- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- eI-3739-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Milda Vainienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ atstovams M. M., R. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ skundą atsakovėms Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Druskininkų savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ su skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2015-06-19 nutarimą Nr. O3-381 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-381), Komisijos 2015-07-23 nutarimą Nr. O3-450 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-450), Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-06-30 sprendimu Nr. TI-53 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai teikiamos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimas Nr. T1-53) pakeisto Druskininkų savivaldybės tarybos 2014-11-28 sprendimo Nr. TI-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai teikiamos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – Sprendimas Nr. T1-191) 2.4 punktą ir įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą perskaičiuoti šilumos kainų dedamąsias antriesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, nepadengtų kuro sąnaudų/papildomai gautų pajamų skaičiavimuose 2013-11-01 – 2014-01-31 laikotarpiu dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktinių kuro kainų skirtumo – taikant bazinę šilumos kainos kuro struktūrą (kuro sąnaudas).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Nutarimas Nr. O3-381 ir Sprendimas Nr. T1-53 yra neteisėti, nes juose pateikti pareiškėjo papildomai gautų pajamų skaičiavimai pažeidžia Komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) nuostatas, t. y. 2013-11-01 – 2014-01-31 laikotarpiu dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktinių kuro sąnaudų skirtumo taikyta ne bazinė, o faktinė kuro struktūra, tuo pažeidžiant nepadengtų kuro sąnaudų/papildomai gautų pajamų dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo apskaičiavimo principus. Skundžiamais aktais pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 5 dalyje įtvirtintas metodinės pagalbos principas, turintis užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai teiktų vienodas konsultacijas ir neklaidintų ūkio subjektų, nepažeistų jų teisėtų lūkesčių. Vadovaujantis Metodikos 76 punktu, skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas, reikia vadovautis kituose Metodikos punktuose nustatytais apribojimais (vienas kurių – laikytis bazinėje kainoje nustatytų kuro proporcijų). Metodikos 22 priede įtvirtinta „Ūkio subjekto sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaita“ skirta nepadengtų kuro sąnaudų apskaičiavimui, aiškiai nustato, kad turi būti naudojami ne faktiniai, o pagal bazinę kuro proporciją apskaičiuoti kuro kiekiai. Analogišką skaičiavimo principą numato ir pačios Komisijos oficialiai paskelbtas šilumos kainos perskaičiavimo modulis. Jokių išimčių nei Metodikoje, nei minėtame modulyje nėra nustatyta. Tokios skaičiavimo praktikos iki šiol laikėsi ir Komisija. Taigi nepriklausomai nuo ataskaitinio laikotarpio faktinių kuro sąnaudų, bazinės šilumos kainos nustatymo metu patvirtinta kuro struktūra, skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas, negali būti keičiama. Atsakovai nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu patvirtino papildomą dedamąją. Pareiškėjo šilumos bazinės kainos perskaičiuotos institucijų, atsakingų už teisingą dedamųjų apskaičiavimą ir Metodikos taikymą, buvo keičiamos 3 kartus ir visais atvejais buvo teigiama, kad jos apskaičiuotos pagal Metodiką. Nesuprantama, kaip neatsiradus jokioms naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto pateikimo metu, nepasikeitus jokiam teisės aktui, taikant tas pačias Metodikoje nustatytas formules, nekonstatavus jokios skaičiavimo klaidos, buvo įmanoma gauti 3 skirtingus rezultatus. Komisijai priėmus Nutarimą Nr. O3-381, tampa nebeaišku, kokiu kriterijumi vadovaujantis, nepadengtos kuro sąnaudos gali būti skaičiuojamos ne pagal bazinę kuro struktūrą ir kodėl analogiškas principas netaikomas kitoms šilumos tiekimo įmonėms. Atitinkamai, Nutarimas Nr. O3-450 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi juo konstatuojamas Sprendimo Nr. T1-53, o kartu ir Nutarimo Nr. O3-381, turinio tinkamumas. Skundžiamų aktų neteisėtumą patvirtina aplinkybė, kad Komisija po jų priėmimo inicijavo Metodikos pakeitimo projektą, kuriuo siūlo įtvirtinti kokybiškai visiškai naują reglamentavimą, kurio pareiškėjas niekaip negalėjo numanyti ir kuris anksčiau nebuvo taikomas praktikoje.