Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2017-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-87-300/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
AN2-87-300/2017
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00159-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-300/2017Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00159-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno regiono AAD arba Institucijos) įgalioto atstovo ir D. V. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 (šešiasdešimties) eurų bauda, D. V. grąžintas medžioklinis šuo – rusų europinė laika, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

Skundžiamame nutarime D. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. kovo 25 d., 11 val. Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini) miške, būdamas medžiotoju, medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje neteisėtai medžiojo su medžiokliniu šunimi (rusų europinė laika), nesant įrašo apie medžiotoją tiems medžioklės plotų vienetams išduotose medžioklės lapuose, kuriose jis medžioti neturėjo teisės. Neteisėtos medžioklės metu D. V. su savo medžiokliniu šunimi profesionalios medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) neteisėtai sumedžiojo šerno jauniklį. Tokiais savo veiksmais kaltinamas pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.1 punktą, 58.2.2 punktą ir kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, perkvalifikavo D. V. veiką į ANK 290 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus ir skyrė D. V. administracinę nuobaudą už tai, kad jis, būdamas medžiotoju, nesilaikė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nurodytų 12 straipsnyje, nes medžioklės plotuose vedžiojosi medžioklinį šunį be pavadėlio.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu Kauno regiono AAD įgaliotas atstovas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant pažeidimą padariusiam asmeniui nuobaudą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Šalies argumentai

2.1 Apelianto teigimu, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas

priimtas pažeidžiant ANK 567 straipsnio, 290 straipsnio nuostatas, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.2 Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Raseinių rajono apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, jog D. V. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą pažeidimą akivaizdžiai įrodo 2017 m. gegužės 4 d. administracinio nusižengimo protokolas, tyrimo veiksmų protokolas, Kauno regiono AAD Raseinių rajono agentūros vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai, gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas, kita rašytinė bylos medžiaga, filmuota vaizdo medžiaga, taip pat liudytojų duoti parodymai teismo posėdžio metu.

2.3 Institucijos atstovas pažymi, kad D. V. pateiktos administracini nusižengimo aplinkybės vertintinos kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės nuobaudos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje. D. V. tyčinę kaltę įrodo tai, kad jis iš anksto buvo pasiruošęs medžioklei. Rusų europinė laika yra medžioklinis šuo, paruoštas medžioti kanopiniams gyvūnams, apmokytas stabdyti ir draskyti šernus. D. V. šuo ant kaklo turėjo siųstuvą, o D. V. ją sekė su GPS imtuvu. D. V. turėjo su savimi pasiėmęs medžioklinį peilį (po įvykio paimtas peilio dėklas, medžioklinis peilis nerastas). Apeliantas nurodo, kad atmestina D. V. versija, jog šunį buvo pririšęs prie pavadėlio ir pavadėlis staiga netikėtai nutrūko, nes tokiu atveju pavadėlis būtų likęs D. V. rankose. Skunde nurodoma, kad, jei šuo būtų vedžiojamas su pavadėliu, nebūtų reikalinga sekimo įranga. Institucijos manymu, D. V. pasiruošimą medžioklei įrodo ir tai, kad minėtas asmuo buvo pasiėmęs dvi dideles kuprines su plastikiniais maišais – skerdienai sudėti ir gabenti.

2.4 Teigia, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga.

2.5 Apeliantas pažymi, kad Raseinių rajono teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad net trys liudytojai – J. P., K. P., T. M. – nurodė, kad D. V. turėjo medžioklinį peilį, kurį buvo įsikišęs į bato aulą, tačiau D. V. atsikratė įkaičio, nes po įvykio buvo paimtas tik lenktinis peiliukas ir tuščias medžioklinio peilio dėklas.

2.6 Atkreipia dėmesį, kad teismas visai nevertino tos liudytojų J. P., K. P., T. M., G. V. parodymų dalies, kai jie teigia aiškiai matę ir telefonais filmavę, kad D. V. šuo vaikė, draskė, kandžiojo šerniuką, dėl to jis nugaišo. Nurodo, kad Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto anamnezėje nurodyta, kad šernas pribaigtas šunų, o mirties priežastis – ūmus trauminis šokas dėl daugybinių kąstinių-plėštinių pažeidimų.

