- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-218-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37839-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujamiesčio būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujamiesčio būstas“, antstolis V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos Nr.0240/18/02274 sustabdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja teismui nurodė, jog pateikė antstoliui V. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja apskundė antstolio patvarkymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolis neteisėtai pradėjo vykdymo procesą, kadangi teismas nepagrįstai UAB ,,Naujamiesčio ūkis“ išdavė vykdomąjį raštą po taikos sutarties patvirtinimo, nes ji pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo atidėjimo, tačiau išieškotojas jokio atsakymo nepateikė ir nesudarė galimybės skolos sumokėjimą atidėti vėlesniam laikui. Antstolio priimti procesiniai dokumentai nepagrįsti, nes buvo priimti neįsigilinus į faktines ginčo aplinkybes. Pažymėjo, jog antstolis raginime nurodė įvykdyti sprendimą per 10 dienų, toks terminas, pareiškėjos vertinimu, yra neproporcingas ir nesąžiningas, nes yra du kartus trumpesnis, nei numatytas CPK 510, 512 straipsniuose. Antstolio veiksmai yra neteisėti, todėl kyla grėsmė, kad pareiškėjai galimai palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
4. Nustatė, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų prašė nustatyti kitą protingą terminą raginimui įvykdyti, panaikinti patvarkymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti bei vykdymo išlaidų paskaičiavimo bei užbaigti vykdomąją bylą. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog antstolis neteisėtai pradėjo vykdymo procesą, nes ji pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo atidėjimo, taip pat nepagrįstai nurodė trumpą terminą raginimui įvykdyti, tačiau pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, o ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, o apsiribojo tik teismų praktikos bei teisės aktų pacitavimu. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos skundo reikalavimai yra vienas kitam prieštaraujantys, t. y. pareiškėja skunde prašė nustatyti jai ilgesnį terminą raginimui įvykdyti, o kitu reikalavimu jau prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog ji iš esmės neginčija skolos išieškotojui pagal išduotą vykdomąjį dokumentą fakto ir dydžio, o tik siekia atidėti skolos mokėjimą. Sutikti su skolos mokėjimo atidėjimu yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga. Be to, iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-8108-808/2017 2017 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos ir UAB ,,Naujamiesčio būstas“ sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo iki 2018 m. sausio 31 d. atsiskaityti su UAB ,,Naujamiesčio būstas“. Šalys taikos sutartimi taip pat susitarė, jog skolininkei neįvykdžius įsipareigojimo iki numatyto laiko, UAB „Naujamiesčio būstas“ gali kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2018 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodytoje byloje tenkino prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis 2018 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo palikta nepakeista ir įsiteisėjo. Pareiškėja nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl antstolis negalėjo priimti vykdyti išieškotojo pateikto vykdomojo dokumento, išduoto įteisėjusios teismo nutarties pagrindu (CPK 651 straipsnis). Taigi preliminariai įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl netenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Apeliantė A. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
6. Nurodė, kad priešingai nei yra teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėja nurodė visas esmines aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Taip pat, pareiškėjos skundo reikalavimai nėra vienas kitam prieštaraujantys, nes pareiškėja skunde prašė nustatyti jai ilgesnį protingą terminą raginimui įvykdyti, o kitu alternatyviu papildomu reikalavimu prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo jis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes antstolio procesiniai dokumentai (ir raginimas) buvo iš esmės neproporcingi, nesąžiningi ir neteisėti.
7. Apeliantė teigė, jog ji kreipėsi į UAB „Naujamiesčio būstas“ advokatą dėl mokėjimo termino pagal tarp šalių sudarytą taikos sutartį, atidėjimo arba nukėlimo, tačiau negavo jokio tinkamo atsakymo, todėl UAB „Naujamiesčio būstas“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi c.b. Nr. e2-8108-808/2017 nusprendė išduoti UAB „Naujamiesčio būstas“ vykdomąjį raštą pagal 2017 m. sausio 19 d, teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl 1703,16 Eur išieškojimo iš A. S.. A. S. su minėta teismo nutartimi nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą. 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovė gavo registruotą laišką iš antstolio ir raginimą įvykdyti sprendimą 2018 m. spalio 30 d. Nr. S-18-240-16247, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 201810-29 Nr. S-18-240-16171, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2018 m. spalio 30 d. Nr. S-18-240-16254, vykdomojoje byloje Nr. 0240/18/02274. Su antstolio procesinių dokumentų reikalavimais atsakovė nesutiko, kadangi jie buvo nepagrįsti ir neteisėti jos atžvilgiu, ji pateikė skundą antstoliui ir kartu jo kopiją teismu su prašymu sustabdyti vykdymą.
8. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad antstolio procesiniai dokumentai ir raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienu nuo šių dokumentų gavimo dienos sumokėti iš viso 1757,47 Eur į antstolio sąskaitą, buvo iš esmės neproporcingas ir nesąžiningas, bei nelygiateisiškas, nes nustatė atsakovei daugiau nei 2 kartus mažesnį terminą, nei pagal CPK 510 ir 512 straipsniuose numatytas terminas jai pateikti skundą dėl antstolio procesinių dokumentų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Akivaizdu, kad iš byloje esančios medžiagos aišku, kad pareiškėja reguliariai ir pastoviai mokėjo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ už suteiktas paslaugas, todėl vienašališkas, tinkamai ir jokiu galimu būdu neperspėjus pareiškėjos, sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu buvo nesąžiningas ir priimtas neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu. Apeliantės teigimu, tarp jos ir išieškotojos sudaryta sutartis laikytina vartojimo, nes pareiškėja yra fizinis asmuo, kuris paslaugą perką asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), o sutartyje sprendžiami vartotojo (paslaugų gavėjo) reikalavimai, kylantys iš vartojimo sutarties. Taigi, teismas privalėjo tinkami apginti silpnesnės sandorio šalies (atsakovės) pažeistus interesus.
9. Atsakovės nuomone, ieškovo ir antstolio veiksmai buvo neteisėti ir nesąžiningi jos atžvilgiu, nes remdamasi skunde pateiktais faktais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, LR įstatymais ir LR Civilinio kodekso nuostatomis, atsakovė manė, kad toks ieškovo sprendimas vienašališkai ir ankščiau tinkamai ir laiku neinformavus jos, kreiptis į antstolį buvo priimtas nepagrįstai ir atliktas neteisėtai, ir nesąžiningai jos atžvilgiu, toks ieškovo sprendimas prieštaravo bendriesiems sąžiningumo ir protingumo kriterijams ir reikalavimams, ir iš esmės pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą jos nenaudai, bei sukėlė grėsmę visuomeniniam interesui.
10. Laikinosios apsaugos priemonės teismo turėjo būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, nes antstolio procesiniai dokumentai buvo priimti nepagrįstai ir nesąžiningai. Kadangi tik išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą ar priverstinis vykdymas buvo teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjos prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje turėjo būti tenkintinas, nes teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus jai, įvykdymas pasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - u-tikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas - teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - vykdomosios bylos sustabdymo, kurį grindė tuo, jog antstolis neteisėtai pradėjo vykdymo procesą, nes teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą po taikos sutarties patvirtinimo ir tuo, jog antstolis raginime nurodė neprotingą ir nesąžiningą terminą sprendimui įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nes preliminariai įvertinus skundą nustatė, jog jis nėra pagrįstas. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, nes teismas netinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, jog jos skundas nėra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, jog konkrečiu atveju yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimas, tačiau nėra iš esmės sprendžiamas ginčas kilęs tarp pareiškėjos ir antstolio. Preliminariai įvertinus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, matyti, kad jie prieštarauja imperatyvioms CPK nuostatoms. Pažymėtina, kad Vilniaus apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0240/18/02274. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė, jog vykdomasis raštas buvo išduotas teisėtai. Šiuo atveju, apeliantė skunde dėl antstolio veiksmų kvestionuoja jau įsiteisėjusio ir bylos šalims privalomos teismo nutarties pagrįstumą, todėl preliminariai vertinant toks pareiškėjos skundo argumentas laikytinas prieštaraujančiu CPK 18 straipsnio įtvirtintam teismo sprendimo privalomumo principui. Taip pat, CPK 659 straipsnio 1 dalyje, nurodytas 10 dienų terminas nuo raginimo įteikimo skolininkui dienos per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą, tačiau vienas esminių pareiškėjos skundo argumentų yra jog toks raginime nurodytas terminas yra neprotingas ir nesąžiningas. Pažymėtina, kad CPK 659 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuostata yra imperatyvi, t.y. privaloma, todėl preliminariai vertinant apeliantė nepagrįstai reikalauja nustatyti kitokį terminą nei numato CPK 659 straipsnio 1 dalis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų negali būti laikytinas preliminariai pagrįstu ir todėl nėra pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar spręsti dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.
18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai naikinti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias įstatymo normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.