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Komisija atsiliepimuose su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Metodikos 76 punkte nustatyta galimybė šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu įvertinti ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydžio neatitikimus, laikantis Metodikos konkrečiuose punktuose (įskaitant 58.1, 58.4.4, 58.4.5, 58.4.7 punktus) nurodytų apribojimų. Metodikos 76 punkto taikymo apribojimuose nėra nustatytas reikalavimas laikytis bazinėje šilumos kainoje nustatytų kuro proporcijų, o kiti pareiškėjo skunde minimi Metodikos punktai yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjas tendencingai bei subjektyviai remiasi Metodikos nuostatomis ir ignoruoja kitas Metodikos normas, teisiškai reikšmingas nagrinėjant ginčą. Metodikos 58, 75 ir 76 punktų nuostatos paneigia pareiškėjo argumentus bei suteikia teisę reguliuojančioms institucijoms keisti bazinės šilumos kainos nustatymo metu patvirtintą kuro struktūrą skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas. Pareiškėjo faktinės kuro sąnaudos yra mažesnės nei jo apskaičiuotos ir pageidaujamos įvertinti šilumos kainoje. Metodikos nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos ignoruojant įstatymo leidėjo įtvirtintus šilumos ūkio sektoriaus reguliavimo tikslus bei principus. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti jo tikslai, be kita ko, apima užtikrinimą, kad šilumos vartotojams būtų tiekiamas kokybiškas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis, taip pat kad būtų ginamos šilumos vartotojų teisės ir interesai. Komisijai yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, todėl ji turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus ir kitas su tuo susijusias teisės normas, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Nagrinėjamu atveju kitoks, nei įtvirtinta skundžiamuose sprendimuose, Šilumos ūkio įstatymo bei Metodikos nuostatų interpretavimas būtų lėmęs didesnius ekonominius nuostolius bei žalą vartotojams. Komisija pasirinko optimaliausią sprendimo variantą, siekdama suderinti skirtingų subjektų – energetikos įmonių ir vartotojų – interesus. Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už visų šilumos energijos vartotojų interesus mažiausiomis sąnaudomis gauti patikimą ir kokybišką šilumą.
Teismo posėdyje Komisijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovė Druskininkų savivaldybė atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad, skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas/papildomai gautas pajamas, įvertinamos šilumos tiekėjo faktiškai patirtos sąnaudos kurui su šilumos kainoje įskaičiuotų sąnaudų kurui dydžiu. Laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-09-30 pareiškėjas patyrė 5 151,7 tūkst. Eur faktinių sąnaudų kurui, o taikydamas nustatytas šilumos kainos dedamąsias gavo 5 771,2 tūkst. Eur pajamų kurui, t. y. 619,5 tūkst. Eur daugiau nei patyrė faktinių sąnaudų. Savivaldybės nuomone, susidaręs teigiamas skirtumas, įvertinus Metodikos 58.1, 58.4.4, 58.4.5 ir 58.4.7 punktuose nustatytus apribojimus, turi būti kompensuojamas vartotojų naudai. Metodikos 58 punktas yra skirtas nustatyti kintamųjų (kuro) sąnaudų vieneriems bazinio laikotarpio metams dydį, t. y. remiantis šiuo Metodikos punktu nustatomas pajamų dydis būsimojo laikotarpio kuro sąnaudoms padengti. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šis pajamų dydis yra lyginamas su faktinėmis kuro sąnaudomis ir taip nustatomos nepadengtos kuro sąnaudos ar papildomai gautos pajamos. Nei viename iš Metodikos 58.1, 58.4.4, 58.4.5 ir 58.4.7 punktų nepasisakoma apie bazinėje kainoje nustatytų kuro proporcijų taikymą. Pareiškėjo siekiamos į šilumos kainą įtraukti kuro sąnaudos nėra būtinosios sąnaudos, tai yra pareiškėjo gautos papildomos pajamos, kurios pagal Metodikos 76 punktą turi būti grąžintos vartotojams.
Teismo posėdyje Druskininkų savivaldybės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
5. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Komisijos 2015-06-19 Nutarimą Nr. O3-381 bei su jo įgyvendinimu susijusius Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-06-30 Sprendimu Nr. TI-53 pakeisto šios savivaldybės tarybos 2014-11-28 Sprendimo Nr. TI-191 2.4 punktą ir Komisijos 2015-07-23 Nutarimą Nr. O3-450.
6. Remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
6.1. Komisija 2013-12-27 priėmė nutarimą Nr. O3-768 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-768), kurio 1 punkte pareiškėjui iki 2016-12-31 nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio).
