Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Violeta BalčiūnienėBaudž. byla Nr. 1A-474-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00027-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.4; 2.1.15.1.; 2.4.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDis

2012 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. S. atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo V. S. atstovo pagal įstatymą A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010-08-14, apie 23.30 val., Neringoje, Nidos gyvenvietėje, prie viešbučio „Linėja“, esančio Taikos g., su draugu pribėgęs prie nepilnamečių V. S. ir M. J., V. S. užkliuvus už šaligatvio bordiūro ir parkritus, ėmė jį spardyti kojomis, apautomis kieta avalyne, V. S. spardant buvo suduota į veidą, šonkaulius, pilvą, po to nukentėjusiajam buvo liepta laikyti rankas už nugaros ir toliau buvo spardomas, kol atvyko policija. V. S. padaryti kūno šie sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei dešinės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, padaryti galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis A. S. bei jo atstovai – atstovas pagal įstatymą V. S. ir advokatas V. Katėnas prašo nukentėjusiojo V. S. atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis G. T. bei jo gynėjas advokatas M. Repšas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo V. S. atstovas pagal įstatymą A. S. kaltino G. T. tuo, kad jis 2010-08-14, apie 23.30 val., Neringoje, Nidos gyvenvietėje, prie viešbučio „Linėja“, esančio Taikos g., su draugu pribėgęs prie nepilnamečių V. S. ir M. J., V. S. užkliuvus už šaligatvio bordiūro ir parkritus, ėmė jį spardyti kojomis, apautomis kieta avalyne, spardant V. S. buvo suduota į veidą, šonkaulius, pilvą, po to nukentėjusiajam buvo liepta laikyti rankas už nugaros ir toliau buvo spardomas, kol atvyko policija. V. S. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei dešinės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, padaryti galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, jog kaltinamasis G. T. nepadarė veikos, turinčios BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, ir dėl šio nusikaltimo G. T. išteisino. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. T. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, kad jam kilo abejonių dėl nukentėjusiojo nepilnamečio V. S. parodymų objektyvumo, t. y. dėl pastarojo paaiškinimų, jog būtent G. T. sulaikymo metu jį sužalojo, mušdamas jį gulintį ir iš jėgos spardydamas kietu batu ne tik į galvą, bet ir į pilvą bei šonkaulius, suduodant maždaug 20 smūgių, nes pilvo ir šonkaulių sužalojimai specialisto išvadoje nekonstatuoti, be to, teismo nuomone, suduodant 20 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas koja, apauta kietu batu ir iš jėgos, kaip teigė V. S., sužeidimai turėtų būti žymiai sunkesni. Teismas pažymėjo, jog neįmanoma įspirti į pilvą, kai asmuo guli veidu į žemę, bei suabejojo, ar G. T. vasaros metu, sėdėdamas balkone, galėjo avėti ne vasarinius, o kietais padais batus. Todėl teismas padarė išvadą, jog specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai V. S. veide ir galvoje, galėjo atsirasti pastarajam veidu nugriuvus ant asfaltuoto kelio, jam užkliuvus už gatvės bordiūro bei susitrenkus galvą į policijos pareigūnų automobilio staktą, kai jis priešinosi sodinamas į tarnybinį automobilį. Apygardos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepaisė ir neįvertinęs visų byloje esančių duomenų padarė neteisingas išvadas dėl bylos aplinkybių ir G. T. nepagrįstai išteisino pagal BK 140 straipsnio 1dalį.

