Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) AB Šiaulių banko (juridinio asmens kodas 112025254, buveinė – Tilžės g. 149, Šiauliai) skundą dėl 2013 m. gegužės 28 d. bankrutavusios A. V. įmonės (bankroto administratorius kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“) kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi A. V. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta kooperatinė bendrovė (KB)„Jonas ir sūnūs“.

2013 m. gegužės 28 d. įvyko bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame priimtas nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

Šiaulių apygardos teisme 2013 m. birželio 6 d.gautas pareiškėjo (kreditoriaus) AB Šiaulių banko skundas dėl 2013 m. gegužės 28 d. vykusio bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Kreditorius prašo dalinai panaikinti bankrutavusios A. V. įmonės 2013-05-28 kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 11) nutarimą dėl 1.000 ha žemės sklypo, u/Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais - pastatu (kavine), kurio u/Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), pardavimo už 342 950 Lt sumą ir 0.0557 ha žemės sklypo, u/Nr. (duomenys neskelbtini), bei poilsio namelio, kurio u/Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo už 198 550 Lt sumą, ir nustatyti parduodamo turto kainą:

160 000 Lt už 1.000 ha žemės sklypą, kurio u/Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais - pastatu - kavine, kurio u/Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

90 000 Lt už 0.0557 ha žemės sklypą, kurio u/Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelį, kurio u/Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

antrosioms varžytinėms kainos nemažinant ir nustatant 5 proc. varžytynių kainos kėlimo intervalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi A. V. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta kooperatinė bendrovė (KB) „Jonas ir sūnūs“.

Pareiškėjas (kreditorius) AB Šiaulių bankas pateikė teismui skundą dėl 2013 m. gegužės 28 d. įvykusio bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Kreditorius mano, kad kreditorių susirinkimas balsų dauguma priėmė akivaizdžiai neteisėtą nutarimą dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, nes nustatė šio turto pardavimo kainą, kuri kelis kartus viršija realią turto rinkos kainą (2-5 b. l.).

Bankrutavusios A. V. įmonės bankroto administratorius kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“ iš esmės sutinka su kreditoriaus skundo argumentais. Nurodo, kad kavinės (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina galėtų būti 240 000 Lt, poilsio namelio – 135 000 Lt, antroms varžytinėms turto kainą mažinant 10 proc. (31-34 b. l.).

Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės. Šių teisių sąrašas nėra išsamus, nes kreditorių susirinkimui pavedama spręsti ir kitus ĮBĮ nurodytus klausimus (ĮBĮ 23 str. 17 p.). Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir jį įgyvendinančio Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 1 d.). 7 punktu, turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

Kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato turto pardavimo tvarką ir pradinę turto pardavimo varžytinėse kainą. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia tvarka ir kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).

Iš 2013 m. gegužės 28 d. įvykusio bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad ginčijamas nutarimas iš esmės priimtas su įmonės savininku susijusių asmenų, t. y. A. K., Ž. V., G. V. balsų dauguma (39- 41 b. l.), likusiems kreditoriams balsuojant už nutarimų projektus, kuriuose nurodyta mažesnė turto pardavimo kaina (42-44 b. l.). Iš turto vertės nustatymo pažymos, sudarytos 2012 m. lapkričio 9 d. (9-13 b. l.), matyti, kad turto vertintojų nustatyta turto vertė yra ženkliai mažesnė, nei kreditorių susirinkime patvirtinta turto kaina, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad būtent tokią turto pardavimo kainą bankrutuojančios įmonės kreditoriai privalo patvirtinti. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkime tvirtintina turto paradavimo kaina turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, turi būti nustatyta tokia, kad būtų galimybė jį realizuoti.

Šios nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, yra pagrindas panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 23 str., 24 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo (kreditoriaus) AB Šiaulių banko skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti bankrutavusios A. V. įmonės 2013 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo bei perduoti kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.