Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant I. B., dalyvaujant pareiškėjų J. N. ir I. K. atstovams P. N. ir advokatui A. V. P., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro Alytaus filialui ir VĮ Turto bankui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. N. ir I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro Alytaus filialui ir VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai įteikti tinkamai, juos atstovauja atstovas P. N. ir advokatas A. V. P. Pareiškėjo atstovai paaiškino, kad grūdų sandėlį pareiškėjas I. K. ir pareiškėjos J. N. sutuoktinis P. N., miręs 2004-12-19, įsigijo 1992 metais iš ŽŪB ,,Žuvintas“ už pajus, tačiau pirkimo pardavimo dokumentai nebuvo sudaryti, kad archyve išlikę ne visi ŽŪB ,,Žuvintas“ dokumentai. Paaiškino, kad nuo sandėlio įsigijimo dienos valdo šį pastatą atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, kad tą raštiškai teismui patvirtino tuo metu ŽŪB ,,Žuvintas“ dirbę E. G. ir I. P.. Nurodė, kad VĮ Registrų centras minėto pastato neregistravo, nes pareiškėjai neturi nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad sandėlis buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015-01-29 registre yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, registro tipas - statiniai, esantis (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į šį turtą neįregistruotos ( b. l. 9-20, 123). Iš pareiškėjų pateikto žemės sklypo plano matyti, kad minėtam statiniui yra suformuotas žemės sklypas (b. l. 20). Alytaus apskrities archyvo pažymoje nurodyta, kad Simno agrarinės reformos tarnybos 1992-1993 metų dokumentuose dokumentų, patvirtinančių grūdų sandėlio įsigijimą iš ŽŪB ,,Žuvintas“ nėra. Iš minėto archyvo buvo gauta tik Simno agrarinės reformos tarnybos dokumentų archyvinio fondo Simno agrarinės reformos tarnybos Simno apylinkės, pageidaujančių įsigyti privatizuojamą objektą, pasirašant pajus, grupių 1992 metų sutarčių ir pareiškimų byloje, esančio dokumento dėl grupės steigimo ir objekto privatizavimo patvirtintą kopiją (b. l. 49). Šiame dokumente grupės atstovai, tarp kurių yra pareiškėjas I. K. (pareiškime (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjos sutuoktinis P. N., buvo įgalioti sudaryti pajų pasirašymo sutartį, atsiskaityti su banko įstaiga, atsiimti nuosavybės teisės liudijimą, sušaukti įsigijusių privatizavimo objektus, susirinkimą ir t. t. Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad Alytaus rajono ŽŪB ,,Žuvintas“ archyvinio fondo 1992 metų pajininkų sąrašų ir 1994 bendrovės narių pajų apskaitos knygų matyti, kad I. K. ir P. N. turėjo tam tikros vertės pajus, investicines sąskaitas, buvo išreiškę norą privatizuoti tam tikrus objektus (b. l. 60). Iš 1994 metų bendrovės narių pajų apskaitos knygos sąrašo matyti, kad I. K. ir P. N. buvo padarę pradinį pajaus įnašą, po to pajaus dalį įnešė 1993 metų birželio-liepos mėnesiais (b. l. 61-62). Rašytiniuose įrodymuose – E. G. ir I. P. pareiškimuose (pareiškėjų parašų tikrumas patvirtintas Simno seniūno 2015 m.) nurodyta, kad E. G. dirbo ŽŪB ,,Žuvintas“ pirmininku, o I. P. buhaltere, kad 1992 metais, skirstant žemės ūkio bendrovės turtą pagal pajus bendrovės nariams P. N. ir I. K. buvo paskirtas grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turtas buvo skirstomas pirmininkaujant E. G., o protokolą rašė I. P.. Šie pareiškėjai nurodė, jog su tuo susiję dokumentai ir dalis bendrovės archyvo dėl bendrovės darbininkų nerūpestingumo buvo sunaikinti, ŽŪB ,,Žuvintas“ kontorą perkeliant iš kultūros namų pastato į mechanines dirbtuves (b. l. 64-65). Teismo iniciatyva gautuose archyviniuose dokumentuose, kuriuos iš Alytaus apskrities archyvo buvo užsakęs suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, bet į bylą nepateikęs, matyti, kad 1991-09-17 valstybinė komisija priėmė eksploatuoti 1000 tonų talpos grūdų sandėlį Žuvinto kolūkyje, kurio sąmatinė vertė 138329 rubliai (b. l. 133-134, 136). Iš 1992-07-01 Alytaus rajono valdybos potvarkio matyti, kad buvo įregistruota ŽŪB ,,Žuvintas“ (b. l. 133-134). Alytaus apskrities archyvo pažymoje nurodyta, kad bendrovių dokumentai Alytaus apskrities archyve nesaugomi (b. l. 132).

