Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, išnagrinėjęs kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Romaldo Briliaus skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. dviejų nutarčių, kuriomis nuspręsta išskirti D. S. ir J. R., kaltinamų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, baudžiamąsias bylas iš Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje G. P. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, T. B. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, D. S., J. R., V. V., S. T., R. K., M. L., R. A., L. D., D. T. ir D. Š. kaltinami pagal BK 189 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-8-670/2016, kurioje G. P. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, T. B. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, D. S., J. R., V. V., S. T., R. K., M. L., R. A., L. D., D. T. ir D. Š. kaltinami pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

Jurbarko rajono apylinkės teismui nustačius, kad kaltinamieji D. S. ir V. V. (2016 m. kovo 14 d. nutartyje ištaisytas rašymo apsirikimas nurodant J. R. vardą ir pavardę) yra pasislėpę nuo teismo, o bylų išskyrimas jų atžvilgiu nepakenktų bylos nagrinėjimo išsamumui, bylos tiek kaltinamojo D. S., tiek J. R. atžvilgiu 2016 m. kovo 1 d. nutartimis išskirtos. Su šiomis nutartimis nesutinka kaltinamojo L. D. gynėjas advokatas Romaldas Brilius ir Kauno apygardos teismo prašo abi šias nutartis panaikinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos išskirtos nesant tam įstatyminio pagrindo. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 4 dalis leidžia išskirti bylas į kelias tais atvejais, kai tai padės greičiau išnagrinėti išskirtas bylas, tačiau taip pat turi būti įsitikinama, kad bylos išskyrimas nepakenks baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui, objektyvumui ir nešališkumui. Tačiau, advokato nuomone, į šias BPK nuostatas apylinkės teismas, priimdamas skundžiamas nutartis, nekreipė dėmesio. Anot gynėjo, jo ginamojo ir kaltinamųjų, dėl kurių bylos išskirtos, procesinė padėtis yra priešiška, todėl tikrinant bylos aplinkybes jų visų dalyvavimas viename teismo posėdyje yra privalomas ir akivaizdus. Be to, apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. teisiamajame posėdyje nepateikė jokios informacijos, kuria remiantis jis padarė išvadą, jog kaltinamieji D. S. ir J. R. yra pasislėpę nuo teismo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Romaldo Briliaus skundas atmestinas.

Pagal BPK 254 straipsnio 1 dalį, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju gali bylą išskirti į kelias bylas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kiek įmanoma kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymai leidžia atskirai nagrinėti baudžiamąsias bylas ir asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai. Teisminėje praktikoje bylos išskiriamos arba tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba tais atvejais, kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką.

Iš skundžiamų nutarčių turinio matyti, kad apylinkės teismas, išskirdamas bylas, rėmėsi minėtu straipsniu ir pagrįstai nurodė, jog tikslinga iš baudžiamosios bylos Nr. 1-8-670/2016 išskirti į atskiras baudžiamąsias bylas tiek kaltinamojo D. S., tiek J. R., kurie yra pasislėpę nuo teismo, atžvilgiu. Iš teismui pateiktos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamieji D. S. ir J. R. neatvyko į 2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. kovo 1 d., o J. R. – dar ir į 2016 m. vasario 5 d. teisiamuosius posėdžius, nors apie jų datas buvo informuoti tinkamai. Kaltinamiesiems netavykus į 2015 m. gruodžio 1 d. teisiamajį posėdį ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, teismas įpareigojo policijos pareigūnus atvesdinti kaltinamuosius D. S. ir J. R. į kitą teismo posėdį. Į 2016 m. vasario 5 d. teisiamają posėdį netavyko J. R. pasiteisindamas tuo, kad neva sirgo, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nes į gydymo įstaigas nesikreipė. Į 2016 m. kovo 1 d. teisiamąjį posėdį vėl neatvyko tiek D. S., tiek J. R., o apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Todėl teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas proceso operatyvumo, visiškai pagrįstai nedelsdamas nutarė išskirti baudžiamąsias bylas šių kaltinamųjų atžvilgiu į atskiras bylas, nes jie abu akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis vilkindami baudžiamąjį procesą. Juolab, kad ši baudžiamoji byla dėl didelės apimties bei sudėtingumo buvo pripažinta nagrinėtina greičiau dar 2015 m. gruodžio 8 d.

Apygardos teismas pažymi, jog priimant sprendimą išskirti baudžiamąją bylą kurio nors kaltinamojo atžvilgiu, būtina įvertinti, ar toks procesinis veiksmas bus tikslingas, taip pat įvertinti ir visiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų sudėtingumą, kiekvieno jų parodymų svarbumą tiriant kiekvieno epizodo aplinkybes. Įvertinus D. S. ir J. R. dalyvavimą teismo procese, darytina išvada, jog esamoje situacijoje siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo, buvo tikslinga išskirti baudžiamasias bylas minėtų kaltinamųjų atžvilgiu į atskiras bylas. O teigti, kad tai trukdys nustatyti tiesą byloje, nėra jokio pagrindo. Tokie kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Romaldo Briliaus skundo argumentai grindžiami tik perspektyvinio pobūdžio nuomone ir vertintini kaip subjektyvios prielaidos, kurios nesudaro pagrindo išvadai, kad bylų išskyrimas kliudys teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus. Priešingai, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl baudžiamosios bylos Nr. 1-8-670/2016 nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai, neišskiriant ir kaltinamojo L. D. bei jo gynėjo, turės galimybę dalyvauti vertinant įrodymus, kas neabejotinai leis bylą išnagrinėti teisingai ir bešališkai.

Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šioje bylos situacijoje dažnas dviejų kaltinamųjų nedalyvavimas bylos nagrinėjime ne tik trukdė operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir sudarė sąlygas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kaltinamiesiems garantuotą teisę, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tokia išvada daroma, įvertinus bylos sudėtingumą ir jos eigą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Romaldo Briliaus skundo nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme metu, išskirtos baudžiamosios bylos tiek D. S., tiek J. R. atžvilgiu jau yra išnagrinėtos, nuosprendžiai priimti atitinkamai 2016 m. balandžio 21 d. ir 2016 m. balandžio 22 d.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamos apylinkės teismo nutartys, kuriomis D. S. ir J. R. atžvilgiu baudžiamosios bylos išskirtos į atskiras bylas, yra teisėtos ir pagrįstos, naikinti jas skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Romaldo Briliaus skundą atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.