- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e1-3191-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36645-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- R. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: R. U. 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine D. D. metu, stūmė D. D., ji krito ant grindų ir susimušė galvą. Tokiais veiksmais R. U. sukėlė D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. U. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. U. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino, kad su sugyventine D. D. gyvena kartu gyvena 10 metų, veda bendrą ūkį. 2020 m. rugsėjo 12 d., nuo 10.00 val., namuose su D. D. vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis pastūmė sugyventinę, ji griūdama atsitrenkė galva į sieną, susiėmė rankomis už galvos. Pastebėjo, kad jos galva kruvina, padavė rankšluostį, kad pridėtų prie galvos ir sustabdytų kraujavimą. Kiek atsimena, ji neverkė, tik pasakė, kad atsitrauktų. Jis nuėjo į balkoną parūkyti. Grįžus į namus atvyko policijos pareigūnai. Ką jo sugyventinė paaiškino policijos pareigūnams, neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Po D. D. pokalbio su policijos pareigūnais, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Maždaug prieš 7 metus, kai gyveno (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, jis buvo panaudojęs smurtą prieš savo sugyventinę, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau nutrauktas. Šiaip su D. D. gyvena taikiai. Dėl savo poelgio labai gailisi. Tokius jo veiksmus įtakojo alkoholio vartojimas (91, 81-82 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. D. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val., su sugyventiniu R. U. buvo namuose, jos sugyventinis sėdėjo kambaryje ant kėdės. Ji norėjo prisėsti šalia, pasikalbėti, tačiau R. jai kažką pasakė ir spyrė kėde į ją, kėdė kliudė jos koją. Tuomet ji kažką jam pasakė, ką pasakė, tiksliai nepasakys, neprisimena, ir paėmusi kėdės dalį, ant kurios reikia sėdėti ir kuri nusikelia, metė į savo sugyventinį. Sėdimoji kėdės dalis kliudė jos sugyventinį ir pataikė į krūtinės sritį. Agresyviai nusiteikęs R. staiga atsistojo ir labai stipriai ją pastūmė. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės ir galva atsitrenkė į kambario sieną, pajuto stiprų fizinį skausmą. Dėl didelio skausmo ji ranka suėmė už galvos, sėdėjo ir verkė, sakė, kad jai labai skaudą galvą. Jos manymu, po įvykio sugyventinis išsigando, jai iš vonios kambario atnešė rankšluostį. Atitraukusi ranką nuo galvos pamatė, kad ant jos yra kraujo. Ji atsistojo nuėjo į vonią, nusiplovė kraują ir nuėjo į balkoną parūkyti. Po to savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino medikams dėl stipraus skausmo galvos srityje. Telefoninio pokalbio metu ji nurodė, kad policijos pareigūnai nėra reikalingi. Netrukus pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, ji pasakė, kas nutiko. Pareigūnai išsivedė jos sugyventinį, po kelių minučių atvyko medikai, kurie ją apžiūrėję pristatė į gydymo įstaigą (31-32 b. l.).
2020 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2829/2020 (01) ir 2020 spalio 6 d. – 2020 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2867/2020 (01) konstatuota, kad D. D. nustatyta galvos viršugalvio srities žaizda, kuri tikėtina yra muštinė ir padaryta kietu buku ar buką briauną turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Galvos viršugalvio srities žaizda savęs pačios žalojimui nebūdinga; padaryta nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu ir pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (52, 53 b. l.).
2020 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. Č. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi neblaivi D. D., kuri paaiškino, kad konflikto tarp jos ir vyro metu, vyras stūmė ją, dėl ko ji krito ir krisdama prasikirto galvą bei susižeidė pirštą. Moteris nurodė, kad dėl tokių vyro veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. GMP 0871 išvežė moterį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Smurtu įtariamas asmuo - R. U. sulaikytas. Užfiksuoti sužalojimai - kraujuojanti žaizda galvoje (1-2 b. l.).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti 2020 m. rugsėjo 17 d. policijos patrulių vaizdo įrašai, filmuoti bodycam, įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad pareigūnai būdami įvykio vietoje bendravo su moterimi, kuri policijos pareigūnams pokalbio metu paaiškino, kad ją stūmė vyras ir ji susitrenkė galvą. Taip pat užfiksuotas vyras, bendraujantis su pareigūnas, kuris pripažino stūmęs moterį, dėl ko ji trenkusi galvą į sieną ir taip susižalojusi. Atvykusiems medikams moteris nurodė, kad griūdama trenkėsi galva į sieną ir susižalojo galvą (24-26 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, R. J. g. 5-36, Vilniuje (17-23 b. l.).
Kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kuriuose užfiksuotas moters, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, pokalbis. Skambinanti moteris iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), prisistatanti D. D., nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), ją pastūmė vyras, dėl ko ji griuvo ir prasiskėlė galvą (15-16 b. l.).
Alkotesterio Alcotest 6810, rodmenų kvitas patvirtina, kad R. U. 2020 m. rugsėjo 12 d., 16.31 val., nustatytas 2,50 prom. girtumas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis R. U. konflikto metu stūmė D. D., dėl ko pastaroji krito ant grindų ir susimušė galvą. 2020 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2829/2020 (01) ir 2020 spalio 6 d. – 2020 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2867/2020 (01) patvirtina, kad D. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. R. U. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios D. D. parodymai, kur ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad namuose, konflikto metu jos sugyventinis stūmė ją, dėl ko ji trenkėsi į sieną ir susižalojo galvą. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams.
Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. D. D. ir R. U. nėra sudarę santuokos, tačiau kaip nurodė apklausti ikiteisminio tyrimo metu jie kartu gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį, todėl jie teisingai pripažinti šeimos nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė.
Skirdamas bausmę R. U., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinant aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką R. U. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
R. U. dirba, neteistas, baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie jo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. U. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena R. U. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo manymu, ši bausmės rūšis ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į R. U. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, R. U. įpareigotinas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
R. U. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą.
Kadangi R. U. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų
R. U. 2020 m. rugsėjo 12 d. 16.15 val., buvo laikinai sulaikytas, 2020 m. rugsėjo 13 d., 15.26 val., paleistas. Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina.
2020 m. rugsėjo 12 d. nutarimu D. D. pripažinta nukentėjusiąja. Civilinis ieškinys byloje nepateiktas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu byloje pripažinta nukentėjusiąja ir yra pareiškusi civilinį ieškinį, kurį R. U. ikiteisminio tyrimo metu atlygino. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
CD-R su 2020 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo pagalbos centro ir policijos patrulių įvykio vietos vaizdo įrašais (bodycam), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. U. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. U. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per laisvės apribojimo bausmės terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
CD-R su 2020 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo pagalbos centro ir policijos patrulių įvykio vietos vaizdo įrašais (bodycam), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.