- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-244-116-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- R. S., G. A.
- Advokatai
- Muradas Bakanas
Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-116/2009
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.; 2.4.1.5.
2009 m. lapkričio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo
R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
G. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
UAB „E.“ pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d. išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB „E.“, registruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktore bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 str. 10 dalies 1 punktą būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdama bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 16 d. iki 2007 m. vasario 26 d. vertėsi kelių transporto veikla automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsigijusi licencijos kortelės.
G. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „E.“, registruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 str. 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 23 d. vertėsi kelių transporto veikla iš UAB „G.“ nuomotais automobiliais „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsigijus licencijos kortelių.
UAB „E.“ buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 16 d. iki 2007 m. vasario 26 d. bendrovės direktorė R. S. bei laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 23 d. bendrovės direktorius G. A., eidami vadovaujančias pareigas bendrovėje ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 str. 10 dalies 1 punktą būdami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdami bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais, turėdami teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, versdamiesi kelių transporto veikla bendrovei priklausančiu automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš UAB „G.“ nuomotais automobiliais „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsigijus licencijos kortelių.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu R. S. ir G. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, UAB „E.“ pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d. išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti R. S. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir paskirti jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą; pripažinti G. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir paskirti jam 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą; pripažinti UAB „E.“ kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d. ir paskirti 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą.
Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neteisingai konstatavo, jog buvo pažeista ne UAB „E.“ ūkinės-komercinės veiklos tvarka, o tik keleivių vežimo keleivinio kelių transporto priemonėmis ir šių konkrečių transporto priemonių naudojimo pervežimams tvarka. Prašo atsižvelgti į tai, kad įgyvendinant Lietuvos respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstituciniu įstatymu Nr. 1-1392 buvo suformuluoti ūkinės veiklos kriterijai. Šie kriterijai apibrėžiami kaip įstatymo nustatyta tvarka įsteigta ir registruota neterminuota bei nuolatinė pramoninė, ūkinė, komercinė, profesinio pobūdžio, amatininkų bei kita veikla Lietuvoje, kuria siekiama pelno, laikantis Lietuvos respublikos įstatymų numatytos tvarkos ir sąlygų, o šiuo atveju - laikantis 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ pakeitimo patvirtintų „Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ reikalavimų.
Prokurorės teigimu, R. S., A. A. ir UAB „E.“ užsiėmė veikla, kuriai užsiimti neturėjo privalomo leidimo (licencijos kortelių). Tokiu būdu jie pažeidė sąžiningos verslo konkurencijos principus, sudarė nelygias konkurencines sąlygas kitiems ūkio subjektams, užsiimantiems analogiška veikla ir turintiems šiai veiklai privalomus turėti leidimus.
Šalies argumentai
Apeliantė prašo atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalis (2004-04-29 įstatymo Nr.IX-2195 redakcija) numato, jog kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo pakeitimo“ nustatė kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles, kurių bendrųjų nuostatų 1 punkte nurodyta, kad šios taisyklės nustato licencijų vežti keleivius ir krovinius išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat svarbiausius reikalavimus, kurių privalo laikytis ūkio subjektai, vežantys keleivius ir krovinius už atlyginimą. Vienas iš tokių reikalavimų nurodytas taisyklių 5 punkte, kad vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę. Prokurorė taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad minėtų taisyklių 3 punkte nurodyta, jog licencijos kortelė - vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei išduodamas leidimas, suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius arba krovinius, iš ko seka, kad pagrindinėse licencijavimo taisyklėse, kurių privalo laikytis kiekvienas ūkio subjektas, nėra numatyta jokia kita galimybė vežti keleivius už atlyginimą konkrečia transporto priemone neturint licencijos kortelės, todėl licencija ir licencijos kortelė yra dvi neatsiejamos sąlygos verstis tokios rūšies ūkine komercine veikla, o vienos iš jų nebuvimas, atsižvelgiant į mastą ar versliškumą, užtraukia atsakomybę atitinkamai pagal LR ATPK 173 straipsnį, ar BK 202 straipsnį. Mano, jog šiuo atveju UAB „E.“ turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. l d. nes stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos neturėdama tam leidimo. Be to, Kelių transporto veiklos licencijavimo Taisyklių III skyriaus 23 punkte nurodyta, kad licencijos ir licencijos kortelės neišduodamos (arba licencijos kortelės galiojimo laikas nepratęsiamas), jeigu „įmonė neatitinka sąlygų, nurodytų šių Taisyklių IV skyriuje „Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams“. Tai - įmonės gera reputacija bei atitinkama profesinė kompetencija, patikimumas ir finansinis pajėgumas.
Prokurorės teigimu, tai, kad įmonė UAB „E.“ nuo 2006 m. gruodžio mėnesio buvo finansiškai nepajėgi, pripažįsta ir išteisintoji R. S., kuri teisme parodė, kad siekiant gauti licencijos kortelę, reikia pateikti įmonės ketvirčio balansą, o kadangi balansas buvo mažas, todėl vežė keleivius be licencijos, kadangi buvo nuostolinga laikyti automobilius be darbo. Dėl įmonės finansinio nepajėgumo pasisakė ir išteisintasis G. A., parodydamas, kad 2007 m. įmonė licencijos kortelių neturėjo, nes pajamos buvo nedidelės, todėl nespėjo padaryti ketvirčio balanso. Apklaustas liudytoju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento direktoriaus pavaduotojas A. Š. parodė, kad išteisintiesiems reikėjo pateikti įmonės balansą ne už neįvykusį ketvirtį, kaip jie melagingai teigė teisme, o už praėjusius metus.
Apeliantės manymu, kadangi UAB „E.“ kaltinamuoju laikotarpiu neatitiko licencijos kortelės išdavimo sąlygų, nurodytų Kelių transporto veiklos licencijavimo Taisyklių IV skyriuje, o būtent, įmonė buvo finansiškai nepajėgi, todėl UAB „E.“ direktoriai R. S. ir G. A. sąmoningai nesikreipė dėl licencijos kortelių išdavimo, ir neturėdami tam leidimo, versliškai, stambiu mastu vykdė ūkinę komercinę veiklą – keleivių pervežimą už atlyginimą. Tokie jų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. numatytą veiką, o UAB „E.“ veiksmai – Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d. numatytą veiką.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, išteisindamas R. S., G. A. ir UAB „E.“, be pagrindo rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartimi byloje Nr. N7-205/2007 nurodydamas, kad pastarasis suformavo teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kadangi Vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose nėra vienoda, pavyzdžiui, nutartyje Nr. N17-545/2006 teismas išsakė priešingą nuomonę.
Teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė S. Borščienė patvirtino, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pasirašytu prašymu apeliacinis skundas baudžiamojoje byloje, kurioje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu R. S. ir G. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., o UAB „E.“ išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d., atšaukiamas, ir prašė apeliacinio skundo nebenagrinėti, teismo procesą nutraukti.
Išteisintieji ir jų gynėjas sutiko su prokurorės prašymu.
Prokurorės atsisakymas nuo skundo priimtinas ir apeliacinis procesas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. ir G. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., o UAB „E.“ išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d., nutrauktinas, apeliantui atšaukus savo skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 316 str.,
nutaria:
Priimti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos atsisakymą nuo apeliacinio skundo, palikti skundą nenagrinėtu ir apeliacinį procesą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio nutraukti.