Alytaus rajono savivaldybės atsiliepime nurodyta, jog neprieštarauja prašomo fakto nustatymui, nes pastatas nėra įtrauktas į savivaldybės buhalterinę apskaitą, kad savivaldybė niekada neginčijo pareiškėjų teisių naudotis minėtu nekilnojamuoju daiktu, todėl neturi nei materialinio, nei teisinio intereso šioje byloje (b. l. 69-70). Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centas VĮ Turto bankas atsiliepimuose nurodė, kad šioje byloje turėtų būti daugiau suinteresuotų asmenų.

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis).

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus. (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-462/2013)

Manytina, kad byloje buvo nustatytos visos įstatymo numatytos sąlygos: pareiškėjai nėra daikto savininkai; atsižvelgiant į Alytaus rajono savivaldybės atsiliepimą bei, pagal išanalizuotus archyvinius dokumentus, į tikėtiną aplinkybę, kad sandėlis buvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn (privatizuoti), sandėlis nevertintinas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise; pareiškėjai sąžiningai valdė visą 10 metų laikotarpį, būdami įsitikinę, kad niekas daugiau neturi teisės į šį pastatą, nes tikėtina, kad jie realizavo dalį privatizavimo procedūros; iš raštiškų asmenų, pareiškėjų paaiškinimo matyti, kad valdymas vyko atvirai, apie tai žinojo ir kiti asmenys, kaimo gyventojai. Pažymėtina, kad apie šios rūšies prašymų nagrinėjimą yra paskelbiama viešai, siekiant informuoti visus galimai suinteresuotus asmenis, tačiau niekas nesikreipė dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą (b. l. 66-67).

Atsižvelgiant į pareiškėjų atstovų paaiškinimus, į nustatytas byloje aplinkybes, darytina išvada, kad I. K. ir P. N. teisėtai, atvirai, nepertraukiamai nekilnojamąjį turtą – sandėlį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nuo 1992 metų, kad jie nebuvo daikto savininkai formaliąja prasme, bet buvo sąžiningai įgiję daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo valdė nekilnojamąjį daiktą – sandėlį ne mažiau kaip 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į sandėlį, bet nė karto nepasinaudojo ta teise ( CK 4.68 str., 4.69 str., 4.70 str., 4.71 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus byloje, į tai, kad daikto valdymas prasidėjo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir baigėsi iki 2003-07-01, todėl CK 4.27 str. 2 d. nuostata netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Iš pareiškėjų atstovų paaiškinimo, archyvinių dokumentų matyti, kad, būtent, P. N. ir I. K. siekė įsigyti grūdų sandėlį ir jį valdė ne mažiau kaip dešimt metų, t. y. nuo 1992 metų. Pažymėtina, kad P. N. mirė 2004-12-19, kad po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. N. ( b. l. 21-23, 26-48). Darytina išvada, kad palikėja priėmė ir sutuoktinio turtines teises, t. y. po jo mirties tęsė teisėtą, sąžiningą, atvirą ir nepertraukiamą grūdų sandėlio valdymą (CK 5.1 str.).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, 533 straipsniu,

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjai J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjų J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 9,20 eurų (devynis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

TeisėjaA. S.