2.7 Apeliantas pažymi, kad D. V. versija dėl ragų paieškos, dėl nutrūkusio pavadėlio neturi realaus pagrindo ir yra sugalvota siekiant išvengti atsakomybės už pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Teigia, kad pateikti literatūriniai įrodymai yra bendro pobūdžio informacija ir turėtų būti vertinami kaip siekimas sukelti abejonę. Taip pat nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys įvykio metu rodo, kad buvo padarytas šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas, todėl D. V. bandė pabėgti iš įvykio vietos.

2.8 Apeliantas nesutinka su Raseinių rajono apylinkės teismu, nes mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi iš esmės tik 2017 m. balandžio 3 d. D. V. paaiškinimu ir teismo posėdžiu metu teiktais žodiniais paaiškinimais, todėl bylos aplinkybės nebuvo ištirtos visapusiškai ir objektyviai. Mano, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. V. padarė šiurkštų Medžiokles taisyklių pažeidimą (74 p.) – sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno regiono AAD įgaliotas atstovas prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą.

3.1. Atsiliepime nurodo, kad vertinant faktines aplinkybes ir teisme ištirtus tiesioginius įrodymus galima daryti išvadą, jog D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, o ne ANK 290 straipsnio 1 dalyje.

3.2 Atsiliepime teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą pažeidimą akivaizdžiai įrodo byloje surinkti duomenys. Atsiliepime pažymima, kad D. V. pateiktos administracinio nusižengimo aplinkybės vertintinos kaip gynybinė pozicija.

3.3 Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Nurodo, kad ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Tokia principinė nuostata įtvirtinta ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo dalį, kuria už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 60 (šešiasdešimties) eurų bauda ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Likusią 2017 m. rugpjūčio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimo dalį prašo palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

4.1 Apeliantas nurodo, jog yra įsitikinęs, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, blogina jo teisinę padėtį, dėl to nutarimas apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas.

4.2 Pasak apelianto, teismas negalėjo vadovautis ANK 635 straipsnio 3 dalimi ir savarankiškai pakeisti inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių, bei paskirti administracinę nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, kuris nebuvo inkriminuotas surašant administracinio nusižengimo protokolą, padarymą.

4.3 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 630 straipsnio 1 dalyje numatytą žodinio proceso tvarką, pagal kurią pirmiausia turėjo būti išklausytas institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Pamini, kas numatyta ANK 632 straipsnio 5 dalyje, nurodo, kad nesilaikyta teismo posėdžio tvarkos, t. y. straipsnyje nurodyto eiliškumo ir pirmiausia nesuteiktas žodis institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui. Pasak apelianto, būtent tokia bylos nagrinėjimo eiga įstatymo leidėjo sukonstruota tam, kad pirmiausia išklausius institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, atsakomybėn traukiams asmuo turėtų galimybę galutinai sužinoti, kuo jis yra kaltinamas ir kokiais teismui pateiktais įrodymais įrodinėjama jo kaltė bei, pasinaudodamas savo procesine teise, įtvirtinta ANK 632 straipsnyje, užduoti bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims klausimus, o tokios procesinės teisės suvaržymas laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu.

4.4 Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas veiką iš ANK 290 straipsnio 8 dalies į ANK 290 straipsnio 1 dalį, bei nubausdamas už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 12 punkto reikalavimų pažeidimą, tai yra už šuns vedžiojimą medžioklės plotuose be pavadėlio, nenurodė, kur konkrečiai buvo padarytas tariamas administracinis nusižengimas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustačius, kad apeliantui buvo žinoma, jog įeidamas su šunimi į mišką jis patenka arba yra kokiuose nors medžioklės plotuose, negali kilti administracinė atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti objektyvūs duomenys.

