Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-812-669/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
2-812-669/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Marius Gricius
Civilinė byla Nr. 2-812-669/2018
Procesinis Nr. 2-33-3-00059-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. V. ir ieškovės atstovui advokato padėjėjui A. L.,

atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. P. ir atsakovės atstovui advokatui Mariui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ 8 890,00 Eur skolą, 116,90 Eur palūkanas, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovei pateikė elektroniniu būdu. Atsakovė ieškovei atsisakymo priimti elektroniniu būdu pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą nepateikė. Atsakovas PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo iš dalies, tačiau visiškai neatsiskaitė ir liko skolingas 8 890,00 Eur. Elektroniniu būdų atsakovui pateikta sąskaita-faktūra įrodo, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos, tačiau už jas atsakovė neatsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove preliminariai susitarė, kad ieškovė parduos medienos drožlių ir pjuvenų džiovyklą su katilu. 2017-06-15 šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis labiau atitinka preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, nes joje nėra detalizuotas daiktas. Ieškovė iš atsakovės vadovo M. P. pareikalavo 2000,00 Eur avanso kaip sandorio užtikrinimo garanto. Atsakovė nepateikė kasos pajamų orderio iš kurio būtų matyti, kad 2000,00 Eur avansas yra apskaitytas ieškovo buhalterinėje apskaitoje, o ne tarp fizinių asmenų. Ieškovė tempė laiką žadėdama pristatyti perkamą daiktą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė iki šiol. Nors ieškovė pateikė elektroninius važtaraščius, apie neva atvežtas dvi džiovyklas, tačiau perduodant parduodamą daiktą surašomas daikto priėmimo-perdavimo aktas. Nesant dokumento patvirtinančio daikto perdavimą nėra ir prievolės. Atsakovė įsipareigojo apmokėti už gautą daiktą, o ne sąskaitas-faktūras. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad perdavė atsakovei minėtus dokumentus elektroniniu būdu.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį kuriuo prašo priteisti iš ieškovės atsakovei 2 000,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes nurodytas atsiliepime į ieškinį.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį kuriuo prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė prašydama priteisti iš atsakovės 2000,00 Eur sumą, kaip avansą, kuris buvo sumokėtas pagal 2017-06-15 šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pripažįsta, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisniai santykiai ir atsakovė sutarties pagrindu sumokėjo ieškovei 2000,00 Eur avansą. Atsakovės reikalavimas nepagrįstas, kadangi remiantis 2017-06-19 ir 2017-06-21 elektroniniais važtaraščiais atsakovei buvo pristatyta prekė – medienos drožlių ir pjuvenų džiovykla, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti už pristatytą daiktą. Pažymėjo, kad jokių pretenzijų iš atsakovės nebuvo gauta iki tol, kol ieškovė nepradėjo teisinių ginčų siekdama išieškoti nesumokėtas pinigų sumas. Atsakovės priešieškinys vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti vykdyti prievolę – atsiskaityti su ieškove.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. V. nurodė, kad ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Nusprendę baigti granuliavimo veiklą nutarė parduoti naudojamą įrangą – džiovyklą su pakura, todėl įdėjo skelbimą. Atsakovas norėdamas įsigyti įrangą atvyko apžiūrėti, įvertino ko įrangai trūksta. Jie paruošė sutartį, kurią pasirašant atsakovas turėjo sumokėti avansą, tačiau sutartį atvyko pasirašyti nepasiėmęs pinigų, todėl kasos pajamų orderio, išrašyto 2017-06-15 kaip ir sutartis, atsakovui nedavė. Atsakovas avansą atvežė tik kitą ar dar kitą dieną, vėlai vakare, todėl 2 000,00 Eur pasiėmė pasirašydamas tik raštelį. Jei žinotų, kad atsakovė jį apgaus, viską darytų kitaip. Po 2 ar 3 d. jie pakrovė pirmą mašiną, kadangi įranga į vieną netilpo. Įranga yra apie 6,5 m ilgio ir daugiau nei 2 m. diametro, todėl vienu kartu jos nuvežti negalėjo. Džiovyklą sudaro džiovykla, pakura ir kitos detalės, kadangi viena be kitos jos nefunkcionuoja. Iš visų duomenų matosi, kad įranga išvažiavo ir buvo pristatyta atsakovui. Kitą dieną pakrovė likusią įrangą, bet ją išvežė tik sekančią dieną. Atsakovas atvyko pas juos su broliu ir pasiėmė elektros mazgus, variklius, nes ir antru vežimu viskas netilpo. Likusi pinigų suma turėjo būti sumokėta pagal sutartį, bet pirkėjas – atsakovas likusios sumos nemokėjo. Ėmė vengti nurodydamas, kad serga ir pan., todėl jie pateikė ieškinį. PVM sąskaitą faktūrą jie antru krovinio vežimu su el. važtaraščiu pateikė atsakovui. Mano, kad reikėtų patikrinti atsakovo telefono išklotinę ar jis krovinio vežimo dieną kalbėjo su vairuotoju, nes jis įsitikinęs, kad kalbėjo, vairuotojui nurodė kelią. Kadangi išrašant kasos pajamų orderį reikėjo pagrindo, todėl 2017-06-15 buvo išrašyta sąskaita faktūra. Dokumentų teikti atsakovui pasirašyti nereikia, tai būtų pertekliniai dokumentai. Jis įprastai tokia įrangos pirkimo-pardavimo veikla neužsiima, tik norėjo parduoti nereikalingą įrangą, tos 2000,00 Eur avanso sumos vos užteko sumokėti PVM mokesčiui, todėl jis tokios intencijos dėl 100,00 Eur apgauti neturėjo. Skolų suderinimo akto atsakovui nesiuntė, turi visas jo siųstas žinutes apie ketinimą atvykti, sumokėti skolą, su kuriomis atsakovas gali susipažinti. Atsakovas nuolat prašė atidėti mokėjimus ir sakė, kad atsiskaitys vėliau.