Teisėjų kolegija nustato, kad G. T. 2010-08-14, apie 23.30 val., Neringoje, Nidos gyvenvietėje, prie viešbučio „Linėja“, esančio Taikos g., su draugu pribėgęs prie nepilnamečių V. S. ir M. J., V. S. užkliuvus už šaligatvio bordiūro ir parkritus, ėmė jį spardyti kojomis, apautomis kieta avalyne, V. S. spardant buvo suduota į veidą, šonkaulius, pilvą, po to nukentėjusiajam buvo liepta laikyti rankas už nugaros ir toliau buvo spardomas, kol atvyko policija. V. S. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei dešinės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, padaryti galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip liudytojas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklaustas D. R. teigė matęs įvykį. Paaiškino, jog V. S. ir M. J. yra jo draugai, su jais buvo susitikęs dieną, alkoholio nevartojo, kartu buvo apie 4 valandas, po to išsiskyrė. Vakare, kai jau buvo tamsu, telefonu jam paskambino V. S. ir M. J., su jais susitarė susitikti prie viešbučio „Linėja“. Po 10 minučių, kai jam paskambino V. S., įvyko konfliktas. Atėjęs prie viešbučio „Linėja“ pamatė, kaip vyriškis parvertė Martyną, po to – Vladimirą ir jį mušė. Matė, kaip V. S. atsitrenkė į bordiūrą, jį vienas vyriškis parvartė ir ėmė spardyti. Įvykio vietoje buvo 3 ar 4 vyrai, jie mušė jo draugus. V. S. rėkė, kad jo nemuštų. Stovėdamas ant kalno, maždaug 50 m. atstumu įvykį matė gerai, nes degė viena gatvės apšvietimo lempa. Jis skambino į policiją, tačiau jam buvo pranešta, kad policija jau iškviesta 6 kartus. Po maždaug 4 minučių atvykę policijos pareigūnai jo draugus išsivežė, o jis pabėgo.

Išteisintasis G. T. savo kaltės dėl V. S. mušimo nepripažino ir parodė, kad jis, Nidos gyventojų išrinktas seniūnaičiu ir įpareigotas spręsti gyventojų problemas, rūpintis tvarka, todėl jausdamas pareigą, triukšmaujančius vaikinus per langą sudrausmino ir liepė eiti iš kiemo, tačiau jam buvo atsakyta necenzūriniais žodžiais. Nors jis bei jo draugas A. A. siautėjančius vaikinus įspėjo, kad iškvies policiją, tačiau jaunuoliai nesiliovė triukšmavę, todėl jis paskambino telefonu 112 ir atsiliepusiai moteriai paaiškino, kad Taikos g. 10, 14 namo kiemuose siautėja jaunuoliai. G. T. teigimu, jam paskambinus į policiją, telefonu atsiliepusi moteris pranešė, kad jau gautas pranešimas apie tai, jog Taikos gatvėje, ties 10 ir 14 namais triukšmauja jaunuoliai bei spardo kieme esančius automobilius ir kad policijos ekipažas jau išvažiavo. Moteris, kuri atsiliepė paskambinus į policiją, paklausė kiek jų yra ir ar jie galėtų sulaikyti tuos jaunuolius, kol atvyks policija. Tada jis dar kartą įspėjo jaunuolius išeiti iš kiemo, tačiau V. S., kurį jis pažinojo ir kuris, G. T. teigimu, buvo labai įsisiautėjęs, jam pasakė, kad „norėtų kam nors užvežti į galvą“ bei spyrė į žibinto stulpą, ir žibintas užgeso. Nusprendęs jaunuolius sulaikyti, su draugais išėjo į kiemą. Du vaikinai, pamatę ateinančius jo draugus, pradėjo bėgti ir atbėgo tiesiai į jį. Vaikinai bėgo svirduliuodami, jiems pynėsi kojos, matėsi, kad yra gerokai išgėrę. V. S. bėgdamas krito ir trenkėsi galva į bordiūrą, atsistojęs ir ėmęs bėgti vėl trenkėsi į šalia stovėjusį automobilį. Matėsi, kad V. S. buvo neblaivus, sunkai orientavosi aplinkoje. Nors jis bėgdamas užkliuvo už pakopos ir veidu trenkėsi į betoną, tačiau ant jo veido nesimatė jokių sužalojimų, kraujas nebėgo. Pribėgęs prie vaikinų pasakė, kad iškviesta policija ir jie bus sulaikyti. V. S. pasakė: „ką tu seni mums padarysi, „davai jam į galvą“ ir užsimojo ranka, tačiau jis nuo smūgio išsisuko, pasigavo jį už rankos, pakišo koją ir užsukęs ranką paguldė veidu į žemę. Kai atbėgo kitas jaunuolis jį taip pat paguldė ant žemės ir liepė gulėti, kol atvyks policijos pareigūnai. Netrukus atbėgo jo draugai, kuriems nepavyko sulaikyti kitų jaunuolių, kuriuos vijosi. Pareigūnai atvyko maždaug po 3–4 minučių, jiems atvykus jaunuoliai gulėjo ant žemės. Jis padėjo policijos pareigūnams susodinti jaunuolius į tarnybinį automobilį – pirmą nuvedė M. J., po to grįžęs prie sėdinčio ant žemės V. S., padavė jam ranką, padėjo atsistoti ir perdavė pareigūnams, kurie V. S. nusivedė į automobilį. Kadangi V. S. priešinosi, pareigūnai jam užsuko ranką. Sodinamas į pareigūnų automobilį V. S. galva trenkėsi į automobilio staktą. G. T. teigimu, jis sulaikytų ir gulinčių V. S. ir M. J. nemušė ir nespardė, jo nuomone, V. S. galėjo susižaloti pats, krisdamas ant šaligatvio betono, besipriešindamas sodinamas į pareigūnų automobilį, galvą galėjo susitrenkti į tarnybinio automobilio dureles.