4.5 Apelianto nuomone, jei jis būtų kaltinamas padaręs ne administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, bet administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Kauno regiono AAD, būtų privalėjęs, vadovaudamasis ANK 610 straipsnio 1 dalimi į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti administracinį nurodymą – tai yra pasiūlymą per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Nurodo, kad apylinkės teismas turėjo priimti procesinį sprendimą, numatytą ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo nutraukti bei pasiūlyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai spręsti klausimą dėl apelianto patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimu į Kauno regiono AAD įgalioto atstovo apeliacinį skundą D. V. prašo apeliacinį procesą pagal Kauno regiono AAD 2017 m. rugsėjo 20 d. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo nutraukti, o Kauno regiono AAD 2017 m. rugsėjo 20 d. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą. Jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas buvo atnaujintas pagrįstai, prašo Kauno regiono AAD 2017 m. rugsėjo 20 d. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

5.1 Atsiliepime nurodoma, kad Kauno regiono AAD nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, dėl to 2017 m. rugsėjo 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas Kauno regiono AAD atnaujintas akivaizdžiai neteisėtai, tai yra nesant tam jokio įstatyminio pagrindo, tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu.

5.2 Atsiliepime teigiama, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, turėjo surinkti ir teismui pateikti abejonių nekeliančius duomenis, jog apeliantas eidamas į nurodytą mišką, numatė ar teoriškai galėjo numatyti, kad einant miške nuo pavadėlio nutrūks šuo, kuris netoliese suras sužeistą šerno jauniklį ir jį aplos, apkandžios, o po to šerno jauniklis nugaiš. Nurodo, kad nė vienas liudytojų nenurodė, kad būtų matęs apeliantą turint kokį nors ginklą, kuriuo būtų galima sumedžioti laukinį žvėrį, ar kaip nors sužaloti nurodytą šerno jauniklį, nors kai kurie iš jų teigė, kad į vieną iš guminių batų įsidėjo didelį medžioklinį peilį.

5.3 Nurodoma, kad Kauno regiono AAD apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 str. 8 d., patvirtina ir tai, kad kartu buvęs šuo yra paruoštas medžioklei ir kad jis tariamai apmokytas stabdyti ir draskyti šernus, tokie apeliacinio skundo teiginiai visiškai niekuo nepagrįsti. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nedraudžia būti medžioklės plotų vienete su bet kokios veislės šunimi, įskaitant ir šunis, kurie priskiriami medžiokliniams, tik reikalauja, kad medžioklės plotų vienete jie būtų vedžiojami pririšti prie pavadėlio. Nurodo, kad liudytojas A. D. teismo posėdyje patvirtino, jog, prieš vykdamas į nurodytą mišką, apeliantas buvo pas jį užsukęs su pririštu prie pavadėlio šunimi.

5.4 Nurodo, kad visiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai dėl nutrūkusio šuns pavadėlio nebuvimo, taip pat, kad ant šuns kaklo buvo GPS siųstuvas, o pas apeliantą GPS imtuvas. Nepagristai teigiama, kad kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 str. 8 d., patvirtina dviejų didelių kareiviškų kuprinių bei plastikinių maišų, tariamai skerdienai sudėti bei gabenti, turėjimas. Be to, apeliantas nesutinka su Kauno regiono AAD apeliacinio skundo teiginiu, jog apelianto pateikta įvykių versija apie numestų elnių ragų ieškojimą yra tik gynybinė pozicija ir siekis sukelti abejones.

5.5 Nurodoma, kad Kauno regiono AAD, 2017 m. rugsėjo 20 d. apeliacinio skundo teiginys apie pirmosios instancijos teismo tariamai padarytą ANK 567 straipsnio pažeidimą, t. y. kad byla turėjo būti išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, laikytinas visiškai deklaratyviu ir neargumentuotu, dėl to nesudaro įstatyminio pagrindo nei keisti, nei naikinti skundžiamą procesinį sprendimą.