6.2. Pareiškėjas 2014-10-31 raštu Nr. 1.21-846 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – Raštas Nr. 1.21-846), pateikė Komisijai ir Druskininkų savivaldybei šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektus ir dokumentus reikalingus skaičiavimams pagrįsti. Atsižvelgdama į šį raštą, Druskininkų savivaldybės taryba 2014-11-28 priėmė Sprendimą Nr. T1-191, kuriuo nustatė UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų dedamąsias antriesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams nuo 2015-01-01 (1 punktas), konstatavo, kad Komisijos Nutarimu Nr. 03-768 nustatytose šilumos bazinės kainos dedamosiose įtrauktos sąnaudos viršija šilumos tiekėjo būtinąsias sąnaudas ir nutarė kreiptis į Komisiją dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininką šiluma“ bazinių šilumos kainų dedamųjų patikslinimo (2 punktas).
6.3. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius 2015-06-11 parengė pažymą Nr. O5-185 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – Pažyma Nr. O5-185), kurioje, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo papildomai gautos kuro pajamos sudaro 366,1 tūkst. Eur, o pareiškėjas apskaičiavo 166,5 tūkst. Eur (žr. Pažymos Nr. O5-185 10 psl. 3 punktą), ir, nustačiusi, jog laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-01-31 pareiškėjui pradėjus eksploatuoti biokuro katilą, kuris turėjo reikšmingos įtakos didesniam biokuro suvartojimui, faktinė vidutinė sąlyginio kuro kaina yra 23 proc. mažesnė nei pareiškėjo apskaičiuota, kuro sąnaudas šiuo laikotarpiu apskaičiavo pagal faktinę kuro struktūrą, atitinkamai sumažindama šilumos kainą (žr. Pažymos Nr. O5-185 10 psl. 3 punktą). Šioje pažymoje Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius padarė išvadą, kad po šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekcinė 2015 m. birželio mėn. šilumos kaina, lyginant su galiojančia kaina, mažėja nuo 7,10 euro ct/kWh iki 6,69 euro ct/kWh, t. y. 0,41 euro ct/kWh (žr. Pažymos Nr. O5-185 12 psl. 1–3 punktus), ir pasiūlė Komisijai konstatuoti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T1-191 pareiškėjui šilumos kainų dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos 74.2, 74.3, 74.4, 74.5, 74.9, 75.3 bei 76 punktų. Komisija atsižvelgdama į Pažymą Nr. O5-185, 2015-06-19 priėmė skundžiamą Nutarimą Nr. O3-381, kuriuo nutarė, jog Druskininkų savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T1-191 pareiškėjui šilumos kainų dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos 74,2, 74.3, 74.4, 74.5, 74.9, 75.3 bei 76 punktų.
6.4. Atsižvelgdama į Komisijos Nutarimą Nr. O3-381, Druskininkų savivaldybės taryba 2015-06-30 priėmė Sprendimą Nr. T1-53, kuriuo pakeitė savo Sprendimą Nr. T1-191 ir išdėstė jį nauja redakcija. Nauja redakcija išdėstyto Sprendimo Nr. T1-191 2.4 punkte 12 mėnesių laikotarpiui paskirstytos pareiškėjo papildomai gautos 245,96 tūkst. Eur pajamos, mažinant šilumos kainą 0,22 euro ct/kWh, iš jų šilumos kainos dedamųjų galiojimo nuo 2013-06-01 iki 2014-09-30 laikotarpiu dėl faktinių ir į šilumos kainas įskaičiuotų kuro kainų skirtumo gautas 366,1 tūkst. Eur papildomas pajamas, mažinant šilumos kainą 0,3266 euro ct/kWh. Įvertinęs Sprendimą Nr. T1-53, Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius 2015-07-16 parengė pažymą Nr. O5-255 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – Pažyma Nr. O5-255), kurioje nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba Sprendimu Nr. T1-53 nustatė UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainų dedamąsias ir tokiu būdu ištaisė Komisijos Nutarime Nr. O3-381 konstatuotus šilumos kainos dedamųjų nustatymo pažeidimus, todėl pasiūlė pritarti projektui. Komisija 2015-07-23 priėmė skundžiamą Nutarimą Nr. O3-450, kuriuo nutarė, jog Druskininkų savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T1-53 pareiškėjui šilumos kainų dedamosios nustatytos be pažeidimų.
7. Iš skundo turinio ir kitų procesinių dokumentų matyti, kad, nors pareiškėjas skundžia visą Komisijos Nutarimą Nr. O3-381, tačiau, jo nuomone, šis nutarimas yra neteisėtas tiek, kiek jo 7 punkte konstatuota, kad Druskininkų savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T1-191 pareiškėjui šilumos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos 76 punkto, o pareiškėjas, siekdamas, kad nurodyti individualūs administraciniai aktai būtų panaikinti, iš esmės siekia, kad jo šilumos kainų dedamosios laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-01-31 būtų apskaičiuotos taikant ne faktines, o bazines kuro kainas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje būtina nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai Komisija Nutarimo Nr. O3-381 7 punkte pripažino, kad Druskininkų savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T1-191 buvo pažeistas Metodikos 76 punktas, nes būtent iš šioje nuostatoje įtvirtinto teisinio reguliavimo Druskininkų savivaldybės tarybai kilo pareiga, perskaičiuojant pareiškėjo šilumos kainų dedamąsias laikotarpiui nuo 2013-11-01 iki 2014-01-31, taikyti faktines, o ne bazines kuro kainas, ir ar teisėti ir pagrįsti yra Druskininkų savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. TI-53 pakeisto Sprendimo Nr. T1-191 2.4 punktas ir Komisijos 2015-07-23 Nutarimas Nr. O3-450, kuriais buvo įgyvendintas Komisijos Nutarimo Nr. O3-381 7 punkte nustatytas pažeidimas.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, priskirta Komisijos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A7-2203/2006, A502-72/2009, A525-1626/2010, A261-740/2014, Nr. A502-1898/2014). Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl Komisijos ir Druskininkų savivaldybės atliktų aritmetinių skaičiavimų.
9. Byloje nėra ginčo ir dėl Komisijos bei Druskininkų savivaldybės tarybos kompetencijos priimti skundžiamus aktus, taip pat pareiškėjas neginčija šių aktų priėmimo procedūrų; taigi visa tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju išsiskyrė Komisijos, Druskininkų savivaldybės ir pareiškėjo pozicijos dėl Metodikos nuostatų, susijusių su kuro kainos įverčiu šilumos vieneto kainoje. Komisijos nuomone, kurią palaiko ir Druskininkų savivaldybė, Metodikos 76 punkte nustatyta galimybė šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu įvertinti ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydžio neatitikimus, o Metodikos 58, 75 ir 76 punktų nuostatos suteikia teisę reguliuojančioms institucijoms keisti bazinės šilumos kainos nustatymo metu patvirtintą kuro struktūrą skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Metodikos 76 punktu, skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas, reikia vadovautis kituose Metodikos punktuose nustatytais apribojimais (vienas kurių – laikytis bazinėje kainoje nustatytų kuro proporcijų), todėl nepriklausomai nuo ataskaitinio laikotarpio faktinių kuro sąnaudų, bazinės šilumos kainos nustatymo metu patvirtinta kuro struktūra, skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas, negali būti keičiama. Vadinasi, šioje byloje iš esmės yra iškilęs teisės aiškinimo klausimas.
10. Ginčo santykiai sureguliuoti aktualios redakcijos (redakcijos galiojusios 2014-10-31, t. y. tuo metu, kai pareiškėjas pateikė Raštą Nr. 1.21-846) Šilumos ūkio įstatyme ir Metodikoje.
10.1. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę (1 dalis), o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie tikslai kaip: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 punktas), ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (3 punktas). Šilumos kainodara sureguliuota Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje, kuriame, be kita ko nustatyta, kad: šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo) sąnaudomis, o sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas (2 dalis); savivaldybių tarybos nustato vadovaudamosi Komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika – šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus (7 dalies 1 punktas); savivaldybių tarybų nustatytos šilumos kainos dedamosios galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos (7 dalies 3 punktas).
10.2. Metodikos 76 punkte nustatyta, kad, jeigu Ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis per atitinkamą laikotarpį neatitiko Ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, atsižvelgiant į Metodikos 58.1, 58.4.4, 58.4.5 ir 58.4.7 punktuose nustatytus apribojimus, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu. Metodikos 58 punkte nustatyta, kad kintamųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma kaip Metodikos 58.1–58.7 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 58.8 punkte. Metodikos 75 punkte nustatyta, kad šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama, atsižvelgiant į: faktinius pagamintos ir įsigytos šilumos kiekių (struktūros) pokyčius (75.1 punktas); faktinius pokyčius Ūkio subjekto naudojamo kuro srityje (75.2 punktas) (t. y. išaugusią kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį Ūkio subjekto naudojamo kuro struktūroje, šiuo atveju gali būti koreguojamos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytos lyginamosios kuro ir elektros energijos sąnaudos šilumos vienetui gaminti (75.2.1 punktas), pakitusią kuro struktūrą, lyginamąsias kuro ir elektros energijos sąnaudas šilumos vienetui gaminti, kai bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu yra prijungiamos naujos šilumos tiekimo sistemos (75.2.2 punktas)); faktinius elektros energijos ir (ar) geriamojo vandens technologinėms reikmėms kainų pokyčius (pagal bazinį arba šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) (75.3 punktas).
