- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-1364-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Skolininkas
- L. B.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, kuria areštuotas hipoteka įkeistas turtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-09-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080013963, su vėlesniais pakeitimais, L. B., užtikrindama 6 327 899 Eur paskolos, suteiktos B. J., R. J., L. B., V. B. pagal 2008-02-20 kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo paskirties pastatą/plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, plane 1D2p, 735,74 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelė b1 – 245,00 kv.m., b2 – 376,00 kv.m., b3 – 4,85 kv.m., tvora t1 – 57,72 kv.m., t2 – 112,00 kv.m., t3 – 8,00 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 6310000 Lt
Tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui 2008-02-29 įregistruotas hipotekos lakštas id. kodas 02120080003574, ir 2008-03-14 įregistruotas hipotekos lakštas id. 02120080004223.
Šalies argumentai
Kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas priverstinai išieškoti 6782190,49 Eur, iš jų: 6327899 Eur negrąžintos paskolos, 442072,81 Eur nesumokėtų palūkanų ir 12218,68 Eur nesumokėtų delspinigių bei 133,00 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi areštavo L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo paskirties pastatą/plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, plane 1D2p, 735,74 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelė b1 – 245,00 kv.m., b2 – 376,00 kv.m., b3 – 4,85 kv.m., tvora t1 – 57,72 kv.m., t2 – 112,00 kv.m., t3 – 8,00 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininkus B. J., R. J., L. B., V. B. ir įkeisto turto savininkę L. B., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė L. B. prašo pripažinti, kad kreditorius, inicijuodamas priverstinio skolos išieškojimo procedūrą piktnaudžiavo savo turimomis teisėmis, o dėl to buvo būtina atsisakyti šias teises ginti ir šiuo pagrindu panaikinti nutartį. Nurodo, kad kreditas buvo skirtas išimtinai daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui, statybai ir įrengimui. Teigia, jog nuo pat sutarties sudarymo stengėsi vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau Kauno apygardos prokuratūra 2008 m. rusėjo mėn. pradėjo civilinę bylą, kurioje pareiškė eilę reikalavimų, susijusių su turtu, kurio įsigijimui bei įrengimui ir buvo skirtas kreditas. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismo 2008-09-15 nutarties pagrindu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių nebuvo galima vykdyti patalpų realizavimo. Tik 2011-01-25 Lietuvos Apeliacinis teismas priėmė dalinę nutartį, kurioje buvo konstatuotas statybų teisėtumas. Ši nutartis sudarė pagrindą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pačiu pradėti turto realizavimą. Tačiau kreditorius, tik sulaukęs Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-25 nutarties, iš karto kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pažymi, kad dėl pasaulinės ekonominės krizės ir to sąlygotų ekonominių sunkumų, skolininkė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, kurie neleido toliau tinkamai vykdyti įsipareigojimų. Todėl kreipėsi į kreditorių, kad būtų rastas abiems šalims priimtinas sprendimas. Tačiau kreditorius ignoravo apeliantės, kaip skolininkės interesus. Taip pat nurodo, jog kreditoriui yra taikomi itin aukšti veiklos standartai (tame tarpe ir atidumas ir rūpestingumas), kurie vertintini kaip užkertantys kelią ir neleidžiantys kreditoriui piktnaudžiauti užimama padėtimi bei turimais finansiniais, teisiniais ir kitais resursais savo sutartinių teisinių santykių kontrahentų atžvilgiu. Tokie veiklos standartai vienareikšmiškai lemia ir kreditoriaus pareigą atsižvelgti į skolininkus ištikusius finansinius sunkumus bei geranoriško bendradarbiavimo pagrindu sudaryti sąlygas tokiems asmenims tinkamai įvykdyti savo sutartines prievoles, o ne iškarto inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus. Apeliantės nuomone, kreditorius inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūras, akivaizdžiai piktnaudžiavo teise, o tai sudarė pagrindą, remiantis CK 1.137 str. 3 d. atsisakyti ginti tokią teisę, o tuo pačiu nepriimti nutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, 2011-02-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, kad Bankas, kreipdamasi į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis, yra nepagrįsti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Kadangi skolininkai, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui (2010-12-26) kredito bankui negrąžino, bankas realizuodamas jam, kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises pagrįstai kreipėsi dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo. Kreditorius apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą priteisti 363 Lt advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Skolininkai B. J. ir R. J. raštu nurodė, kad sutinka su atskiruoju skundu, mano, jog jame išdėstyti argumentai ir motyvai pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.
CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080013963, su vėlesniais pakeitimais, L. B., užtikrindama 6 327 899 Eur paskolos, suteiktos B. J., R. J., L. B., V. B. pagal 2008-02-20 kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo paskirties pastatą/plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, plane 1D2p, 735,74 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelė b1 – 245,00 kv.m., b2 – 376,00 kv.m., b3 – 4,85 kv.m., tvora t1 – 57,72 kv.m., t2 – 112,00 kv.m., t3 – 8,00 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, todėl kreditorius, suėjus kredito grąžinimo terminui, kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą ir priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoti ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėti skolininką (-us) ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nors skolininkė ir įkeisto turto savininkė atskirąjį skundą grindžia tuo, jog kreditorius elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise, kolegija pažymi, kad klausimai, susiję su banko veiksmų atitikimu bankui keliamiems veiklos vykdymo standartams, neturi jokios teisinės reikšmės iš hipotekos teisinių santykių kylančioms procedūroms. Atskirojo skundo argumentai, kad dėl kitose civilinėse bylose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei pasaulinės ekonominės krizės skolininkė neturėjo galimybės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, ir yra teisiškai nereikšmingi, kadangi sprendžiant ar yra pagrindas areštuoti įkeistą turtą nėra vertinama dėl kokių priežasčių skolininkas nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriui, pakanka konstatuoti faktą, kad per nustatytą terminą skola grąžinta nebuvo.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą (nutartį), kuriuo yra užbaigiama byla (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p., 443 str. 6 d.). Šiuo atveju apeliacinėje instancijoje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl tarpinio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kreditoriaus prašymas priteisti 363 Lt advokato išlaidoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties nekeisti.
Kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.