Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos–operatorius, gręžėjas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B., 2024 m. liepos 9 d. apie 18.40 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), prie pavėsinės žodinio konflikto metu koja spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam A. D. į koją, po ko, pargriuvus jam ir nukentėjusiajam A. D. ant žemės, jis abiem kumščiais smūgiavo nukentėjusiajam A. D. į veido ir galvos sritį bei tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. D. poodinę kraujosruvą veide, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimą dešiniame šone, bei tokiais savo veiksmais A. D. nežymiai sutrikdė sveikatą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad jis nesutinka ir nepripažįsta, kad koja spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam A. D.. Paaiškino, kad 2024 m. liepos 9 d. apie 18.30 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pavėsinėje sėdėjo jo dėdė H. D. ir jų draugas V. A., jis stovėjo prie pavėsinės. V. paskambino kaimynas A. D. Jiems kalbant telefonu, girdėjosi grasinimai, kad jis ateis ir jam duos už kelio darbus, kad V. sau pasidarė kelią, užsipylė duobes. V. jam pasiūlė ateiti. Po kiek laiko atėjo A. D.. Jis kalbėjo su V. Tarp jų kilo konfliktas, todėl jis įsiterpė į jų kalbą, pasakė jiems, kad jie išsiskirtų ir pasakė, kad A. D. eitų namo, nes jis ne savo kieme sukėlė skandalą. A. D. jam pasakė nelįsti bei neaiškinti. Jis pasakė jam, kad, jei pastarasis nori būti su kaimynais ramiai, tegul išeina, kad nebūtų skandalo. A. D. jam pasakė tylėti („tylėk, snargly“). Jis priėjo prie A. D., pasakė jam eiti namo („nu, tai eik namo“), po ko jis abiem rankom sugriebė už jo pečių ir jį pastūmė. A. D. pargriuvo ant žemės. Po to jis atsistojęs priėjo prie jo ir smūgiavo dešiniu delnu į jo veido sritį. Jis su A. D. susigrūmė, tarp jų prasidėjo grumtynės, grumtynių metu abu pargriuvo ant žemės. Jiems pargriuvus ant žemės, jis A. D. abiem kumščiais sudavė du ar tris smūgius į jo veido ir galvos sritį. A. D. jam taip pat sudavė du ar tris smūgius kumščiais į veido sritį ir dešinį šoną, po ko jis pradėjo kandžiotis. A. D. įkando į jo dešinės rankos du pirštus, įkando į jo viršugalvį. Po to atėjo jo dėdė H. D. ir juos išskyrė. Dar su A. D. vienas ant kito parėkė ir A. D. išėjo iš kiemo į namus. Po grumtynių su A. D. jis iki šiol neranda savo auksinės grandinėlės. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis nesutinka atlyginti padarytų turtinių žalų nukentėjusiajam A. D., Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama teisme. Jis anksčiau nebuvo teistas. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos – operatorius, gręžėjas, gauna darbo užmokestį (1 t., b. l. 150-153).

Motyvuojamoji dalis

- 2024 m. spalio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo H. D. parodymais, kad 2024 m. liepos 9 d. apie 18.00 val. jis kartu su sūnėnu L. B. buvo pas draugą V. A., adresu (duomenys neskelbtini) Jie visi sėdėjo prie V. A. namo esančioje pavėsinėje, vartojo alkoholį. Jiems sėdint pavėsinėje, atėjo V. A. kaimynas ir pradėjo šūkauti, rėkauti, kad ant kelio išpiltas šiferis, kad jis nuo to gaus vėžį, nors jie jau buvo išlyginę kelią, ant kelio šiferio jau nebuvo likę. Kaimynas ant pečių buvo užsidėjęs kuprinę. Jo sūnėnas L. B. jam pasakė, kad jie žvyrą vežė ant kelio. V. A. kaimynas L. pasakė , kad jis iš viso užsičiauptų. Jis, atkišęs kumščius, pradėjo eiti link L. B.. Rankomis sugriebė L. už pečių, nuo kaklo nutraukė L. auksinę grandinėlę. L. B. šie kaimyno veiksmai nepatiko ir jie susigrūmė tarpusavyje ir griuvo ant žemės. Jis matė, kad jis sūnėnui įkando į galvą ir dešinės rankos du pirštus, dėl to L. negalėjo dirbti visą mėnesį. Grumtynių metu jis matė, kad L. sudavė kaimynui į galvos sritį. Daugiau jų grumtynių veiksmų jis neatsimena. Po jų grumtynių ėjo ieškoti kaimyno akinių ir L. grandinėlės. L. grandinėlės iki šiol nerado, o kaimyno akinius, kiek žino, po kiek laiko rado V. A. šuo, iš kažkur atnešė. Jis ir V. A. į L. B. ir atėjusio kaimyno grumtynes ir konfliktą nesiterpė, grumtynėse nedalyvavo (1 t., b. l. 137–140);