5.6 Atsiliepime teigiama, kad Kauno regiono AAD apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas ir pagal ANK 636 straipsnio 5 dalį ir neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teise priklausančių daiktų grąžinimo, kuris buvo išspręstas Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta toje pačioje administracinio nusižengimo byloje.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas tenkinamas, D. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Skundžiamu nutarimu D. V. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Su tokiu pirmosios instancijos sprendimu nesutinka apeliantas D. V. ir Kauno regiono AAD. Apeliaciniame skunde D. V. prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniu skundu Kauno regiono AAD įgaliotas atstovas nesutinka su D. V. paskirta nuobauda, nurodydamas, kad pažeidėjui turėjo būti skirta administracinė nuobauda už nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (ANK 652 straipsnis).

ANK 290 straipsnio 8 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. ANK 290 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 12 straipsnyje nurodyta, kad medžioklinius šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.Aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą ir atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus (tarnybinį pranešimą, paaiškinimus, duotus iš karto po įvykio, gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą, vaizdo įrašus, parodymus, duotus teisminio proceso metu, kitus surinktus rašytinius įrodymus), daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl D. V. kaltės numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

D. V. teigia, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi neteisėtai Kauno regiono AAD atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėta nutartis yra neskundžiama, pirmosios instancijos teismas įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybės priėmė sprendimą, kuris, teismo nuomone, buvo objektyvus ir pagrįstas, todėl nėra jokio juridinio pagrindo nenagrinėti Kauno regiono AAD pateikto apeliacinio skundo.

Nors apeliantas D. V. visos administracinės bylos teisenos procese savo kaltės nepripažino, nurodė, kad į mišką ėjo ieškoti numestų elnių ragų, neigė neteisėtai medžiojęs su šunimi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Kauno regiono AAD įgalioto atstovo skunde nurodytiems motyvams, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina D. V. tyčinę kaltę – neteisėtą medžioklę.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje surinktų įrodymų aišku, jog D. V. būdamas medžiotoju, medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 25 d., apie 11 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) miške, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, profesionalios medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje neteisėtai medžiojo su šunimi (rusų europine laika), nesant įrašo apie medžiotoją tiems medžioklės plotų vienetams išduotuose medžioklės lapuose, t. y. medžiojo teritorijose, kuriose jis medžioti neturėjo teisės. Neteisėtos medžioklės metu D. V. su savo medžiokliniu šunimi profesionalios medžioklės plotų vienete neteisėtai sumedžiojo šerno jauniklį. Neabejotinai savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Medžioklės taisyklės) taisyklių 58.2.1 ir 58.2.2 punktus, t. y. medžiojo teritorijoje, kurioje jis medžioti neturėjo teisės ir sumedžiojo gyvūną, kurį sumedžioti taip pat neturėjo teisės.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui D. V. pirmosios instancijos posėdžio metu 2017 m. birželio 13 d. buvo pranešta, už kokį administracinį nusižengimą jis traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš minėto posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo Kauno regiono AAD atstovė, administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji specialistė L. M., kuri tiesiogiai tiriamame įvykyje nedalyvavo, administracinio nusižengimo protokolo nesurašė. Ji nebuvo apklausta posėdyje, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas, galėjo kreiptis į teismą su prašymu pasinaudoti ANK 632 str. įtvirtinta procesine teise užduoti bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims klausimus. Be to, 2017 m. rugpjūčio 8 d. posėdyje taip pat dalyvavo Kauno regiono AAD atstovė, buvo apklaustas administracinio nusižengimo protokolą surašęs M. D., kiti liudytojai, todėl D. V. ar jo atstovas turėjo galimybę užduoti klausimus bet kuriam iš posėdyje dalyvavusių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas nori atkreipti dėmesį, kad ANK 630 straipsnyje nurodyta administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme tvarka nėra imperatyvi, todėl apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra proceso pažeidimas.

