- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- e2-409-1153/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31098-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- O. U.
- Advokatai
- Rasa Danilkevičiūtė Steponavičienė
dalyvaujant ieškovės V. U. atstovei advokato padėjėjai Rasai Danilkevičiūtei Steponavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui O. U. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė V. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. U., prašydama: 1) nutraukti ieškovės V. U. ir atsakovo O. U. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti V. U. santuokinę pavardę – U.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja; 4) neprašo nustatyti termino susitaikymui.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. Santuokos pradžioje sutuoktiniai sutarė gerai, tačiau gyvenant kartu susidarė situacija, kad esant kultūriniams skirtumams sutuoktiniai nemokėjo taikytis vienas prie kito ir laikui bėgant jų santykiai tapo konfliktiški. Ieškovės teigimu, 2018 metų viduryje sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium – atsakovas išvyko gyventi į savo gimtąją šalį (Nigeriją), o ieškovė liko gyventi Lietuvoje. Jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie abu nesugebėjo taikytis vienas prie kito, o dėl skirtingo auklėjimo, papročių ir pan. sutuoktiniams buvo sunku rasti kompromisą daugeliu klausimų. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, jog jų santuokinis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, šalys netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė yra įsitikinusi, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, todėl prašo neskirti termino susitaikymo. Pažymi, jog santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat šalys neturi skolinių įsipareigojimų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė V. U. prašo nutraukti jų su atsakovu O. U. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę.
3. Atsakovas O. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, taip pat papildomai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Paieškos pareigūnai patvirtino teismui, kad 2022 m. gruodžio 15 d. buvo susisiekta su atsakovu el. paštu (duomenys neskelbtini). Šis elektroninis paštas yra atsakovo ir aktyvus, kuris informavo paieškos pareigūnus, jog Lietuvoje gyveno tik laikinai, šiuo metu gyvena Nigerijos Respublikoje. Atsakovas buvo informuotas, kad susisiektų su Vilniaus miesto apylinkės teismu. Taigi procesiniai dokumentai atsakovui taip pat buvo siųsti nurodytu jo elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovas atsiliepimo, pranešimo teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat į atsakovo paskutinę žinomą darbovietę Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)), tačiau grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui taip pat išsiųsti pagal teisinės pagalbos prašymą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ieškinyje nurodytu galimu atsakovo gyvenamosios vietos adresu Nigerijoje (2022 m. birželio 30 d. Nigerijos Federacinės Respublikos ambasadai įteikta nota, atsakymas iki šiol nėra gautas). Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinis departamentas 2022 m. lapkričio 30 d. informavo teismą, kad teisinės pagalbos prašymo perdavimas užsienio valstybei diplomatiniais kanalais savaime neužtikrina jo vykdymo, taigi atsakymas gali gerokai užtrukti arba jo gali iš viso nebūti.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Teismo posėdžio metu ieškovė atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti. Pažymi, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nepasikeitusios, jokio naujo turto ar kreditorių neatsirado. Sutuoktiniai neturi vaikų, neturi bendro turto, neturi kreditorių. Nurodo, kad ieškovė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti iš atsakovo, o taip pat ir padengs teismo išlaidas, jeigu tokių bus. Papildomai paaiškino, kad jau vykstant mediacijos procesui, abi ginčo šalys buvo suderinusios santuokos nutraukimą bendru sutikimu, tačiau pas atsakovą buvo pasibaigęs asmens dokumento galiojimas, todėl reikėjo papildomai tvarkytis dokumentus, buvo tempiamas laikas, kol galiausiai atsakovas dingo ir nutrūko derybos mediacijos procese. Dėl kokių priežasčių atsakovas delsė susitvarkyti dokumentus, ieškovei nėra žinoma. Ieškovei taip pat nėra žinoma kodėl atsakovas bendrauja su paieškos policijos pareigūnais, buvo susisiekęs ir su teismu, ir su mediatore bendravo, tačiau neteikė jokio atsiliepimo teismui, nesiekė dalyvauti šiame procese. Pabrėžė, kad ginčo šalys jau gyvena skyriumi nuo 2018 m. vidurio. Pradžioje santuokos tarp sutuoktinių buvo viskas gerai, tačiau ilgainiui tarp šalių atsirasdavo vis daugiau konfliktų dėl kultūros bei auklėjimo skirtumų, išsiskirdavo skirtumai dėl šeimos vertybių, sutuoktinių pareigų, kol vieną dieną atsakovas pareiškė, jog grįžta gyventi atgal į Nigeriją. Kurį laiką šalys dar bandė bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau galiausiai ryšis nutrūko. Faktiškai jau daug metų (beveik 5 metus) santuoka yra iširusi, susitaikymo termino taikyti nėra pagrindo. Ieškovė santuoką nori nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes mano, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Šiai dienai ieškovė jau turi kitą žmogų, su kuriuo nori pradėti kitus santykius, tačiau pirmiausiai ieškovė nori išsiskirti, taip pat ieškovė būna tai Lietuvoje, tai užsienyje. Ieškovė prašo palikti jai U. pavardę, kad nereikėtų keisti asmens dokumentų, o ateityje šią pavardę galės pakeisti. Ieškovei išlaikymas nereikalingas, taip pat ir atsakovui, kuris yra jauno amžiaus ir darbingas. Ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė V. U. (buvusi pavardė – P.) ir atsakovas O. U. sudarė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2018 metų šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių santykių. Atsakovas yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę (į Nigeriją). Bendrų nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Santuokoje ginčo šalys jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris priklausytų jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neįgijo. Ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise butas (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. vasario 24 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kad šalys turėtų kokių nors kreditorių, ieškovė nurodė, jog sutuoktiniai kreditorių (nei asmeninių, nei bendrų) neturi.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).
7. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, t. y. kad sutuoktiniai jau ilgą laiką (nuo 2018 m. vidurio) gyvena skyriumi, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, atsakovas yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę (į Nigeriją), šalys jau ilgą laiką nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, ilgainiui santuokos metu tarp šalių atsirasdavo vis daugiau konfliktų dėl kultūros bei auklėjimo skirtumų, išsiskirdavo skirtumai dėl šeimos vertybių, sutuoktinių pareigų, kol vieną dieną atsakovas pareiškė, jog grįžta gyventi atgal į Nigeriją. Tai buvo 2018 m. Kurį laiką šalys dar bandė bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau galiausiai ryšis nutrūko. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos duomenimis, atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos, gyvena Nigerijoje. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys jau ilgą laiką nededa jokių pastangų išsaugoti savo šeimą, nebendrauja ir nemato galimybės vėl pradėti gyventi kartu, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl jų santuokos iširimo. Teismui įsitikinus šalių santuokos iširimo faktu, šalims kartu bendrai nebegyvenant daugiau kaip vienerius metus, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
9. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai turimą pavardę (t. y. „U.“), atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl teismas palieka ieškovei turimą pavardę „U.“, o atsakovui turimą pavardę „U.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo
10. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Dėl turto padalijimo
11. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė patvirtino teismui, kad jokio dalintino bendro turto sutuoktiniai neturi. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie ginčo šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Pažymėtina, kad ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise butas (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. vasario 24 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl vaikų klausimų
12. Nepilnamečių vaikų šalys neturi, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.
Dėl sutuoktinių prievolių klausimų
13. Ieškovė nurodo, kad neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams neturi. Teismas taip pat nenustatė, kad ginčo šalys turėtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad neprašo priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors ieškovės ieškinys tenkintas, tačiau teismas nepriteisia ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
16. Byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (dokumentų siuntimo išlaidų) dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.
17. Papildomai paskelbti apie priimtą teismo sprendimą atsakovui viešo paskelbimo būdu. Perduoti teismo sprendimą išversti į anglų kalbą (išvertus, išsiųsti atsakovo nurodytu elektroniniu paštu). Informuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, į kurią buvo kreipiamasi dėl teisinės pagalbos ir procesinių dokumentų atsakovui įteikimo, apie šios procedūros nutraukimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo O. U., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą pavardę „U.“, o atsakovui turimą pavardę „U.“.
Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-409-1153/2023 išnagrinėtas ieškovės V. U. ieškinys atsakovui O. U. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų susijusių reikalavimų. Atsakovas O. U. yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę (Nigeriją), procesinių dokumentų nepavyksta įteikti, todėl 2023 m. sausio 13 d. sprendimas įteikiamas atsakovui viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.
Informuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie teisinės pagalbos ir procesinių dokumentų įteikimo atsakovui procedūros nutraukimą.
Perduoti teismo sprendimą išversti vertėjams į anglų kalbą. Išvertus, išsiųsti teismo sprendimo vertimo anglų kalba kopiją atsakovo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.