- 2025 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo Stanislav Sudeiko parodymais, kad 2024 m. liepos 9 d. apie 19.00 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule Karolina Milevskaja, šaukiniu V3022, iš Vilniaus policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes prie namo pranešėją A. D. sumušė kaimynai, sulaužė akinius, mušeikos vietoje, Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia prie namo. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini)juos pasitiko pranešėjas A. D., kuris paaiškino, kad jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ant kelio išpylė asbestą, o tas asbestas, pasak pranešėjo, kenkia sveikatai. Pranešėjas, norėdamas taikiai su kaimynu pakalbėti apie asbesto pasekmes sveikatai, nuėjo pas jį pasikalbėti. Pas kaimyną buvo atvykę pastarojo draugai. Besiaiškinant tarp asmenų kilo žodinis konfliktas ir vienas iš asmenų užsipuolė pranešėją bei jį sumušė, sulaužė akinius ir nešiojamąjį kompiuterį. Jiems nuvykus pas pranešėjo kaimyną, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad kaimynas yra V. A., bei jo draugai H. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.. Pokalbio metu V. A. paaiškino, kad kaimynas A. D. atėjo pas jį į kiemą aiškintis dėl asbesto ant kelio ir pirmas pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais bei pirmas pastūmė L. B.. Jo žodžius taip pat patvirtino H. D.. L. B. gindamasis sudavė A. D. į veidą. Įvykio vietoje konflikto dalyvių netikrino alkotesteriu, nes visi konflikto dalyviai elgėsi adekvačiai. V. A. jiems paaiškino, kad su L. B. ir H. D. pavėsinėje alų gėrė. Viską fiksavo kūno kamera, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Buvo atvykusi Greitoji medicinos pagalbos brigada, kuri A. D. išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės kojos čiurnos raiščio patempimas, veido sumušimas. Iš ligoninės A. D. paleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio vietoje A. D. vaikščiojo normaliai, dešine koja paėjo (1 t., b. l. 29–32);

- 2024 m. liepos 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2186/2024(01), kurioje nurodyta, kad, remiantis A. D. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, A. D. nustatytos poodinės kraujosruvos veide ir dešinėje kojoje, nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame šone. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 4–7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59–60);

- 2024 m. liepos 9 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota A. D. kūno apžiūra. Apžiūros metu ant A. D. veido po kaire akimi matosi patinimas ir mėlynė, apdraskyta nosis. Ant dešinės kojos čiurnos matosi patinimas. Daugiau išorinių kūno sužalojimų nėra (1 t., b. l. 51–55);

