Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje nagrinėdamas įtariamojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato V. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. 286 str. bei 140 str. 1 d. tuo, kad 2010 m. gegužės 29 d., apie 2.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su 6–7 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) klubo, esančio (duomenys neskelbtini), fojė, keršydamas už tai, kad dėl netinkamo elgesio jis, A. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti 6–7 asmenys nebus įleisti į klubo salę, dėl chuliganiškų paskatų tyčia dūrė peiliu į pilvą klubo administratoriui D. G., padarė durtinį – pjautinį pilvo ertmės sužalojimą, pažeidė vidaus organus, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vengdamas sulaikymo, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. G. pasipriešino klubo darbuotojams, nepakluso teisėtiems policijos pareigūno A. D. reikalavimams nurimti, atiduoti peilį, grasino panaudoti fizinį smurtą, tyčia dūrė peiliu A. D. į kairės kojos pėdą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, pasipriešino valstybės tarnautojui.

2010-09-16 A. G. buvo sulaikytas, 2010-09-16 jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Skunde įtariamojo A. G. gynėjas V. K. aiškina, kad BPK 121 str. 2 d. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ši baudžiamojo proceso norma, skiriant kardomąją priemonę suėmimą, įpareigoja teismą tirti faktines bylos aplinkybes ir tik jas ištyrus, priimti atitinkamą sprendimą. Teismas, skirdamas įtariamajam kardomąją priemonę suėmimą tais pagrindais, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo ar darys naujus nusikaltimus ir šį manymą grįsdamas ta aplinkybe, kad asmuo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, privalo ne tik susipažinti su faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet ir jas įvertinti. Kitu atveju, teismas skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, nesant tikrų duomenų apie galimą asmens kaltumą, pažeidžia proporcingumo principą taikant procesinės prievartos priemones.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2004-12-30 nutarime „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškino teismams, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Gynėjas V. K. nurodo, kad įtariamasis A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba. Advokato tvirtinimu, nors teismas nurodė, kad A. G. yra teistas tris kartus, turi neišnykusį teistumą, tačiau tai nėra pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis vengs dalyvauti procese ar darys naujas nusikalstamas veikas, nes po įvykio nesislapstė, iškviestas pas tyrėją jis atvyko. Iš šių aplinkybių, gynėjo tvirtinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. G. Lietuvos Respublikoje susietas tampriais socialiniais ryšiais, todėl teismo manymas, kad jo ginamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ar darys naujas nusikalstamas veikas, neturi jokio pagrindo, nes tokie įrodymai nesurinkti ir teismui pateikti nebuvo.

Gynėjo V. K. nuomone, atsižvelgiant į jo išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo sunkumą, sankcijose numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė negalėjo būti visą lemiančia aplinkybe, kuria remdamasis teismas galėtų padaryti nors kiek pagrįstą išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ar darys naujas nusikalstamas veikas.

BPK nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosios priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tačiau advokato nuomone, šie tikslai gali būti pasiekti A. G. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.

Gynėjas V. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis A. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, pakanka. Tokiais duomenimis yra liudytojų A. D., D. V., R. B., A. Ž. parodymai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolai, specialisto išvada. Ikiteisminis tyrimas byloje baigtas, bylą ruošiamasi perduoti teismui.

Skundžiama nutartimi suėmimas paskirtas esant pagrindo manyti, kad įtariamasis A. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta remiantis byloje surinktais duomenimis, bet ne įrodymais, tačiau tų duomenų griežčiausiai kardomajai priemonei paskirti pakanka. Ar duomenys virs įrodymais, bus nustatyta bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.

A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, dirba, tačiau šios aplinkybės padaryti tyčines nusikalstamas veikas jam nesutrukdė. Įtariamasis A. G. anksčiau teistas net tris kartus, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, viešosios rimties trikdymą ir panašius pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad įtariamasis linkęs piktybiškai nesilaikyti įstatymų. A. G. siautėjimas truko ilgą laiko tarpą, jo veiksmai, esant jam girtam, sunkiai nuspėjami, pats jis susivaldyti ir nutraukti nusikalstamus veiksmus nepajėgė.

A. G. įtariamas labai sunkaus ir keleto lengvesnių nusikaltimų padarymu bendrininkų grupe, už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., sankcija numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes numato ir sankcijos už veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 286 str. (BPK 122 str. 8 d.), todėl yra pagrindo manyti, kad, siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, A. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų, užtikrinti įtariamojo A. G. dalyvavimą procese neįmanoma (BPK 122 str. 7 d.). Apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo A. G. yra pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

įtariamojo A. G. gynėjo V. K. skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-16 nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.