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad galiojantys teisės aktai numato elektroninius važtaraščius. Atsakovas nereiškė jokių pretenzijų tol, kol nebuvo pradėta bylą dėl skolos priteisimo. Tiek atsiliepime tiek priešieškinėje nurodytos aplinkybės yra tik atsakovo gynybinė pozicija. Neaišku kodėl ieškovas turėtų neva apgaudamas atsakovą įtraukti visus dokumentus į apskaitą sumokėti PVM ir t.t. Šalys vykdė sudarytą sutartį, iš karto po sutarties sudarymo, po savaitgalio - 2017 m. birželio 19 d., prekės buvo pakrautos ir vežamos atsakovei ir netilpus vienu vežimu, 2017 m. birželio 21 d. pristatyta likusi dalis. Sąskaita faktūra atsakovei išrašyta 2017 m. birželio 15d., sąskaita faktūra gali būti išrašoma ir po sutarties sudarymo, bet kurio momentu. Kaip nurodė atsakovės atstovas 2000,00 Eur avanso suma atsakovei buvo didelė suma, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos pretenzijų dėl avanso sugrąžinimo nebuvo reikšta nei ieškovei nei ieškovės atstovui asmeniškai. Skola turėjo buvo sumokėta 2017 m. rugsėjo 30 d., o ieškinys rengtas nuo gruodžio mėnesio, todėl 2 ar 2 su puse mėnesio yra protingas terminas dar laukti skolos grąžinimo, kol tampa aišku, kad atsakovė tikrai neatsiskaitys už prekes. Šalių sutartis atitinka pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, todėl atsakovės pozicija nėra aiški t. y. ar sutartis preliminari, ar sutartis sudaryta bet neįvykdyta. Tachografo duomenys patvirtina, kad liudytojas vežė prekes, ar liudytojas ieškovės darbuotojas, ar ne, reikšmės neturi. Atsakovės atstovas patvirtino, kad įrangos jam ir šiai dienai reikėtų, todėl neaišku, kodėl atsakovės atstovas nesikreipė dėl įpareigojimo pateikti prekes, reikalaujama tik grąžinti avansą, o ne pristatyti prekę. Pagal važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių 36 punktą nepateikus informacijos apie priėmimo patvirtinimą, laikoma, kad gabenimo operacija įvykusi. Skolų suderinimo aktas nebuvo reikalingas, kadangi ieškinys pateiktas dar iki metų pabaigos.