Pagal Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 str. 9 d. medžiojimas – tai laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Pažymėtina, kad D. V., būdamas medžiotoju, prieš gaudamas medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo išlaikyti Medžioklės egzaminą, kuriame buvo tikrinamos medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinios ir praktiniai medžiojimo įgūdžiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. V. būdamas medžiotoju ir turėdamas specialių žinių, žinojo, kad įeidamas į mišką su medžiokliniu šunimi, pateko į medžioklės plotus, bei buvo pasiruošęs medžioklei. D. V. į mišką ėjo su rusų europine laika, šis šuo yra medžioklinis šuo, paruoštas medžioti. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas šuo ant kaklo turėjo „Garmin“ siųstuvą, o D. V. GPS imtuvą „Astro 320“, kurio pagalba galėjo sekti savo šunį. D. V. turėjo su savimi pasiėmęs medžioklinį peilį (po įvykio paimtas peilio dėklas, medžioklinis peilis nerastas, tačiau liudytojai J. P., K. P., T. M. teigia matę medžioklinį peilį, kurį D. V. buvo įsikišęs į bato aulą). D. V. išsakyta versija, kad pavadėlis nutrūko ir šuo pabėgo, vertintina kaip gynybinė. D. V. nurodytas ir teisme apklaustas liudytojas A. D. patvirtino, kad D. V. prieš vykdamas į mišką užsuko pas jį ir jis matė, kad šuo buvo pririštas pavadėliu, bet teismas nori atkreipti dėmesį, kad visa tai vyko iki įvykio miške. Įvykio vietoje nebuvo rastas pavadėlis, pats D. V. neparodė jo pareigūnams ar kitiems asmenims, o šuo buvo pririštas su iš medžiotojų pasiskolinta buksyravimo virve (b. l. 5). Atkreiptinas dėmesys, kad jei šuo vedžiojamas su pavadėliu, neketinant medžioti, tai nėra reikalinga sekimo įranga. Apelianto D. V. pasiruošimą medžioklei įrodo tai, kad jis buvo pasiėmęs dvi dideles kuprines (žalios spalvos ir kamufliažinę) su plastikiniais maišais, kuriuos medžiotojai įprastai naudoja skerdienai sudėti ir gabenti. D. V. versija, kad kuprines jo šeima naudoja keliaudama, pramogaudama, o į jas būtų dėjęs rastus elnių ragus, vertinama kritiškai, išanalizavus vaizdinę medžiagą, esančią byloje, aiškiai matyti, kad kuprinės skirtos medžioklei. Minėti daiktai po įvykio buvo paimti ir yra saugomi Kauno regiono AAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje. Teismas, priimdamas nutarimą, nepasisakė dėl paimtų daiktų, tačiau gavęs D. V. prašymą teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutartį, įsiteisėjus 2017 m. rugpjūčio 21 d. procesiniam sprendimui, paimtus daiktus grąžinti D. V..

