Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-81-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
1A-513-81-2011
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00445-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
D. K.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-81/2011

Teisėja D. Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00445-2011-6;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistojo D. K. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 227 str. 2 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) mėnesiams, pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4d. paskirtosios bausmės subendrintos prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 9 (devyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3 d., prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-17 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalies- vienerių metų ir vienos dienos laisvės atėmimo pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 302 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis pateikė svetimą vairuotojo pažymėjimą, o būtent 2011-04-13 apie 21.50 val. važiavo automobiliu „Honda Civic“, v/n (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) , jį sustabdžius Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniajam patruliui E. A., jam pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą D. L. vardu, kaip neva jam priklausantį dokumentą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę.

Be to jis nuteistas už nusikaltimą, numatytą LR BK 227 str. 2 d. už tai, kad tiesiogiai davė kyšį siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, o būtent jis tuo pačiu laiku ir toje pat vietoje, policijos tarnybiniame automobilyje „VW Golf“, v/n. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniajam patruliui E. A. ir patruliui R. S. tiesiogiai davė 150 Lt kyšį, padėdamas 100 Lt banknotą Nr. AA 0020274, 20 Lt banknotą Nr. AC 2894988, 20 Lt banknotą Nr. AD 8122698 ir 10 Lt banknotą Nr. AA 5655656 į peleninę, esančią tarp priekinių sėdynių, siekdamas kad jie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl pažeidimo , numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. ir išvengtų administracinės nuobaudos.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir nurodo, jog jis nebūtų davęs kyšio, jei policijos pareigūnai būtų perspėję, kad negalima vietoje susimokėti baudos, ir jei būtų perspėję, kad jam padedant pinigus į peleninę tai laikoma kyšio davimu, kad tai yra nusikaltimas.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis D. K. neginčija kaltės bei jo nuteisimo už nusikaltimą, numatytą LR BK 302 str. 1 d., tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 320 str. 3 d. baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis teigia, jog jis nusikaltimo nebūtų daręs, jeigu policijos pareigūnai jį būtų perspėję, kad nuteistojo savavališkas pinigų padėjimas policijos automobilyje tarp sėdynių esančioje peleninėje yra laikomas nusikaltimu. Jis nežinojo, jog vietoje nebegalima susimokėti baudų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie skundo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl yra nepagrįsti ir atmestini.

Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog D. K. kaltę dėl tiesioginio kyšio davimo pripažino visiškai, patvirtino, jog norėdamas išvengti atsakomybės siūlė pinigų, sakė „vyrai, tariamės“; padėjo pinigus į peleninę, kad nebaustų, mašinos neuždarytų, pasiūlė 150 litų, sakė, kad nebaustų, kad susimokės. (t1, b. l. 92) Šie parodymai patvirtina ir rodo, jog nuteistasis suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė, jog siūlė kyšį siekdamas neteisėtos paperkamo pareigūno veikos vykdant įgaliojimus, t. y. siekė išvengti nuobaudos, siekė, kad būtų nenubaustas. Tai paneigia ir skundo argumentą, jog apeliantas nežinojo, kad šiuo metu baudų vietoje susimokėti negalima. Be to, jo parodymai patvirtinami ir liudytojų E. A. bei R. S. parodymais R. S. patvirtino, jog nuteistasis sakė „susitarkim“, padėjo pinigus, dar iki atvykstant grupei buvo priėjęs prie automobilio ir sakė, kad gali dar duoti pinigų. E. A. taip pat patvirtino, jog D. K. išaiškinus, kad jis pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, sakė, kad duoda 200 litų, įkišo į peleninę. Šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje bei neprieštarauja nuteistojo parodymams, todėl jie laikytini patikimais, abejoti jais nėra pagrindo. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad D. K. davė pinigus siekdamas išvengti atsakomybės, administracinės nuobaudos, t.y. siekdamas neteisėtų pareigūnų veiksmų, jis veikė tyčia, suprato savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Be to, liudytojai E. A. ir R. S. patvirtino, kad pažeidėją buvo įspėję, jog toks pinigų davimas neteisėtas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo D. K. veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 227 str. 2 d., jis pripažintas kaltu pagrįstai.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę D. K. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, t.y. tai, kad padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, nuteistojo asmenybę bei pavojingumą - teisiamas septintą kartą, nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos laikotarpiu, neišnykus ir nepanaikinus teistumo, be to, 2010-11-09 baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti. Šių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, jog D. K. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir nesitaiso, yra pavojingas visuomenei, todėl pagrįstai manytina, jog švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Dėl šių aplinkybių ir siekiant bausmės tikslų D. K., vadovaujantis LR BK 27 str., 56 str. nuostatomis, pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino, nuoširdžiai gailisi) bei tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino tai, kad kyšis savo dyžiu nežymiai viršijo ribą, už kurį veika būtų kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, ir skyrė bausmes, žymiai mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui.

LR BK 61 str. 2d. nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydžius teisėjų kolegijos manymu šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydžius ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes žymiai mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. Tai, kad nuteistasis nebuvo įspėtas apie galimai neteisėtą savo veikimą, paneigta byloje ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, todėl tai nesudaro pagrindo mažinti skirtąsias bausmes.

Subendrindamas skirtąsias bausmes bei skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu skirtąsias bausmes, teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d., skundžiamu nuosprendžiu skirtąsias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir skyrė subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Teismas pridėjo vos 1/3 dalį švelnesnės bausmės, todėl darytina išvada, jog visos LR BK 54 straipsnyje nurodytos aplinkybės įvertintos tinkamai.

Bendrindamas skundžiamu nusprendžiu skirtąją bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-17 nuosprendžiu skirtosios neatliktosios bausmės dalimi, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. 1d., 3d., šias bausmes iš dalies sudėjo ir skyrė galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Teismas prie neatliktosios bausmės pridėjo vos mažiau nei tris mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtosios bausmės, todėl darytina išvada, jog teismas atsižvelgė bei tinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias skiriant bausmę.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, jog D. K. paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Kęstutis DargužisEvaldas Gražys