Teismo posėdžio metu atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. P. nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ gamina medžio granules, veiklą pradėjo 2016 m. gruodžio 20 d. Granulių gamybai reikalinga kita (nei ieškovės parduodama) įranga. Tam, kad galėtų pilnai vykdyti veiklą jiems buvo reikalinga granulių džiovinimo įranga pjuvenoms džiovinti. Su ieškovu susisiekė pagal skelbimą. Pasirašant sutartį jis nustebo, kad kaina išaugo pridedant PVM, bet pretenzijų dėl to nereiškė. Jam parodė tik pakurą, kitos detalės buvo sandėlyje. Matė tik pagrindinius dalykus. Avansą ieškovui perdavė susitikę Vilniuje. Kai perdavė avansą jam turėjo pristatyti įrangą, bet įrangos nepristatė ir jos negavo. Jis irgi turi sunkvežimį, irgi gali sakyti, kad važiavo, o galbūt suko ratus ar kitam klientui vežė, bet jis transporto priemonės nematė. Elektroninio važtaraščio jis negavo, tomis paslaugomis jis nesinaudoja, nes jis nėra PVM mokėtojas. MB „(duomenys neskelbtini)“ metinė apyvarta neviršija 45 000 Eur. Šiuo metu granulių gamybai perka jau džiovintas pjuvenas, todėl minima įranga pačiai granulių gamybai nereikalinga, tačiau dėl to patiria nuostolius, nes galėtų ir patys pjuvenas džiovinti. Pjuvenų džiovinimo įranga jam ir šiuo metu reikalinga, bet jos negavo. Šiandieną jis už tokią kainą džiovyklos nenupirktų. Visas prekes perka bei parduoda popieriniais važtaraščiais. Mokėdami 2000,00 Eur avansą mokėjo pagal sutartį, ne E. V. asmeniškai, o įmonei.

Šalies argumentai

Atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Marius Gricius teismo posėdžio metu nurodė, kad priešieškinį palaiko, su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios objektas nedetalizuotas. Ieškovės atstovo parodymai nenuoseklūs dėl 2017 m. birželio 15 d. turėtų dokumentų. Byloje pateiktas kasos pajamų orderis nepasirašytas. Nors PVM sąskaita-faktūra neturi būti pasirašyta, kasos pajamų orderis turi būti pasirašytas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad 2017 m. birželio 15 d. sutartis yra įvykdyta – daiktas perduotas atsakovei. Nėra aišku, kokia prekės komplektacija, ieškovės atstovas nepateikė jokių dokumentų, kad iš viso jis turėjo tokią džiovyklą, nepateikė jos įsigijimo dokumentų. Ieškovė negalėjo naudoti elektroninio važtaraščio, kadangi, kelių transporto kodeksas numato, kad elektroninės formos važtaraštis gali būti naudojamas tik esant išankstiniam vežėjo ir gavėjo sutikimui. Tokio susitarimo nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovo atstovas, kaip to reikalauja kelių kodekso 34 punktas, būtų pateikęs priėmimo patvirtinimo informaciją. Ieškovo atstovas turėjo pateikti daikto priėmimo perdavimo aktą, ar bent krovinio važtaraštį. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Atsakovės atstovas patvirtinimo, kad krovinį būtų gavęs nepateikė, nesant krovinio perdavimui, atsakovė neteko galimybė reikšti pretenzijų dėl krovinio. Taip pat, liudytojas yra buvęs ieškovės darbuotojas, tačiau duomenų ar jis buvo susijęs su ieškove darbo santykiais, nėra. Liudytojas nesugebėjo nurodyti kokiu adresu pristatė krovinį, kas padėjo iškrauti krovinį. Ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti. Ieškovės atstovas šalių susirašinėjimo į bylą nepateikė, nesiuntė atsakovei skolų suderinimo akto, todėl akivaizdu, jog siekia nepagrįstai praturtėti. Pagal važtaraščius mato, jog atsakovei buvo pristatytos dvi Džiovyklos po 6 t. Ar pristatytas visas krovinys, ar visa jo komplektacija taip pat nenurodyta. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. U. nurodė, kad 12 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Į Plungę per 12 m. važiavo tik du kartus, kam vežė tiksliai nepasakys, bet tam asmeniui kuris sėdi teismo posėdžių salėje (parodė į atsakovą). Pas juos buvo granuliatorius, bačkos, pečius pjuvenoms ir kiti įrenginiai. Pirmą kartą krovininiu automobiliu su manipuliatoriumi vežė bačką ir dar kažką smulkaus. Vienu kartu visas krovinys netilpo. Pirmą kartą veždamas turėjo važtaraštį, o antrą kartą buvo važtaraštis ir sąskaita faktūra. Po vieną egzempliorių, nieko nepasirašant tik paliekant viską atsakovui. Grįžtant tuščiam jam važtaraščio nereikia. Anksčiau važiuodavo su dviem važtaraščių egzemplioriais, tik šį kartą važiavo su vienu. Krovinio jis negalėjo manipuliatoriumi iškrauti, todėl atsakovas kažkam paskambino ir kažkas atvažiavęs dideliu pakrovėju padėjo iškrauti, nes buvo sunkus krovinys. Pasikrovė taip pat padedant kitam pakrovėjui. Pagal darbo rėžimą jam padirbus daugiau nei 10 val., jis turi 12 val. ilsėtis, todėl antrą krovinį pristatė tik vėliau. Vieną dieną nebuvo darbe, kitą tik popiet, todėl pakrovė automobilį ir sekančios dienos rytą išvažiavo. Atsakovą matė du kartus Plungėje ir trečią kai jis buvo atvykęs pas juos į cechą su savo automobiliu, jei nesumeluos krovininiu autobusiuku su priekaba. Variklius, dar kažką pasikrovė. Jie susitikę vietoje su atsakovu kalbėjosi, juokavo, juk buvo pažįstami. Pakurą jei neklysta, atsakovui nuvežė antru vežimu. Krovė lauke, prie namų, prie durų. Ten buvo jų įmonė, po to šalia kita įmonė, miškovežiai stovėjo, su medžio apdirbimu susijusi įmonė. Jam atsakovas rodė kaip granulės gaminamos, kiek per valandą granulių padaro.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2017 m. birželio 15 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo parduoti ir per 20 d. po atsakovės (pirkėjo) 2 000,00 Eur avanso sumokėjimo pristatyti medienos drožlių ir pjuvenų džiovyklą su katilu (toliau – Džiovykla) adresu Birutės g. 43, Plungė, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti ieškovei avansą ir iki 2017 m. rugsėjo 30 d. sumokėti likusią 8890,00 Eur sumą. Atsakovės atstovas remdamasis 2017 m. birželio 15 d. šalių sudaryta sutartimi 2017 m. birželio 16 d. sumokėjo ieškovės atstovui 2 000,00 Eur avansą. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.