Specialisto išvada Nr. G 1334/10(03) patvirtina, kad V. S. padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei dešinės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai atitinka nurodytą įvykio laiką, gavosi sumušus galvą bukais daiktais. Padaryti galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog specialisto išvadoje nurodyti V. S. sužalojimai galėjo atsirasti pastarajam veidu nugriuvus ant asfaltuoto kelio, jam užkliuvus už gatvės bordiūro bei susitrenkus galvą į policijos pareigūnų automobilio staktą, kai jis priešinosi sodinamas į tarnybinį automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir byloje esančius įrodymus vertina kitaip. Nors G. T. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kategoriškai neigė mušęs nukentėjusįjį V. S., tačiau šią aplinkybę paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Juozo Syko 2010-11-17 nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir nukentėjusiojo V. S. atstovui pagal įstatymą A. S. išaiškinta, kad dėl sūnaus sumušimo jis gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nurodyta, jog tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas G. T. parodė, jog atvykus policijos pareigūnams, sudavė V. S. į pilvą, kad šis apsiramintų (t. 1, b. l. 19–20). Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. P. parodė: „Vienas iš vyriškių kurie sulaikė jaunuolius buvo Neringos gyventojas G. T., gyvenantis Taikos 14 name, Nidoje. Aš paėmiau vaikiną vardu Martynas, jis yra Nidos gyventojas ir vedžiau į tarnybinį automobilį. Vedant jį į automobilį, išgirdau du smūgius. Supratau, kad kažkas trenkė kitam jaunuoliui. Atsisukau ir pamačiau G. T. kuris buvo priėjęs prie sėdinčio jaunuolio. Aš jam pasakiau, kad liautusi mušęs, nes tie vaikinai yra nepilnamečiai. Giedrius pasakė, kad auga bloga karta ir juos reikia auklėti. Supratau, kad G. T. sudavė tuos smūgius sėdinčiam jaunuoliui kaip nustatyta V. S..“ (t. 1, b. l. 40). Taigi pacituoti paties išteisintojo G. T. bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno E. P. parodymai patvirtina smurto vartojimo prieš V. S. faktą.

Nors apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis V. S. su draugu M. J. įvykio metu buvo išgėrę 0,5 l degtinės, todėl, teismo nuomone, pastariesiems bėgant nuo juos sulaikyti bandžiusio G. T., jiems pynėsi kojos, jie griuvinėjo, todėl V. S. galėjo susižaloti veidu nugriuvęs ant asfaltuoto kelio, jam užkliuvus už gatvės bordiūro bei susitrenkus galvą į policijos pareigūnų automobilio staktą, kai jis priešinosi sodinamas į tarnybinį automobilį, tačiau, apygardos teismo nuomone, tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrįsta. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į specialisto išvadoje konstatuotus V. S. kūno sužalojimus, negalima daryti išvados, jog visus specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus nukentėjusysis patyrė griūdamas ant žemės bei atsitrenkdamas galvą į pareigūnų automobilio staktą. Minėtoje specialisto išvadoje aiškiai nurodyti daugybiniai V. S. galvos sužalojimai, t. y. ne tik muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, bet ir poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei dešinės akies vokuose, taip pat lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kurie, pasak specialisto, gavosi sumušus galvą bukais daiktais. Specialisto išvadoje konstatuoti V. S. padaryti sužalojimai, jų pobūdis, mastas bei lokalizacija akivaizdžiai rodo, jog jam buvo suduotas ne vienas ir ne du, o daugiau smūgių į galvą ir veidą, ir visų šių sužalojimų jis pats griūdamas (šio fakto nukentėjusysis neneigia) negalėjo patirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš specialisto išvados akivaizdu, jog V. S. užkliuvus už bordūrio ir nukritus (šio fakto nukentėjusysis neneigė) bei susitrenkus galvą į policijos pareigūnų automobilio staktą, nukentėjusysis negalėjo patirti visų specialisto išvadoje nurodytų daugybinių sužalojimų. Be to, nukentėjusysis V. S. kategoriškai neigė pats susitrenkęs galvą sodinamas į policijos tarnybinio automobilio staktą, tvirtindamas, kad jo galvą kažkas trenkė į automobilio dureles. Kolegijos vertinimu, specialisto išvados duomenys patvirtina ne išteisintojo, bet nukentėjusiojo nurodytą jo sužalojimo mechanizmą. Dėl patirtų sužalojimų V. S. pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo išvežtas į ligoninę susiūti galvos žaizdą. Kitą dieną V. S. buvo išvežtas ir gydėsi Klaipėdos ligoninėje, nes po galvos sutrenkimo jam pasidarė bloga.

