Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. (toliau – T. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-505 taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. Norvegijos Karalystės Eiker, Modum ir Sigdal pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 62 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. procesiniu sprendimu pakeitė pirmos instancijos teismo nuosprendį ir sumažino T. M. skirtą bausmę iki 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Eiker, Modum ir Sigdal pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. ir Norvegijos Karalystės Borgartingo apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiais pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 62 straipsnio 1 dalį, T. M. paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paliekant T. M. skirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

4. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 10 d. bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma ir sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

11. Atlikus nuteistojo T. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 19 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant dar ir į tai, kad T. M. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja.

12. Įvertinus T. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę T. M. atlieka už nusikalstamos veikos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriamos labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai, padarymą. Svarbu ir tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis – praeityje jis buvo teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Už šio nusikaltimo padarymą jam buvo skirta švelnesnio pobūdžio bausmė – piniginė bauda, tačiau įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad teigiamos įtakos šio pobūdžio bausmė nuteistajam nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Ir nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia T. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šių duomenų vertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

14. Neignoruojant šių aplinkybių, įvertintinas ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas šiam išėjus į laisvę. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, T. M. laisvėje yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei staliaus-baldžiaus specialybę, tačiau, jo pateis teigimu, pagal įgytą specialybę nėra dirbęs. Nepaisant šių aplinkybių, turėdamas realią galimybę mokytis pataisos namuose bei įgyti papildomą specialybę, neabejotinai padėsiančią jam tinkamai įsilieti į darbo rinką lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis atlikdamas jam skirtą bausmę nesiekė. Svarbu ir tai, jog iki suėmimo T. M. niekur nedirbo, oficialių pajamų neturėjo, kas neabejotinai lėmė jam inkriminuotos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymą (nuteistojo teigimu, nusikaltimą jis įvykdė siekdamas tiesioginio atlygio), todėl nuteistojo darbinė motyvacija, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktuali. Nors šiuo metu T. M. dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju – dirbs UAB „N.“ santechniku, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad asmuo neturi šiam darbui reikiamos kvalifikacijos, nesistengė jos įgyti ir būdamas pataisos namuose, pagrįstai manytina, jog galimas nuteistojo įdarbinimas laisvėje šiuo konkrečiu atveju gali būti sąlygotas ne T. M. motyvacijos dirbti ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet noras kuo greičiau išeiti į laisvę, todėl vien tik faktas, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės darbą, jo pavojingumo šiuo konkrečiu atveju nemenkina ir pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą nesudaro.

15. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šiuo metu T. M. nusikalstamo elgesio rizika siekia vos 19 balų ir yra vertinama kaip žema, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 12 balų, iš ko seka, kad T. M. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar yra galima. Juo labiau, jog net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriamas vienas jo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – nuteistojo mąstymas ir elgesys, į kurio eliminavimą šiuo konkrečiu atveju ir turėtų būti nukreiptas T. M. elgesys, šiam ir toliau laisvės atėmimo bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

16. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pradėjo mažėti tik pastaruoju metu: 2015 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. jis vis dar siekė 23 balus, todėl laikotarpis, nuo kurio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 19 balų, neabejotinai yra per trumpas pagrįstai spręsti, jog išleistas į laisvę ir ilgesniam laikui T. M. savo tikslų sugebės siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Analogiškai pasisakytina ir dėl nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirojoje kolonijoje (nuo 2019 m. balandžio 18 d.) ir 2019 m. gegužės 17 d. jam suteiktos teisės trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir T. M. socialinių ryšių buvimas. Nors abejonių tuo, jog T. M. palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais – žmona, vaikais, mama bei seserimi, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog T. M. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo atveju.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.