būnant miegamojo kambaryje, jis kojomis ėmė spardyti spintą, ji jį bandė sudrausminti, sakė: „Apsiramink, nes žmonės iškvies policiją”, tada jis atsisukęs, užsimojęs dešinės rankos delnu, vieną kartą sudavė jai per veidą į kairės pusės skruostą. Tokiais savo veiksmais M. J. sukėlė jai fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Su M. J. kartu gyvena dvejus metus, prieš metus susituokė, kartu augina bendrą vaiką A. J., gim. (duomenys neskelbtini). M. J. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, su juo dažnai pykstasi. M. J. ne kartą buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo būdavo paskirta prie jos nesiartinti. M. J. turi priklausomybę alkoholiui, išgėręs būna piktas ir agresyvus. Šį kartą M. J. ant jos supyko, nes pagalvojo, kad ji skyryboms pridavė dokumentus, tačiau ji to nedarė ir neketino skirtis. Šiuo metu bijo M. J., nes jis prieš ją smurtavo ir gali vėl smurtauti. Prašo M. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (el. b. 1 t., b. l. 3-10).

Liudytojas M. P. parodė, kad 2024-07-15 dirbo pagal patvirtintą grafiką kartu su Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiaja patrule S. P.. Apie 13⁰⁰ val., iš (duomenys neskelbtini) Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, bute, rastas M. J. ir G. J.. Moteris buvo susijaudinusi. Pranešėja G. J. nurodė, jog jai grįžus į namus neblaivus sutuoktinis ėmė triukšmauti, daužė baldus ir vieną kartą sudavė delnu per veidą, jai sukeldamas fizinį skausmą. M. J. buvo nustatytas girtumas. Ant G. J. skruosto matėsi paraudimas. Kadangi G. J. buvo blaivi, konkrečiai nurodė kaltininką, ant veido buvo paraudimas, pats M. J. neneigė, jog galėjo suduoti sutuoktinei, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. M. J. buvo sulaikytas (el. b. 1 t., b. l. 94-95).

Iš 2024-07-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja G. J. pareiškė, kad 2024-07-15 d., apie 12³⁰ val., į namus grįžo neblaivus sugyventinis M. J. ir pradėjo priekaištauti, pakeltu tonu klausinėjo jos, ar jau pridavė dokumentus dėl skyrybų, tada konflikto metu, miegamojo kambaryje, užsimojęs dešinės rankos delnu, vieną kartą sudavė jai per veidą į kairės pusės skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą, skausmą jaučia iki šiol. Prašo M. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. 1 t., b. l. 3-10).

Antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240715-131317UTC+0300“ filmuojamas 2024-07-15 13 val. 13 min. Vaizdo įrašo trukmė yra 30 min. Vaizdo įrašas filmuojamas tuo pačiu metu kaip pirmas, tik nuo kito pareigūno. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Kambaryje matyti vyras (M. J.) ir moteris (G. J.). Pareigūnas nueina su vyru į kitą kambarį, pareigūnas klausia, kas buvo per konfliktas, ar nesimušė. Vyras atsako, kad galėjo netyčia trenkti. Pareigūnas nueina pas moterį ir klausia, ar stumdėsi. Moteris: „Kad buvo socialinės, grįžo, vyras trenkė per snukį“ (rodo veidą). Pareigūnas: „Per veidą Jum trenkė?“. Moteris: „Taip“. Pareigūnas: „Kiek kartų?“. Moteris: „Vieną kartą“. Pareigūnas: „Su kuo trenkė?“. Moteris: „Su ranka“. Pareigūnas apžiūri veidą. Moteris sako, kad jai peršti. Medikų moteris atsisako. Pareigūnas: „Skaudėjo?“. Moteris: „Taip, skaudėjo“. Pareigūnas pasako moteriai, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnas nueina prie vyro: „Sakė trenkei per veidą vieną kartą“. Vyras: „Gal netyčia“. Pareigūnas pasako, kad vyras bus sulaikytas. Vyras (M. J.) vedamas į policijos automobilį. Pareigūnas: „Neneigi, kad galėjai suduoti?“. Vyras: „Gal ir galėjau“. Vyrui nustatomas girtumas. Pareigūnas eina į butą surašyti procesinių dokumentų (el. b. 1 t., b. l. 86-88).

