Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgalioto atstovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla Ž. R. atžvilgiu, neįrodžius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. 2016-02-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-50598174-16 pagal ATPK 126 str. 1 d., kuriame nurodyta, jog jis 2016-02-06 apie 02.25 val. Vilniuje, Pylimo g., vairavo automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,38 promilės girtumas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla Ž. R. atžvilgiu nutraukta, neįrodžius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu Ž. R. ginčijo neblaivumą, teigdamas, jog automobilį vairavo blaivus. Pagal Ž. R. teismui duotus parodymus policijos naudojamo alkoholio kiekio matuoklio pagalba nustatytas 1.38 promilių neblaivumas neatitinka tikrovės. Alkoholinių gėrimų jis nebuvo vartojęs tris dienas, prieš sustabdant policijai gėrė gaivųjį gėrimą Coca – Cola, valgė aštrų kebabą, kramtė kramtomąją gumą. Apeliantas pažymėjo, kad ATPK ir administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia atsakomybėn traukiamam asmeniui duoti tikrovės neatitinkančius parodymus byloje, tačiau jo iškelta versija turi būti be išankstinio nusistatymo patikrinta.

Skunde pažymėta, kad teisminio proceso metu liudijęs vyriausiasis patrulis A. T. pabrėžė, jog, kilus įtarimams dėl Ž. R. neblaivumo (akys buvo stiklinės, kalbėjo nelabai rišliai, jautėsi alkoholio kvapas), asmuo buvo patikrintas policijoje naudojamu alkotesteriu Drager Alcotest 7510, kurio metrologinė patikra atlikta (patikros sertifikatas byloje). Prieš patikrinimą Ž. R. nurodė, kad alkoholio nevartojo, valgė kebabą. Nustačius neblaivumą, vairuotojas papildomai paaiškino, kad kramtė kramtomąją gumą, purškė langų skystį, suabejojo policijos pareigūno veiksmų teisėtumu, keičiant alkotesterio antgalį. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš patikrinimą vairuotojo galimai atlikti veiksmai negalėjo turėti įtakos matavimo rezultatui. Pagal Alkoholio matuoklio Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukciją prietaisas skirtas greitai nustatyti asmenų alkoholio koncentraciją, matuojant alkoholio kiekį iškvėptame ore. Prietaiso matavimo rezultatą gali iškreipti trumpiau nei per 15 minučių nuo alkoholio, fermentuotų aromatinių gėrimų, alkoholio turinčių burnos gaiviklių, vaistų ir lašų vartojimo atliktas matavimas; burnoje užsilikęs alkoholis. Kaip matyti iš prietaiso naudojimo instrukcijos, kebabai, kramtomoji guma, langų plovimo skystis matavimo rezultatų neiškreipia. Ž. R. pateiktų versijų dėl Coca Cola gėrimo vartojimo ir naujo alkotesterio antgalio nenaudojimo nepatvirtino byloje liudiję policijos pareigūnai A. T. bei M. M.. Net ir laikant, jog vairuotojas iš tikrųjų prieš tam tikrą laiką galėjo vartoti limonadą Coca Cola, apeliantas pažymėjo, kad šis gaivusis gėrimas nepriskiriamas prie fermentuotų gėrimų, todėl turėti įtakos matavimo rezultatui jis negalėjo. Prietaiso naudojimo aplinkoje esantis oras matavimo rezultatų paveikti taip pat negalėjo, nes alkoholio buvimas aplinkoje fiksuojamas, nesant uždėtam prietaisui skirtam vienkartiniam antgaliui (Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcijos 17 psl.). Vilniaus miesto apylinkės teismas alkotesterio parodymus pripažino nepatikimais, remdamasis vien ta aplinkybe, kad Ž. R. prieš patikrinimą vartojo aromatizuotų gėrimų. Apelianto nuomone, teismo nutarimas nepagrįstas. Iš alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos matyti, kad matavimo rezultatą galėjo iškreipti būtent fermentuoti aromatiniai gėrimai, kurių Ž. R. nebuvo vartojęs, tad alkotesterio parodymais, kaip vienu iš bylos įrodymų, patvirtinančių Ž. R. neblaivumą nedelsiant po automobilio vairavimo, teismas turėjo remtis, priimant nutarimą byloje. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje alkotesterio naudojimas tikrinant įtariamoje neblaivumą paprastai pripažįstamas atitinkančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens teisė į teisingą procesą, reikalavimus (e. g. T. O. and Lozano Martin v. Spain, no. 43486/98, decision of 15 June 1999; Jalloh v. Germany, no. 54810/00 judgment of 11 July 2006, par. 102)⁴.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 257 str. jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. ATPK 257 str. yra nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų įvertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. 1 d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Taigi, įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Įvertinus Institucijos įgalioto atstovo skundo argumentus, taip pat bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visų reikšmingų bylos aplinkybių neištyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai bylos teiseną pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukė, konstatavęs, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo išnagrinėti visus byloje reikšmingus faktus, nesant pakankamai įrodymų faktams patvirtinti ar paneigti, turėjo imtis priemonių rinkti įrodymus, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei pašalinti prieštaravimus tarp jų. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 str. 1 d., numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių dėl Ž. R. neblaivumo fakto, t.y. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas, o, Ž. R. maždaug per valandą kreipusis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, buvo nustatyta, kad Ž. R. yra blaivus - alkotesterio parodymai rodė 0,00 promilės. Ištyrus Ž. R. kraują, jame etilo alkoholio nerasta.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai šias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nors turėjo galimybę jas pašalinti, t.y. imtis visų priemonių ir išsiaiškinti, ar transporto priemonės vairavimo metu Ž. R. buvo neblaivus. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nemotyvavo, kodėl abejojo pirminiais policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto Ž. R. neblaivumo rezultatais ir šiais alkotesterio parodymais nesivadovavo.

