Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą (atliekantis statybos darbus), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. 2025 m. spalio 31 d. apie 19.40 val. Antakalnio gatvėje, Vilniuje, netoli pastato, esančio Antakalnio g. 12, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad 2025 m. spalio 31 d. apie 19.00 val. Vilniuje važiavo savo automobiliu „FORD S-MAX“, kurio valstybinių numerių neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Bevažiuojant Antakalnio gatve priekyje važiuojantis automobilis (tikslaus jo modelio nepamena) staigiai stabdė, o jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į pastarojo automobilio galinę dalį. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio ir bendravo su kitą automobilį vairavusiu asmeniu bei prašė, kad pastarasis nekviestų policijos pareigūnų, nes pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Įtariamojo teigimu, maždaug prieš pusvalandį iki vairavimo jis išgėrė degtinės, o po eismo įvykio šiek tiek patraukė automobilius, kad jie netrukdytų eismui. Įtariamojo teigimu, po to jis atsisėdo į savo automobilio priekinę keleivio sėdynę ir ten būdamas išgėrė apie 200 gramų degtinės. Nėra tikras, tačiau galimai po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jį alkoholio matuokliu. Kiek tiksliai promilių neblaivumas jam buvo nustatytas, įtariamasis neatsimena. Policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo, nes buvo išsigandęs. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Papildomos apklausos metu A. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir pakeitė pirmos apklausos metu duotus parodymus. Įtariamojo teigimu, 2025 m. spalio 31 d. apie 19.00 val. jis Vilniuje važiavo pas draugę savo automobiliu „FORD S-MAX“, kurio valstybinių numerių neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Prieš tai, t. y. tą pačią dieną, tikslaus laiko pasakyti negali, namuose jis vienas gėrė degtinę, tačiau kiek tiksliai jos išgėrė, neprisimena. Maždaug po 10 ar 15 minučių nusprendė važiuoti pas savo draugę, o jam važiuojant Antakalnio gatve priekyje važiuojantis automobilis (tikslaus jo modelio nepamena) staigiai stabdė, o jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į pastarojo automobilio galinę dalį. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio ir bendravo su kitą automobilį vairavusiu asmeniu bei prašė, kad pastarasis nekviestų policijos pareigūnų bei nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Prašo vadovautis šiais jo duotais patikslintais parodymais, nes pirmos apklausos metu pateikė klaidingus parodymus. A. Z. taip pat nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis taip pat paaiškino, kad Lietuvoje gyvena 3 metus ir turi 6 vaikus, kuriuos reikia vežioti į darželį, mokyklą bei būrelius, dėl to prašo sumažinti uždraudimo vairuoti automobilius terminą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų nusikalstamos veikos aplinkybės ir jo kaltė įrodyta kitais tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. spalio 31 d. apie 19.30 val. vairavo savo automobilį „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Antakalnio gatvėje, netoli namo, esančio Antakalnio g. 12, Vilniuje, sustojo prie šviesoforo, o netrukus į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas minėtame automobilyje buvo vienas. Išlipęs iš automobilio liudytojas pradėjo bendrauti su kitu vairuotoju, tačiau iš jo elgsenos suprato, kad pastarasis galimai yra neblaivus. Pasak liudytojo, automobilio „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prašė neskambinti į policiją, pripažino, kad yra išgėręs. Kadangi eismas buvo intensyvus, savo automobilius jie šiek tiek patraukė, tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, o po kažkurio laiko atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6 skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2025 m. spalio 31 d. dirbo su kolega G. Z., kuomet apie 19.44 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Antakalnio g. 12, Vilniuje, susidūrė automobiliai „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad pranešėjas K. A. vairavo automobilį „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurio galinę dalį atsitrenkė automobilis „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. Z.. Pastarasis iš pradžių nurodė, kad yra blaivus, tačiau jo judesiai buvo nekoordinuoti ir jis kalbėjo nerišliai. Pasak liudytojo, alkoholio matuokliu patikrinus A. Z. pirmu bandymu jam buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, o antru - 1,56 promilių neblaivumas. Pamatęs alkoholio matuoklio parodymus A. Z. patvirtino, kad vartojo alkoholinius gėrimus.

2025 m. spalio 31 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas pilkos spalvos lengvasis automobilis „Ford S-MAX“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), adresu Antakalnio g. 12, Vilnius. Apžiūrint automobilį ant priekinio buferio kairės matomas įskilimas, priekinio automobilio valstybinio numerio nėra. Daugiau jokių išorinių apgadinimų nepastebėta. Apžiūrint automobilio saloną, pavarų dėžė mechaninė, pavarų perjungimo svirtys padėtyje „1“ bėgio, rankinis neužtrauktas. Salone jokių girtavimo požymių nepastebėta. Automobilis yra paimamas ir nuvežamas į Minsko pl. 21, Vilnius. Daugiau tyrimui reikalingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

2025 m. spalio 31 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. Z. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK – 0139 (patikros sertifikatas Nr. 24400474 galioja iki 2026 m. sausio 27 d.) rodmenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 31 d. 19.55 val. A. Z. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,58 promilės, 20.10 val. – 1,56 promilės.

AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. Z..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Ford S-MAX 2.0 TDCi Trend“ 2007 metų gamybos kaina su PVM yra 2 910,00 eurų.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. Z. 2025 m. spalio 31 d. apie 19.40 val., Vilniuje, Antakalnio g. netoli pastato Nr. 12, vairavo automobilį „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojų K. A. ir D. S. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad 2025 m. spalio 31 d. būdamas namuose vartojo alkoholį – degtinę, po 10-15 min. nusprendė nuvažiuoti pas draugę, važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., Antakalnio g. prieš jį važiuojantis automobilis staigiai stabdė, jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį. Liudytojas K. A. nurodė, kad jam važiuojant automobiliu „Hiunday“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Antakalnio gatve, netoli namo Nr. 12, jis sustojo prie šviesoforo, ir netrukus į jos automobilio galą atsitrenkė automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas automobilyje buvo vienas. Jam bendraujant su automobilio „Ford“ vairuotoju, iš jo elgesio suprato, kad jis yra neblaivus, „Ford“ vairuotojas pokalbio metu pripažino esantis išgėręs, prašė nekviesti policijos. Liudytojas D. S. apklausiamas nurodė, kad atvažiavus tirti eismo įvykio Antakalnio g. 12, Vilniuje, aplinkybes, nustatė, kad automobilį „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. Z., jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai, tikrinant vairuotojo blaivumą, jam pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas, antro tikrinimo metu – 1,56 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog A. Z., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, tą pačią dieną 10-15 min. iki vairavimo vartojo stiprų alkoholį – degtinę. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 1,56 promilių girtumas. Įvertinus aplinkybę, kad buvo vartotas stiprus alkoholinis gėrimas, praėjo itin mažas laiko tarpas nuo alkoholio suvartojimo, kaltinamasis privalėjo suvokti, kad alkoholis nebus pasišalinęs iš organizmo, jis yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonių negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. Z. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai vertintini ir kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, A. Z. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda bei jos dydžiu, prašė sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonę iki 1,5 metų terminui, nesutinka su turto (transporto priemonės) konfiskavimu, sutinka sumokėti automobilio nustatytą vertę ir baudą dalimis per 2 metus, sutinka su įpareigojimu sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis A. Z. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant A. Z. asmenybę, pažymėtina, kad anksčiau jis Lietuvoje nebuvo teistas, per paskutinius 5 metus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir vaiko teisių pažeidimus, pastarieji pažeidimai padaryti jam esant neblaivios būklės, byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybės ligų centruose dėl priklausomybės ligų, jis dirba (vykdo individualią veiklą). A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad anksčiau nėra teistas už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, į nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalyje už nesunkius nusikaltimus numatytas vidurkis bauda (baudos ribos nuo 50 iki 2 000 MGL).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, tai, kad neblaivios būklės sukelto eismo įvykio pasekmės galimai bus finansinės prievolės dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas laiko tikslingu nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne tokio dydžio kai prašo kaltinamasis. Jis nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, pajamų iš individualios veiklos dydį, turimas finansines prievoles, Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolų išieškojimų jo atžvilgiu nevykdoma. Teismo vertinimu protingas terminas baudai sumokėti bus 10 mėnesių.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.), uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.) ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis).

A. Z., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, sukėlė eismo įvykį ir padarė realią žalą. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant jos terminą, mažesnį už vidurkį – dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. lapkričio 3 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad A. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Pagal AB „Regitra“ duomenis, automobilis priklauso kaltinamajam.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. Z. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, padarė eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Kaltinamasis prašė taikyti ne transporto priemonės, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamasis savo prašyme nenurodė jokių argumentų, kodėl konfiskuoti jam priklausantį automobilį, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, būtų netikslinga. Pagal bylos aplinkybes taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ Emprekis duomenimis transporto priemonės vertė – 2 910 Eur, ji nėra labai didelė, todėl transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui ir taikytina baudžiamojo poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavimas transporto priemonės tokios būsenos gali sukelti itin skaudžias pasekmes ne tik kaltinamajam, bet ir aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams, A. Z. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant 1 metų jos įvykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kiti klausimai.

A. Z. 2025 m. lapkričio 3 d. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir dokumento – (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintinos, vairuotojo pažymėjimas, saugomas Vilniaus miesto 3 policijos komisariate, perduotinas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro D. Burbulio 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. Z. priklausančiam automobiliui „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 910,00 Eur, nuo 2025 m. lapkričio 3 d. iki 2026 m. gegužės 3 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę – uždraudžiant juo naudotis, valdyti ir disponuoti, turto saugotoju paskirtas A. Z., paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. Z. (A. Z.) paskirti bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti A. Z. (A. Z.) baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. lapkričio 3 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

3) įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant 1 (vienerių) metų jos įvykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pranešti AB Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones A. Z. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. lapkričio 3 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro D. Burbulio 2025 m. lapkričio 3 d. turto konfiskavimo užtikrinimo pagrindu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. Z. (A. Z.) priklausančiam automobiliui „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 910,00 Eur, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus miesto 3 policijos komisariate, perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Išaiškinti A. Z., kad 2 000 Eur bauda per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyti bylos numerį Nr. e1-4393-369/2025)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. Z., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.