- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- A5.-2361-1078/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01848-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- J. R., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą) atstovei Renatai Barkovskajai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. liepos 3 d. leido V. T. dirbti pardavėjos pareigose prekybos vietoje, kurioje prekiaujama vaisiais ir uogomis, esančioje prie parduotuvės „Iki“, adresu (duomenys neskelbtini), su ja nesudariusi darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. T. įdarbinimą.
Šiais savo veiksmais J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl jo. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu užsiėmė individualia veikla, prekiavo uogomis, jai buvo reikalinga papildoma pardavėja, nes viena visko nespėjo, todėl internetiniame portale įdėjo skelbimą, jog ieško pardavėjos. Į skelbimą atsiliepė V. T., su ja kartu nuvyko į Mokesčių inspekciją ir paėmė V. T. vardu individualios veiklos pažymėjimą. Buvo įsitikinusi, kad ji viską daro gerai, kad nereikia V. T. įdarbinti, o užtenka tik individualios veiklos pažymėjimo. Po patikrinimo, kai sužinojo, jog visgi V. T. reikėjo įdarbinti, ji įdarbino V. T. atgaline data ir sumokėjo visus mokesčius valstybei. J. R. nurodė, kad labai gailisi, kad per savo nežinojimą padarė administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad šiuo metu ji neturi darbo, uogų pardavimas buvo tik sezoninė veikla, dabar ieško kito darbo, viena augina 13 metų vaiką, vaiką išlaiko viena, vaikas gauna našlaičio pensiją. Jos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, bet tikisi susirasti darbą.
Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė nurodė, kad J. R. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusižengimą įrodyta tiek bylos rašytine medžiaga, tiek ir jos žodiniais paaiškinimais, nuobaudą prašė skirti teismo nuožiūra.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio J. R. paaiškinimo taip pat matyti, kad ji savo kaltę pripažįsta ir gailisi. J. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dalies aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. Minėtoje vietoje stovėjo jos prekybos palapinė. Paskui palapinę perkėlė adresu Antakalnio g. 73. Už prekybos vietą ji moka nuo 2018 m. gegužės 21 d. į mėnesį po 230 Eur. Kad galėtų prekiauti, išsiėmė individualios veiklos pažymą. Kadangi prekiauti nebegalėjo, į internetinį puslapį skelbiu.lt įdėjo skelbimą, kad ieško pardavėjos. Atsiliepė V. T., kuriai 2018 m. birželio 13 d. susitikimo metu pasiūlė išsiimti individualios veiklos pažymą. V. T. išsiėmė individualios veiklos pažymą. Ji V. T. iš pradžių į dieną už darbą mokėjo po 25 Eur, vėliau po 30 Eur. V. T. dirbti pradėjo nuo 2018 m. birželio 14 d. Parduodamais vaisiais aprūpindavo ji, tačiau sąskaitos faktūros buvo išrašomos V. T. vardu (b.l. 3, 6).
J. R. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Be J. R. prisipažinimo jos kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 3), duomenimis, užfiksuotais operatyvaus patikrinimo pažymose (b.l. 4-5,13), priede Nr. RUM 408/18/05 prie 2016 m. balandžio 1 d. įrenginio nuomos sutarties Nr. RUM 16/04b (b.l. 7-8), išraše dėl draudėjo draudžiamų asmenų (b.l. 9), V. T. paaiškinime (b.l. 10), faktų fiksavimo pažymoje (b.l. 11-12), kita rašytine bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Tačiau nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą, atsižvelgtina ir į tai, kad darbo sutartis su V. T. nebuvo sudaryta ne dėl piktybiškų paskatų, o tiesiog netinkamai teisiškai įforminant kilusius teisinius santykius (t. y. ne įdarbinant asmenį, o įforminant kaip individualią veiklą), t. y. nusižengimas padarytas ne iš piktavališkų paskatų, o dėl žmogiškosios klaidos. Bylos nagrinėjimo metu mokesčiai už laikotarpį, kuomet V. T. nelegaliai dirbo, yra sumokėti į valstybės biudžetą, ką teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė. Minėta aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas yra iš esmės ištaisytas, jis nenulėmė materialios naudos pažeidimą padariusiam asmeniui ar žalos darbuotojui ir valstybės biudžetui. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamos J. R. asmenybę – praeityje nebausta už administracinius nusižengimus, susijusius su nelegaliu darbu, bausta tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, duomenų apie teistumą nepateikta, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. R. viena augina mažametį vaiką, jos finansinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus J. R. mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi , 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18089512760.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.