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>), padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, yra baudžiamas straipsnio dalies sankcijoje numatytomis bausmėmis (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamojo M. J. kaltė visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir apklaustos nukentėjusiosios G. J. parodymai ir kita rašytinė medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. J., būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei D. J.. Todėl M. J. veika teisingai kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 102-105, 109-111). Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį – nedidelė, kaltės formą ir rūšį (padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta), veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas žmogaus sveikatai padarytas savo sutuoktinei, t. y. asmeniui, su kuria kaltinamasis yra susijęs artimais ryšiais ir tai galimai nėra vienintelis smurtavimo atvejis prieš ją. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog M. J. teistas net šešis kartus (el. b. 1 t., b. l. 52-61) ir teistumas neišnykęs. Kadangi M. J., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Jis administracine tvarka per metus iki nusikaltimo padarymo baustas keturis kartus: 2024-05-10 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį (surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) 15 Eur bauda, kurią sumokėjo 2024-05-15, 2024-05-10 pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį (surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) 40 Eur bauda, kurią sumokėjo 2024-05-15, 2024-05-16 pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį 140 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2024-06-26 pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį 45 Eur bauda ir turto (cigarečių) konfiskavimu, informacijos apie baudos sumokėjimą ir šios administracinio poveikio priemonės įvykdymą byloje nėra (2024-07-22 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 1 metus, el. b. 1 t., b. l. 96-101).

Jis dirba (el. b. 1 t., b. l. 89-91), duomenų apie nuosavybės teise (ne)turimą kilnojamąjį turtą - transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Jis vedęs, turintis nepilnametį sūnų (el. b. 1 t., b. l. 3-10), iš jo žodžių psichiatro kabinete neregistruotas, galvos traumų neturėjo, pilnai suvokia savo veiksmus (el. b. 1 t., b. l. 72-74). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis - 1 m. ir paskirtinas teismo draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Toks draudimas skirtinas todėl, kad veika padaryta pavartojus psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), jų nevartojimas leistų išvengti naujų konfliktų, naujų nusikalstamų veikų (administracinių nusižengimų) padarymo ir galimų naujų baudžiamųjų (administracinių) procesų inicijavimo. Teismo nuomone, būtent aukščiau minėtas vienintelis draudimas bus prevencinė priemonė, tikslingas, realiai įvykdomas ir ribos M. J., darys teigiamą įtaką jo elgesiui, skatins pagaliau laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis). Be to, jis geriausiai tinka pagal padaryto nusikaltimo pobūdį ir M. J. asmenybę.

Teismas pažymi, kad prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagrįstai prašo neskirti intensyvios priežiūros, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, pasekmes. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu – iki 8 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas per teismo nustatytą terminą - įvertinant bausmės paskirtį ir tikslus, bausmės trukmę, šiuo konkrečiu atveju per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį.

Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo M. J. paskirti ir teismo įpareigojimą būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu per bausmės atlikimo laikotarpį (el. b. 1 t., b. l. 123-128), tačiau toks įpareigojimas neskirtinas, nes jis baudžiamajame įstatyme nuo 2020 m. liepos 1 d. tiesiogiai nenumatytas (BK 48 straipsnis) ir nusikaltimas padarytas ne nakties metu.

Kiti bylos klausimai (kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kt.)

M. J. vadovaujantis BPK 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2024-07-15 d., 13¹⁸ val. (el. b. 1 t., b. l. 24-28), o paleistas 2024-07-16 d., 10⁴⁴ val. (el. b. 1 t., b. l. 75-77). Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprašo į paskirtą bausmę įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, kad M. J. ten išbuvo tokį laikotarpį, todėl toks laikas ir įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis), juo labiau, kad to nepadarius būtų pažeisti baudžiamojo įstatymo reikalavimai bei kaltinamojo teisės ir teisėti interesai.

Kaltinamajam M. J. 2024-07-16 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 78-81) panaikintina ne teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (kaip to pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo prokuroras, el. b. 1 t., b. l. 123-128), o iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktinių įrodymų nėra. Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti vieną parą (2024-07-15 d., 13¹⁸ val. - 2024-07-16 d., 10⁴⁴ val. laikotarpį), išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį dvi laisvės apribojimo dienas.

M. J. 2024-07-16 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti M. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

1. Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs M. J. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (įskaitant griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.