Iš bylos medžiagos matyti, kad Raseinių rajono teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų J. P., K. P., T. M. parodymus, paaiškinimus, jog D. V. turėjo medžioklinį peilį, kurį buvo įsikišęs į bato aulą. Vėliau medžioklinio peilio D. V. jau neturėjo, turėjo tik nedidelį lenktinį peiliuką. Iš šių duomenų pagrįstai galima daryti išvadą, kad D. V. atsikratė medžioklinio peilio, nes po įvykio buvo paimtas tik minėto peilio dėklas ir lenktinis peiliukas. Be to, teismas visiškai nevertino liudytojų J. P., K. P., T. M., G. V. parodymų, kur jie teigia, jog aiškiai matė ir telefonais filmavo, kaip D. V. šuo vaikė, draskė, šerniuką, dėl to jis nugaišo. CD laikmena su nuotraukomis ir filmuota medžiaga yra pridėta prie bylos medžiagos. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto (b. l. 23) anamnezėje nurodyta, kad šernas pribaigtas šuns, galbūt brakonieriaujant, bei nustatyta mirties priežastis – ūmus trauminis šokas dėl daugybinių kąstinių-plėštinių pažeidimų pilvo sienos bei kairės užpakalinės kojos srityse. Be to, kitaip, nei skunde teigia apeliantas D. V., jo kaltę įrodo ir Kauno regiono AAD Raseinių rajono agentūros vyriausiojo specialisto A. Z. surašytas 2017 m. kovo 25 d. tyrimo veiksmų protokolas, 2017 m. kovo 31 d. surašytas tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga, taip pat liudytojų J. P., K. P., T. M., A. Z., V. V., M. D. duoti parodymai teismo posėdžio metu. Minėti duomenys nėra prieštaringi, o papildantys vienas kitą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, nes pažeidėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, gali nenurodyti tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismas atmeta apelianto D. V. įvykio versija dėl ragų paieškos, dėl nutrūkusio pavadėlio, kaip gynybinę, siekiant išvengti atsakomybės už pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Apygardos teismas pritaria Kauno regiono AAD nuomonei, jog D. V. pateikti literatūriniai įrodymai (b. l. 60–73) yra bendro pobūdžio informacija, ir vertintini kaip siekimas sukelti abejonę, kuri būtų vertinama jo naudai. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. elgesys įvykio metu suponuoją nuomonę, kad buvo padarytas šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas. D. V. bandė pabėgti iš įvykio vietos, elgėsi agresyviai, kaltino jį bandžiusį sulaikyti medžiotoją J. P. neblaivumu, atsisakė rašyti paaiškinimą be advokato. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis surinktais įrodymai daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik 2017 m. balandžio 3 d. D. V. paaiškinimu ir teismo posėdžiu metu teiktais paaiškinimais, o neatsižvelgė ir neįvertino visų aplinkybių, kurias nurodė liudytojai J. P., K. P., T. M., A. Z. ir kiti savo paaiškinimuose ir duotuose parodymuose teismo posėdžio metu, todėl bylos aplinkybės nebuvo ištirtos visapusiškai ir objektyviai.

Atsakant į kitus apeliantų argumentus, pažymėtina tai, kad byloje nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantai, bet tai nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą ir neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apygardos teismas sutinka su Kauno regiono AAD įgalioto asmens apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta nuomone, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. V., būdamas medžiotoju, medžiojo su šunimi, sumedžiojo žvėrį ir tai atitinka ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicijoje numatytus objektyviuosius pažeidimo požymius, patvirtina apelianto kaltę administracinio nusižengimo padaryme ir užtraukia jam administracinę atsakomybę. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad byloje nenustatyta D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali bauda numatyta straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, skirtina 800 eurų dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieniems metams, bei paimtų daiktų: žalios kuprinės (1 vnt.); kamufliažinės spalvos kuprinės (1vnt.); GPS imtuvo ,,Astro 320“ (1vnt.); siųstuvo „Garmin“ su antkakliu (1vnt.); juodo peilio makšties (1vnt.); lenktinio peilio su medinėmis kriaunomis (1vnt.), medžioklinio šuns – rusų europinės laikos, juodos baltos spalvos konfiskavimas, nes jie yra administracinio nusižengimo padarymo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad paskirta bauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų.

Taigi, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog D. V. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Dėl šių priežasčių Raseinių rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, apelianto D. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno regiono AAD įgalioto asmens apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

D. V. pripažinti padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, ir skirti 800 (aštuonių šimtų) Eur baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieniems) metams.

Konfiskuoti D. V. priklausančius daiktus: žalią kuprinę (1 vnt.); kamufliažinės spalvos kuprinę (1vnt.); GPS imtuvą ,,Astro 320“ (1vnt.); siųstuvą „Garmin“ su antkakliu (1vnt.); juodą peilio makštį (1vnt.); lenktinį peilį su medinėmis kriaunomis (1vnt.), paimtus 2017-03-25 tyrimo veiksmų protokolu ir laikomus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje ir medžioklinį šunį – rusų europinę laiką, juodos baltos spalvos.

Daiktų konfiskavimą pavesti vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.

D. V. informuoti, kad baudą jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT 12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., LT32 7180 0000 0014 1038 Šiaulių Bankas, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 Medicinos Bankas, UAB, LT74 4010 0510 0132 4763 DnB Bankas, AB, LT05 70440600 07887175 SEB Bankas, AB, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 17067858013.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė