Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-37-544/2015

Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00924-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 110.1

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. B., išvadas teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė išlaikymo dukteriai neteikia nuo 2003 metų gruodžio mėnesio, taip pažeisdama CK 3.156 straipsnyje numatytą pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jis visuomet skirdavo pakankamai lėšų jos būtiniems poreikiams tenkinti ir dukra buvo viskuo aprūpinta.

Teigia, kad nutartis neatitinka CPK 291 str. 1 d. 5 p. reikalavimų, prieštarauja CK 1.5 str., t.y. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nes laikinas išlaikymas dukteriai priteistas vykdyti per antstolį, ieškovė turėjo nurodyti, bet nenurodė atsiskaitomosios sąskaitos ar banko kortelės numerio, kur turėtų būti pervedamas laikinas išlaikymas (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Nuo 2007 metų turi nuosavą verslą, jam vadovauja, yra laidavęs bankui už verslo paskolą, todėl bet kokie antstolių veiksmai prieš jį turės neigiamų pasekmių jam, šeimai, bendrovėje dirbantiems darbuotojams, pablogins kreditorinį įsipareigojimų vykdymo reitingą, pasitikėjimą prieš verslo partnerius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo vaikui priteisimo.

Iš teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2014-10-20 iki byloje bus priimtas teismo sprendimas priteisti iš atsakovo po 300 Lt dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo nuo 2014-10-20 laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas su tokia teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde išdėstė argumentus iš esmės susijusius su tuo, kad jis pats pilnai išlaiko šalių nepilnametę dukrą, kad ji gyvena pas jį, kad duktė gali naudotis jo banko kortele arba jis pats gali jai tiesiogiai siųsti išlaikymą, o išlaikymo paskirstymą kontroliuoti gali Ukmergės rajono savivaldybės administracijos VTAS specialistai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto išdėstytais argumentais.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 144 str.).

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan. Šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat jis netvirtina ir neįrodinėja, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti dukrai 300 Lt dydžio laikiną išlaikymą.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamoji nutartis neatitinka CPK 291 str. 1 d. 5 p. reikalavimų, pažeidžia LR Konstitucijos 29 str. ir CPK 17 str. įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, sutuoktinių lygiateisiškumo principą (CK 3.3 str.), o ieškovė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 137 str. 2 d. 3 p., 293 str. 2 p. Atskirajame skunde neatskleistas konkretus turinys, kaip skundžiamoji nutartis pažeidžia LR Konstitucijos 29 str. ir CPK 17 str., CK 3.3 str. įtvirtintus principus, todėl argumentas vertinamas deklaratyviu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaujantis padarė išvadas apie pagrindo priteisti laikiną išlaikymą buvimą - I. B. yra šalių dukra, kuri gyvena su motina, yra jos išlaikoma, o tėvas (apeliantas) prie vaiko išlaikymo prisideda nepakankamai. Teismas taip pat nurodė įstatymus bei teisės aktus, kuriais rėmėsi – CPK 144 str., CK 3.65 str.. Todėl apeliantas be pagrindo tvirtina, jog skundžiamoji nutartis neatitinka CPK 291 str. 1 d. 5 p. reikalavimų.

Kaip jau minėta teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šių priemonių taikymo pagrindas – konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, nes ieškovė tvirtina, kad ginčo šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ja ir atsakovas jai pakankamo išlaikymo neteikia, o atsakovas skunde tvirtina priešingai - kad išlaikymą dukrai teikia, nes dukra gyvena kartu su juo. Iš bylos duomenų matyti, kad pats apeliantas parengiamajame posėdyje pripažino, jog šalių nepilnametė dukra nuo 2014-08-22 gyvena kartu su ieškove. Apeliantas neįrodė, nes nepateikė įrodymų, išskyrus skunde minimą 2014-10--21pašto perlaidą Nr. PP208233, pagal kurią prašo grąžinti be pagrindo sumokėtus 305 Lt, kada ir kokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai suteikė po 2014-05-22 dienos (CPK 178 str.) Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos) pritaikyta teisingai, įvertinus prioritetinį nepilnamečio vaiko interesą, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimo pagrindus, taip pat atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius ir nesutarimus. Dėl to apelianto atskirojo skundo motyvai, kad laikinas išlaikymas vaikui skundžiama nutartimi neturėjo būti priteistas apskritai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl reikalingumo išlaikymo lėšas pervesti į banko sąskaitą vaiko vardu, lėšų skyrimą galint kontroliuoti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos VTAS specialistams. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas vaikui, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tik paskiriamas vaikui skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento. Pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo - užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinių bylų kategorijai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo įstatymas nėra numatęs išankstinio ginčų sprendimo tvarkos, kurios nesilaikymas būtų pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ar jį palikti nenagrinėtą CPK 137 str. 2 d. 3 p., 293 str. 2 p. pagrindais. Tokio įstatymo atskirajame skunde nenurodė ir pats apeliantas.

Atskirajame skunde nurodyti galimi apelianto nepatogumai su kreditoriais, bendradarbiais ar šeimos nariais dėl išlaikymo priverstinio vykdymo nesudaro pagrindo nepriteisti būtino vaiko poreikių tenkinimui išlaikymo dydžio, o apeliantas turi galimybę ir teisę išlaikymą vaikui teikti gera valia be priverstinio vykdymo per antstolių kontorą.

Vadovaujantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis proceso teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.