Ieškovės atstovas nurodė, jog Džiovyklą 2017-06-19 ir 2017-06-21 pristatė atsakovei, sutartyje nurodytu adresu Birutės g. 43, Plungė ir išrašė elektroninį važtaraštį, taip pat už pristatytas prekes atsakovei 2017-06-15 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija ZAL Nr. 00395A, kurią pateikė atsakovei.

Atsakovės atstovas teigia, jog Džiovykla pristatyta nebuvo, PVM sąskaitos faktūros negavo, o elektroninis važtaraštis įmonei negali būti pateiktas, kadangi atsakovė nėra PVM mokėtoja ir elektroninių dokumentų programomis nesinaudoja, dėl elektroninių dokumentų naudojimo nesitarė, t. y. atsakovė prekių gavimo faktą iš esmės ginčija formaliais pagrindais dėl dokumentų (PVM sąskaitos-faktūros, važtaraščio), atsakovės parašų joje, trūkumo.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus žodinius bei rašytinius įrodymus, t. y. sąskaitas faktūras, šalių bei liudytojo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu bei kitus byloje esančius tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, sprendžia, kad sąskaitose faktūrose nurodytas prekių pateikimo atsakovui faktas yra įrodytas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas ir tikėtinumo taisykle, kurios esmė - didesnė vieno ar kito fakto buvimo (ar, priešingai, nebuvimo) tikimybė. Tikimybių pusiausvyros principas reiškia, kad jeigu pateikti į konkrečią bylą įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą dėl didesnės tam tikro fakto egzistavimo tikimybės, nei dėl jo nebuvimo, teismas pripažįsta šį faktą nustatytu. Taigi absoliutaus vieno ar kito fakto įrodytumo civiliniame procese nėra reikalaujama, tam tikros abejonės jo buvimu gali ir išlikti.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, tą pripažįsta abi šalys, tarp šalių sudaryta galiojanti pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė yra gavusi ieškovo prekes - Džiovyklą. Atsakovei gavus prekes kyla pareiga už jas sumokėti ieškovei.

