Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos ir pareiškėjų M. R., S. R. atstovės pagal įstatymą E. R. pareiškimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja ir pareiškėjų M. R. ir S. R. atstovė pagal įstatymą E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ji, Z. R. sutuoktinė, ir nepilnamečiai vaikai M. R. bei S. R., pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Taip pat prašo išduoti jai leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas ir sutuoktinis Z. R. ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 18-15389578). Po jo mirties liko pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Aviva Lietuva“ asmeninėje Z. R. pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos bei įvairūs Z. R. kilnojamieji daiktai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Byloje pateikta Šilalės rajono notarų biuro notarės Viliutės Stankevičienės pažyma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirus Z. R., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiojo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla dėl mirusiojo turto notarų biure nėra užvesta. Be to, mirusiojo palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos seniūnas V. A. 2019 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. PR-6(3.9) nurodė, jog E. R. perėmė ir valdo savo mirusio vyro Z. R. turtą.

Aukščiau išdėstyta įrodo, jog pareiškėjai po Z. R. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti. Atsižvelgiant į pareiškėjų pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad E. R., M. R. ir S. R. po sutuoktinio ir tėvo Z. R. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po Z. R. mirties jo sutuoktinė su vaikais rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėjai priėmė po palikėjo Z. R. mirties palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl Z. R. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Pareiškėja taip pat prašo išduoti leidimą priimti palikimą, atsiradusį po Z. R. mirties (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečių vaikų - dukters S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Atsižvelgiant į tai, jog tik šiuo sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai palikimą atsiradusį po Z. R., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėję jį faktiškai valdyti, sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, t. y. nėra įsiteisėjęs nuo jo priėmimo dienos, todėl atsisakytina išduoti leidimą E. R. priimti palikimą, atsiradusį po Z. R. mirties nepilnamečių vaikų S. R. ir M. R., vardu. Tuo pačiu pareiškėja informuojama, jog įsiteisėjus šiam sprendimui, ji gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantys (duomenys neskelbtini), palikimą, atsiradusį po Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėję jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl Z. R. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Atsisakyti išduoti leidimą E. R. priimti palikimą, atsiradusį po Z. R. mirties nepilnamečių vaikų S. R. ir M. R., vardu.

Sprendimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. Sprendimo dalis dėl atsisakymo išduoti leidimą neskundžiama.