Nustatyta, kad blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio atlikta patikra galioja iki 2016-07-04 (b.l. 10). Taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnai, tikrinę Ž. R. blaivumą, buvo apmokyti dirbti minėtu alkotesteriu (b. l. 76-77). Byloje nėra jokių duomenų dėl Ž. R. blaivumą tikrinusių policijos pareigūnų veiksmų, galėjusių įtakoti neteisingų alkotesterio rodmenų gavimą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar Ž. R., vairuodamas transporto priemonę, buvo blaivus, taip pat nenustatyta, ar toks ženklus alkoholio koncentracijos Ž. R. organizme sumažėjimas (išnykimas) buvo natūralus procesas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, alkoholio koncentracijos Ž. R. organizme išnykimo pobūdžio ir trukmės klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl, kilus abejonių dėl Ž. R. neblaivumo laipsnio automobilio vairavimo momentu, teismas turėjo galimybę teismo medicininės ekspertizės pagalba, pasitelkiant kompetentingus specialistus, nustatyti, koks buvo Ž. R. neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo momentu ir ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Ž. R. fizinę bei sveikatos būseną, individualias savybes, vartotus maisto produktus ir gėrimus, galėjo įvykti toks alkoholio koncentracijos jo organizme sumažėjimas.

Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad teismas nesilaikė teismų praktikos ir bylą nutraukė, nepašalinus abejonių dėl Ž. R. kaltės – nepaskyręs byloje ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (pvz., LAT bylos Nr. 2AT- 39-2014, 2AT-51-746/2016). Taigi, siekiant pašalinti prieštaravimus, teismas turėjo byloje paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę arba apklausti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertą, siekdamas įvertinti asmens psichikos būsenos ypatumus esant neblaivumui bei gauti atsakymą į klausimą, ar asmuo buvo blaivus transporto priemonės vairavimo metu.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną motyvuodamas nepašalintomis abejonėmis, tačiau jis turėjo objektyvią galimybę imtis priemonių minėtas abejones pašalinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klausimas dėl termino administracinei nuobaudai paskirti pratęsimo nespręstinas, kadangi pagal LR ATPK 35 str. 5 d. pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinus apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.