CPK 6.317 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Kilus ginčui, ar sutartis buvo sudaryta, t.y. ar prekės perduotos, tokio fakto įrodinėjimo pareiga tenka pardavėjui.

Ieškovės teigimu medienos drožlių ir pjuvenų džiovyklos su katilu pristatymą patvirtina šalių sudaryta Sutartis, taip pat PVM sąskaita faktūra, elektroniniu būdu sudaryti važtaraščiai bei liudytojo parodymai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodė, jog perduodant daiktą turi būti surašomas priėmimo-perdavimo aktas, todėl nesant dokumento patvirtinančio daikto perdavimą ar bent atsakovės atstovo pasirašyto važtaraščio, nėra ir prievolės.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad PVM sąskaitos–faktūros surašymas, pirkėjui ją pasirašius, patvirtina sutartinių pirkimo-pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų, atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes – pirkėjo pareigą sumokėti už jam nuosavybėn perduotas prekes. Taip pat, pažymėtina, jog CPK normos nenumato pardavėjo pareigos daikto perdavimą ir jo priėmimą įforminti pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, kaip tai numatyta perkant-parduodant nekilnojamąjį daiktą, todėl daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą gali patvirtinti ne tik PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas, bet ir kitos leistinumo ir sąsajumo reikalavimus atitinkančios įrodinėjimo priemonės (CPK 177 str.). Todėl teismas nagrinėjamu atveju remiasi ir šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais bei kitais byloje esančiais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Šiuo atveju PVM sąskaita faktūra, iš kurios yra kildinamas ieškovės reikalavimas, atsakovės įgalioto atstovo nepasirašyta. Taip pat sutiktina ir su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė neturėjo pagrindo surašyti elektroninį važtaraštį. Lietuvos Respublikos kelių kodekso 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas, šiuo atveju byloje duomenų, kad šalys susitarė, ar atsakovė neprieštaravo dėl elektroninio važtaraščio, nėra. Nors nurodyta minėtų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros, elektroninių važtaraščių) forma ir jų nepasirašymas patys savaime dar neleidžia pripažinti neabejotino prekių perdavimo atsakovui fakto, tačiau šie dokumentai teismo vertinami kaip pagrįsti kitų bylos įrodymų kontekste. Be to, net ir nustačius, kad ieškovė netinkamai tvarkė įmonės buhalterinius duomenis, detaliai nesilaikė nustatytos dokumentų pildymo tvarkos ar kitų formalių reikalavimų, nesuteikia teisės vienai šaliai praturtėti, kitos šalies sąskaita, juolab, kad byloje duomenų patvirtinančių, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės, privačių juridinių asmenų, dokumentai apie 2 000,00 Eur avanso sumokėjimą įmonių buhalteriniuose dokumentuose tvarkyti tinkamai, nėra.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys Sutartimi susitarė tiek dėl prekės, tiek dėl prekės pristatymo, tiek ir dėl atsiskaitymo tvarkos. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 16 d. atsakovės atstovas ieškovės įgaliotam atstovui perdavė 2000,00 Eur avansą už perkamą Džiovyklą. Ar 2 000,00 Eur avansas įmonės buhalteriniuose dokumentuose buvo apskaitytas tinkamai, reikšmės, nustatant ar prekės buvo pristatytos atsakovei, neturi. Minėtas faktines aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovės, tiek ir atsakovės atstovas, pripažindami, kad 2 000,00 Eur avansą MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą Džiovyklą. 2017 m. birželio 19 ir 21 d. elektroninių važtaraščių duomenimis Džiovykla buvo pristatyta atsakovei, Sutartyje nurodytu prekės pristatymo adresu Birutės g. 43, Plungė. Nors kaip minėta, ieškovė pagrindo naudotis elektroniniu važtaraščiu neturėjo, tačiau pažymėtina, jog ieškovės atstovas nurodė analogiškas aplinkybes, jas taip pat patvirtino ir teisme apklausto liudytojo krovinio vežėjo V. U. nurodytos nuoseklios išsamios aplinkybės apie krovinio pakrovimą, iškrovimą transportavimą, bendravimą su atsakovės atstovu bei kitas krovinio pristatymo detales.