Teismas skundžiamame nuosprendyje suabejojo nukentėjusiojo V. S. paaiškinimais, jog G. T. jam spyrė ne tik į galvą, bet ir į pilvą bei šonkaulius iš jėgos kietu batu, pažymėdamas, kad sužalojimų šiose vietose specialisto išvadoje nenustatyta, be to, teismo nuomone, neįmanoma įspirti į pilvą, kai asmuo guli veidu į žemę, o suduodant 20 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas koja, apauta kietu batu ir iš jėgos, kaip teigė V. S., sužeidimai turėtų būti žymiai sunkesni. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokią išvadą teismas padarė remdamasis ne konkrečiais faktiniais įrodymais, o abejonėmis ir prielaidomis. Nors specialisto išvadoje sužalojimai konstatuoti tik V. S. veide ir galvoje, tačiau pažymėtina, jog ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimas buvo atliktas remiantis medicininiais dokumentais – Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 10-6752. Iš šių duomenų matyti, kad V. S. kitą dieną po įvykio atvykęs į Klaipėdos ligoninę skundėsi dėl galvos skausmų, svaigimo, pykinimo, taigi iš esmės jis buvo gydomas būtent dėl galvos sužalojimų. Kadangi specialistas rėmėsi tik pateiktais medicininiais dokumentais, kuriuose duomenų apie sužalojimus kitose nukentėjusiojo kūno vietose neužfiksuota, todėl jie specialisto išvadoje ir negalėjo būti konstatuoti. Kita vertus, kaip minėta, pats G. T. bei policijos pareigūnas E. P., apklausiami kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino faktą, jog G. T. sudavė smūgius V. S. į pilvą, ir šie G. T. bei liudytojo E. P. parodymai sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl jam suduotų smūgių ne tik į galvą, bet ir į pilvą. Todėl akivaizdu, kad V. S. buvo smūgiuojama ne tik į galvą, bet ir į kitas kūno vietas, kuriose sužalojimai galėjo būti ne tokie akivaizdūs. Taigi šiuo atveju faktas, kad specialisto išvadoje sužalojimai konstatuoti tik nukentėjusiojo galvoje ir veide, nepaneigia nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių dėl jam suduotų smūgių.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti ar abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų M. J. bei D. R. parodymai, taip pat iš dalies paties G. T. bei policijos pareigūno E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apklausus juos kaip liudytojus. Nors liudytojai M. J. bei D. R. yra nukentėjusiojo draugai, tačiau vien dėl to netikėti jų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, jog jie būti suinteresuoti apkalbėti G. T. ar neteisingai jį apkaltinti. Todėl kolegija, atsižvelgdama į specialisto išvadoje konstatuotus V. S. sužalojimus, įvertinusi liudytojo M. J. parodymus, tai pat ir tiesiogiai konflikte nedalyvavusio, bet įvykį mačiusio liudytojo D. R. parodymus, kuriuos teismas be pagrindo ignoravo ir dėl jų visiškai nepasisakė, bei iš dalies į paties G. T. bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtinančius G. T. smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį faktą, daro išvadą, jog specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus V. S. patyrė dėl G. T. smurtinių veiksmų.

Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. T. elgesį, nurodė, jog Nidos gyventojai G. T. išrinko seniūnaičiu bei pažymėjo, kad šios visuomeninės pareigos įpareigoja asmenį sąžiningai ir atsakingai vykdyti savo pareigas, rūpintis miestelio tvarka, bendruomenės gerove, todėl teismas padarė išvadą, jog G. T., pasinaudodamas asmens teise, padėjo policijos pareigūnams sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, t. y. pažeidusį viešąją tvarką (BK 284 straipsnis) arba padariusį administracinį teisės pažeidimą. Tačiau tokią išvadą teismas padarė remdamasis ne objektyviais duomenimis, o G. T. parodymais, kuriuos paneigia byloje esantys duomenys. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-21 rašte Nr. (4.16)V15-2724 „Dėl G. T. charakteristikos“ nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 8–10 d. įvykusiuose Neringos savivaldybės seniūnaitijų seniūnaičių rinkimuose G. T. išrinktas Nidos 1 (Taikos) seniūnaitijos seniūnaičiu (t. 1, b.l. 144). Šie bei kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikti duomenys patvirtina, jog 2010-08-14, t. y. įvykio metu G. T. seniūnaičiu išrinktas nebuvo. Taigi įvykio metu G. T. nebuvo įpareigotas rūpintis Nidos miestelio tvarka, spręsti gyventojų problemas ir pan. Kita vertus, kolegija sutinka, kad kiekvienas pilietis turi teisę atitinkamai reaguoti ir imtis priemonių užtikrinti kitų žmonių, visuomenės saugumą, reaguoti į viešosios tvarkos ar kitokio pobūdžio pažeidimus ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju G. T. veiksmai, pavartojant fizinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį vien dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, elgėsi įžūliai – triukšmavo, šūkavo, keiksėsi ir t. t., kolegijos vertinimu, buvo neproporcingi, sulaikant pastarąjį, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimui.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog G. T. kaltinime nurodytu metu ir būdu, nukentėjusiajam V. S. užkliuvus už šaligatvio bordiūro ir parkritus, spardydamas jį kojomis į veidą, šonkaulius, pilvą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nurodytą kaltinime. Ši G. T. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Nukentėjusiojo V. S. atstovas pagal įstatymą A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Lt turtinės bei 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių prašomos priteisti turtinės žalos dydį, todėl ši ieškinio dalis atmestina kai nepagrįsta. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent dėl G. T. 2010-08-14 padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. S. patyrė neturtinę žalą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, išgyvenimų, streso, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nekyla abejonių, kad nepilnametis V. S., kuriam G. T. neteisėtais veiksmais buvo padaryti specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydomas ligoninėje. Tačiau nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis sveikatos sutrikdymas būtų sukėlęs didelių neigiamų pasekmių, liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai. Be to, įvertinus tiek paties nukentėjusiojo, tiek G. T. bei liudytojų parodymus matyti, jog konfliktas įvyko dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio ir tai buvo viena iš sąlygų konfliktui kilti. Be to, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. R. teisme patvirtino, jog dėl netinkamo nukentėjusiojo V. S. elgesio ir anksčiau būta incidentų, dėl to tiek pats nukentėjusysis V. S., tiek jo atstovas pagal įstatymą A. S. pareigūnų ne kartą buvo įspėti. Pats nukentėjusiojo V. S. atstovas pagal įstatymą A. S. teisme patvirtino, jog dėl netinkamo sūnaus elgesio anksčiau du kartus buvo kviestas į policiją ir pareigūnų įspėtas už sūnaus nepriežiūrą. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nusikalstamiems G. T. veiksmams iš dalies turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo nederamas elgesys. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), mano, jog visiškai pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą V. S. yra 1 000 Lt. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Skirdama bausmę kolegija atsižvelgia į tyčinį nusikaltimo prieš nepilnametį asmenį pobūdį, kaltinamojo G. T. pavojingumo visuomenei laipsnį, jo asmenybę: anksčiau neteistas ir teisės pažeidimų nėra padaręs, charakterizuojamas teigiamai, nors byloje nėra oficialių duomenų apie jo darbą, tačiau G. T. charakteristikoje Neringos savivaldybės administracijos direktorius nurodė, jog G. T. vasaros sezono metu dirba pagal verslo liudijimą, o 2010 m. lapkričio 8–10 d. įvykusiuose Neringos savivaldybės seniūnaitijų seniūnaičių rinkimuose G. T. buvo išrinktas Nidos 1 (Taikos) seniūnaitijos seniūnaičiu (t. 1, b. l. 144). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad įtakos konflikto kilimui turėjo ir netinkamas paties nukentėjusiojo elgesys. Esant nurodytoms aplinkybėms G. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Priteisti iš G. T. V. S. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.