- 2024 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti vaizdo įrašai padaryti BODY kamera. Vaizdo įraše „PSS-20240709-191944UTC+0300“, kurio trukmė 03.25 min. užfiksuota kaip į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitiko vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip A. D.), kuris paaiškino, kad grįžo po darbo, apžiūrėjo kelią, kur kaimynai bėrė šiferį ant kelio. Kasė duobes ir atėjo pasikalbėti apie tai, kad sutvarkytų. Žodis po žodžio ir įvyko konfliktas, jam trenkė. Asmens kuris jam trenkė nepažįsta, tačiau V. A. matė konfliktą ir visus dalyvavusius pažįsta. Jauniausias, kuris yra nuplikęs jį užpuolė, apdaužė, trenkė į akį, jaučia, kad patempta koja. Dėl šio sužalojimo pareigūnai kviečia medikus. Pareigūnai su A. važiuoja į įvykio vietą. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įraše „PSS-20240709-192458UTC+0300“, kurio trukmė 07.38 min. užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje yra trys vyrai. Vienas iš jų yra žemesnio ūgio, nuplikęs (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip L. B.). Kitas matomas vyras yra aukštesnio ūgio, ant veido matomi siauri ūsai. Pareigūnui paklausius dėl ko buvo sumuštas A., L. atsakė, kad A. jį pastūmė. Kairės rankos nykščiu nurodo į pakaušio sritį. Nurodo, kad tai A. jam trenkė. L. parodo kairės rankos plaštaką ir nurodo, kad yra sužalota. Tačiau vaizdo įraše to nesimato. Kitas vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip H. D.) nurodo, kad A. pats atėjo į kiemą ir juos užpuolė. Trečias vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip V. A.) pasakoja apie įvykį. Paaiškina, kad A., jam paskambino ir pasakė, kad jis ateina jam sumušti veidą. A. atėjo ir pradėjo rėkti, pulti. Nurodė, kad L. sakė, kad nereikia čia muštynių. Iš vyro pasakojimo nėra aišku kas ką pastūmė. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (1 t., b. l. 169–171);

- 2024 m. spalio 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. D. byloje pateikė dokumentus: 2021-11-09 įrenginio garantinį pasą, 2024-10-16 įrenginio garantinį pasą, 2024-10-16 UAB „Kompservisas“ kvitą, kurie pagrindžia jo patirtą turtinę žalą (1 t., b. l. 67–73).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau duodamas parodymus teisme savo kaltę pripažino visiškai. Patvirtino, kad naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. sudavė jam smūgius, kurie nurodyti kaltinime. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo, taip pat liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, BPC skambučio garso įrašo apžiūros protokolas, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. L. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į L. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (2 t., b. l. 5), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudos sumokėtos (2 t., b. l. 7-8), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jos dydį parenkant didesnį už įstatyme numatytą minimalų.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 3, 4 punktuose, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir pats kaltinamasis duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, jis įpareigotinas sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per bausmės atlikimo laikotarpį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 160-163) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 92,95 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 81-83). Teismas pažymi, jog 2025 m. liepos 3 d. buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) raštas dėl procesinių teisių perėmimo baudžiamojoje byloje pridedant įgaliojimą, kuriuo prašoma Vilniaus teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, jog šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas yra Valstybinė ligonių kasa.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiojo A. D. gydymo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos. Taip pat byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame išdėstytos paslaugų kainos. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimą nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo L. B. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo L. B. veiksmais. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamojo L. B. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 92,95 eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 1136,16 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95–97). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl 2024 m. liepos 9 d. įvykusio konflikto metu patirtų sužalojimų A. D. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje A. D. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 1136,16 Eur ligos išmoka. Teismas, įvertinęs pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis A. D. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 80 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 71-74). Iš bylos medžiagos matyti, kad aptariamo įvykio metu dėl grumtynių su kaltinamuoju L. B. metu, nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės, ko pasekoje buvo sugadintas jam ant pečių kuprinėje buvusio nešiojamo kompiuterio ekranas. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai bei fiskalinis kvitas patvirtina, kad ekrano keitimas nukentėjusiajam kainavo 80 Eur. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. D. teisiamojo posėdžio metu savo civilinį ieškinį palaikė.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu teisiamojo posėdžio metu sutiko.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis bei paties kaltinamojo nuomonę, mano, kad civiliniu ieškiniu prašoma 80 Eur turtinė žala yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo L. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B., paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, įpareigoti L. B. sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per paskirtos bausmės atlikimo laikotarpį.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. B. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. D. naudai.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. B. 92,95 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 95 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo L. B. 1136,16 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 16 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.