Esant tokiomis aplinkybės, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, nustatytas aplinkybes, jų seką, tarpusavio ryšį, konstatuotina, kad net ir likus abejonių dėl PVM sąskaitos – faktūros ar elektroninių važtaraščių, jų forma bei atsakovės atstovo nepasirašymas jose nepaneigia įrodymų visumos, jų sekos, tarpusavio ryšio, kurie leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad prekė –medienos drožlių ir pjuvenų džiovykla su katilu, buvo perduota atsakovei. Šalių 2017 m. birželio 15 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2017/06/15-001 patvirtina pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktą, abi šalys šią sutartį vykdė: atsakovė 2017 m. birželio 16 d. perdavė ieškovei (pardavėjui) Sutartyje numatytą 2 000,00 Eur avansą, todėl tikėtina, jog atsakovė gavo ginčo prekes – Džiovyklą, tačiau už jas Sutartyje numatyta tvarka neatsiskaitė. Pažymėtina, jog Džiovykla atsakovei turėjo būti pristatyta per 20 d. po avansinio mokėjimo, t. y. iki 2017 m. liepos 6 d. Atsakovės atstovas nurodė, kad Džiovykla jų veikloje itin reikalinga, Džiovykla įmonei yra reikalinga ir šiuo metu, tačiau bylos duomenimis atsakovė prekės pristatyti ieškovės nereikalavo ir avanso grąžinti neprašė daugiau nei pusę metų. Tuo tarpu ieškovės atstovas teigė, kad reikalavo sumokėti likusią prekės kainą, tačiau atsakovės atstovas vengė mokėti nurodydamas įvairias priežastis, vis dėl to, turėdamas šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – šalių susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, su kuriomis siūlė susipažinti atsakovės atstovui, šių įrodymų prie bylos medžiagos nepridėjo. Visgi šalių elgesys teismo proceso metu, teismo posėdyje nurodytos aplinkybės taip pat vertinamos, į jas atsižvelgiama ir vertinant kitus įrodymus, jų nuoseklumą, tarpusavio sąsajumą.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo išrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177str. 4d., 180str. ), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182str. ) Teismas pripažįsta tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tačiau teismas, remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principu gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie patikimiau patvirtina ar paneigia tam tikrų įrodinėjamųjų faktų egzistavimą ar neegzistavimą. Teismas konstatuoja, kad įrodymai, t. y. šalių 2017 m. birželio 15 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaita-faktūra, kurių pagrindu reikalaujama priteisti skolą iš atsakovo, elektroniniai važtaraščiai, t.y. pateikti važtaraščių duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, duomenys iš tachografo, detalūs liudytojo, taip pat šalių atstovų parodymai patvirtina, jog medienos drožlių ir pjuvenų džiovykla su katilu, buvo perduota atsakovei.

Nustačius prekės – Džiovyklos pristatymą atsakovei (pirkėjui), vertinama, ar pirkėjas savo priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes – įvykdė laiku ir tinkamai.

Šiuo atveju, abi sutarties šalys – privatūs juridiniai asmenys, t. y. sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, galinčių įvertinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia nuspręsti ar sudaryti tokią sutartį ar nesudaryti. Sutarties šalių sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas, įtvirtintas CK 6.158 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja kiekvieną sutarties šalį, turinčią sutartinių santykių, elgtis sąžiningai. Šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str.). Sąžiningumo principas yra vienas iš pamatinių civilinės teisės principų, kuris įtvirtintas ir sutarčių teisėje. Sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir panašiai. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, jų neįvykdęs ar įvykdęs netinkamai, privalo kitai šaliai atlyginti jo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas (CK 6.256 str.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu, ieškovas turi reikalavimo teisę tol, kol atsakovas pilnai įvykdo prievolę (CK 6.123 straipsnis).

Bylos duomenimis atsakovė Sutarties 2.3 punktu, už prekę – medienos drožlių ir pjuvenų džiovyklą su katilu, įsipareigojo atsiskaityti iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Byloje duomenų, kad atsakovė sumokėjo likusią 8 890,00 Eur prekės kainą nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Ginčo dėl šalių susitartos prekės kainos byloje nėra. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 8 890,00 Eur skola, 116,90 Eur palūkanos (CK 6.314 str., 6.344 str., 6.210 str. 2 d., 6.261 str.).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Esant minėtoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistinos 40,00 Eur išieškojimo išlaidos.

Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 271,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, iš viso 671,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 268, 273 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti, atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 890,00 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų 00 ct) skolą, 116,90 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 90 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 671,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas (parašas) Vaidas Gasiūnas