Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, Erikai Grigišienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, 2016-04-19, apie 19.50 val., iš parduotuvės „Maxima“, esančios Taikos pr. 61, Klaipėda, paėmė prekę ir nesusimokėjęs išėjo pro kasas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis buvęs policijos pareigūnas, nėra nieko pavogęs. Jis su L. Š. kiekvieną dieną ten, toje parduotuvėje, būna. Jis savitarnoje pasiėmė kavos, atsinešė ir padėjo ant staliuko. Taip pat greito maisto skyriuje paėmė pavalgyti ir sau, ir L. Š.. Po to nuėjo sumokėti ir paprašė įmušti kavą ir arbatą. Pardavėja viską paskaičiavo, bet jis tą kartą čekio neėmė. Jis su L. Š. iš prekybinės salės išėjo atskirai. Kai išėjo pro kasas, jį sulaikė. Jis pradėjo ieškoti telefono, kad įspėti Liną, bet kai jį nuvedė į apsaugos patalpas, ten pamatė, kad L. Š. jau sulaikyta. Jis turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, o jam pasakė, kad jis apsivogė, kad nesumokėjo už kavą ir arbatą. Jis paprašė pakviesti pardavėją, bet apsaugos darbuotojai to nepadarė. Ten sėdėjo apie 1,5 val. ir po to juos, kaip vagis, išsivežė policininkai. Policijoje nieko nesiaiškino, tik surašė protokolą. Jis kitą dieną sužinojo pardavėjos pavardę. Kai ją susirado, pardavėja pasakė, kad pati į apsaugą neskambino. Mano, kad visa tai atsitiko dėl pardavėjos Vilmos, kurios atžvilgiu jis buvo parašęs skundą. Prie savitarnos aparato jis įpylė kavos, arbatos ir nunešė ant staliuko. Ten jo laukė L. Š.. Jis visada moka už gėrimus ir maistą. Informaciją, kaip mokėti už savitarnos prekes, jis žino, ir tą daro pastoviai. Po šio įvykio jis jau neima gėrimų savitarnoje. Pardavėja jam čekio nepadavė, o jis ir neprašė, manė, kad už viską sumokėjo. Kadangi jis pažeidimo nepadarė, prašo jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Liudytojas L. B. paaiškino, kad jis sulaikė A. Z. dėl nesumokėtos kavos. Viską stebėjo pro monitorių. A. Z. prie savitarnos aparato buvo su moterimi, ji pirma darėsi kavą. Po to nuėjo į karštą zoną. Atstumas iki ten apie 25-32 m. Ten vyriškis užsisakė maisto, moteris sėdėjo prie staliuko. Po to, kai jis susimokėjo, jis iškarto skambino į greito maisto skyrių ir paklausė, ar vyriškis sumokėjo už gėrimus. Sužinojęs, kad ne, pradėjo jį sekti. Kai vyriškis praėjo pro kasą, patikrino čekį, ten nebuvo kavos ir arbatos. Tas čekis buvo iš bendrų kasų, o kitą čekį pažiūrėjo per kompiuterį. Sulaikius vyriškį patikrino čekį. Griliaus zonoje nestebi, kaip paduodami čekiai, jis tik toliau sekė, ką tas pilietis daro, fiksuoja įvykį. Jis gali tik patvirtinti, kad A. Z. nesusimokėjo.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad apie įvykį gali pasakyti, kad vyriškis užsisakė maisto, o dėl kavos ir arbatos nieko nepasakė. Vyriškis ir moteris pas juos pastoviai valgo. Vyriškis sumokėjo už tai, ką paėmė. O apie kavą ir arbatą sužinojo iš apsauginio, labai greitai po to, kai vyriškis sumokėjo. Ji nematė, kas padėta ant staliuko, o vyriškis jai nieko nepasakė. Dėl čekio, tai jo nepaėmė, čekį visada padeda ant stalo. Likusius čekius jos surenka ir išmeta. Kai žmonės ima maistą išsinešimui, tai jos prašo paimti čekius.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis – kaltė. Taigi siekiant taikyti teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti ne tik veikos objektyviąją pusę, bet ir tai, kad asmuo veikė kaltai. Pagal išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad A. Z. neįvykdė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, t.y. smulkaus svetimo turto pagrobimo. Pažymėtina, kad ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t.y. asmuo turi suprasti, jog pagrobia svetimą turtą, numatyti, jog jį užvaldys, ir šių pasekmių norėti (ATPK 10 straipsnis).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys parduotuvės „Hyper Maxima“ pareiškimas ir apsaugos darbuotojo paaiškinimai, poėmio aktas, tarnybinis pranešimas ir kiti byloje esantys įrodymai neįrodo A. Z. tyčios įvykdyti smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nepaneigia A. Z. paaiškinimų, kad nurodytą dieną jis buvo su L. Š. „Maxima“ savitarnos skyriuje ir abu pasidarė kavos bei arbatos, po ko nuėjo į maisto skyrių pavalgyti ir buvo įsitikinęs, kad tiek už maistą, tiek už gėrimus susimokėjo, nors kvito nepaėme, kad įsitikinti už ką tiksliai buvo sumokėta. Objektyvių duomenų, jog A. Z. norėjo pasisavinti ir pasisavino iš parduotuvės „Hyper Maxima“ savitarnos zonos kavą, kad turėjo tyčią pasisavinti šią prekę, byloje nepateikta. Šiuo atveju, netikėti A. Z. parodymais apie tai, kad jis pagrobti prekės tyčios neturėjo, teismas neturi jokio pagrindo. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu dirbo PC „Akropolis“ ir kiekvieną dieną su L. Š. ėjo į „Maxima“ parduotuvę pavalgyti, visada už prekes susimokėdavo (šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. S.), leidžia manyti, jog būtinybės, vagystės būdu įgyti gėrimą - kavą, A. Z. nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis bei A. Z. paaiškinimu, galima daryti išvadą, jog nagrinėjamame įvykyje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 287 straipsnio l dalies 2 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą A. Z. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėties.

Kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.