11. Metodikos 76 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą įvertinusi nagrinėjamos bylos ir kitų nurodytų Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos nuostatų kontekste, darytina išvada, kad ši Metodikos nuostata Druskininkų savivaldybės tarybai suteikė teisę ir nustatė pareigą perskaičiuojant pareiškėjai nustatytą šilumos bazinę kainą įvertinti jos šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydžio neatitikimus, šios teisės ir pareigos įgyvendinimo niekaip nepaneigia šiame punkte įtvirtinta nuostata „atsižvelgiant į Metodikos 58.1, 58.4.4, 58.4.5 ir 58.4.7 punktuose nustatytus apribojimus“. Toks Metodikos 76 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas atitinka Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintus įstatymų leidėjo tikslus mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams bei ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo pateiktam Metodikos 76 punkto ir kitų jos nuostatų aiškinimui, taip pat teiginiui, kad nepriklausomai nuo ataskaitinio laikotarpio faktinių kuro sąnaudų bazinės šilumos kainos nustatymo metu patvirtinta kuro struktūra, skaičiuojant nepadengtas kuro sąnaudas, negali būti keičiama. Teismo pozicijos, susijusios su aktualių Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos nuostatų aiškinimu nekeičia tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, Komisija po skundžiamų aktų priėmimo inicijavo Metodikos pakeitimo projektą.
12. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog Komisija Nutarimo Nr. O3-381 7 punkte pripažindama, kad Druskininkų savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T1-191 buvo pažeistas Metodikos 76 punktas, o Druskininkų savivaldybės taryba, šalindama Komisijos Nutarimo Nr. O3-381 7 punkte nustatytą pažeidimą, Sprendimu Nr. TI-53 pakeisto Sprendimo Nr. T1-191 2.4 punkte pareiškėjo šilumos kainų dedamąsias laikotarpiui nuo 2013-11-01 iki 2014-01-31 perskaičiavusi pagal faktines, o ne bazines kuro kainas, netinkamai aiškino Šilumos ūkio įstatyme ir Metodikoje (įskaitant jos 75, 76, 58 punktuose) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Taip pat teismas nenustatė, kad Komisija, priimdama skundžiamus Nutarimus Nr. O3-381 ir O3-450, ir Druskininkų savivaldybės taryba Sprendimu Nr. TI-53 pakeisdama Sprendimo Nr. TI-191 2.4 punktą, būtų padariusi akivaizdžių klaidų, piktnaudžiavusi įgaliojimais ar peržengusi diskrecijos ribas.
13. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Komisija skaičiuodama kuro sąnaudų dedamąją šilumos kainoje yra nenuosekli. Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip matyti iš dar 2013-12-27 priimto Nutarimo Nr. O3-768 turinio (žr. jo 2 punktą, kuriame Komisija konstatavo, kad šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (nuo 2012-11-01 iki 2013-06-30) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo papildomai gautos pajamos yra 428,0 tūkst. Lt, todėl Druskininkų savivaldybės taryba šias pajamas turi įvertinti nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams), Komisija, skaičiuodama kuro sąnaudų dedamąją šilumos kainoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad Komisijos ir atitinkamos savivaldybės tarybos patvirtintos bazinės kuro kainos turi būti perskaičiuojamos įvertinus faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir šiame teismo sprendime pateiktą ginčui aktualių Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos nuostatų aiškinimą, kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad pareiškėjas galėjo būti suklaidintas Komisijos konsultacijų.
14. Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia jo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, dėl šių pareiškėjo argumentų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad teismas nenustatė pagrindo naikinti skundžiamus aktus ir įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą perskaičiuoti šilumos kainų dedamąsias antriesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, nepadengtų kuro sąnaudų/papildomai gautų pajamų skaičiavimuose 2013-11-01 – 2014-01-31 laikotarpiu dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktinių kuro kainų skirtumo – taikant bazinę šilumos kainos kuro struktūrą (kuro sąnaudas). Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.