Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro A. M. 2013-05-30 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-26 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus pirmame policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138str. 2d. 8p. požymius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2012-05-26 apie 16 val. Vilniuje, Žalgirio stadione, esančiame Rinktinės g. 3 Vilniuje, futbolo rungtynių metu, kilus muštynėms tarp apsaugos darbuotojų ir Klaipėdos „Atlanto“ sirgalių, D. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,, tyčia iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė ne mažiau 3 smūgių rankos kumščiu nukentėjusiajam į S. S. į veido sritį, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas pasireiškė nosies kaulų lūžiu, kraujosruvomis kairės akies vokuose ir dešiniame kelyje, viršutinių dviejų priekinių dantų nuskėlimu. Šie įtariamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138str. 2d. 8p..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras A. M. 2013-05-30 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir prašė apylinkės teismo teisėjo patvirtinti šį nutarimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38str. ir BPK 212str. 5d. pagrindu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2013-06-10 nutartimi šį nutarimą atsisakė patvirtinti. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisingai kvalifikuoti įtariamojo nusikalstami veiksmai, nes juos pastarasis padarė viešoje vietoje, todėl buvo ne tik sužalotas nukentėjusysis, bet buvo sutrikdyta ir viešoji tvarka. Taigi D. G. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip dviejų nusikaltimų sutaptis pagal BK 138str. 2d. 8p. ir BK 284str.. Be to teismas nurodė, jog negalima įtariamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes šis nusikalstamus veiksmus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjo manymu, esant tokioms aplinkybėms, D. G. atleidimas nuo atsakomybės prieštarautų BK 19str. nuostatoms.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras A. M. skundu prašo panaikinti minėtą apylinkės teisėjo nutartį. Savo sprendimą motyvuoja tuo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog dėl D. G. nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Jokių skundų dėl to ikiteisminio tyrimo metu negauta. Todėl, prokuroro manymu, įtariamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal sutaptį ir pagal BK 284str. nėra pagrindo. Be to prokuroras yra tos nuomonės, jog teisėjas netinkamai taikė BK 19str. nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad įtariamojo atžvilgiu negalima taikyti BK38str. nuostatų, nes jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, įtariamasis D. G. nusikalstamus veiksmus padarė viešoje vietoje – futbolo stadiono prieigose, neklausė apsaugos darbuotojo reikalavimo parodyti, ar neturi pavojingų daiktų, ir sudavė jam į veidą smūgius, taip jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo metu į tribūnas rinkosi sirgaliai. Taigi aplinkui kitų asmenų buvo. Įtariamasis, naudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį, parodė nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta patvirtina ir tai, kad kilo muštynės, kurių metu nukentėjo ne vienas apsauginis, buvo iškviesti policijos pareigūnas. Todėl prokuroro skundo argumentai, kad viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiam faktinių duomenų visetui, kuris patvirtina ir pačiame įtarime nurodytas aplinkybes. Taigi teisėjas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog D. G. nusikalstami veiksmai sudaro dviejų nusikaltimų, numatytų BK 138str. 2d. 8p. ir BK 284str., sudėtį , todėl turėjo būti kvalifikuoti, kaip šių nusikaltimų sutaptis.

Lietuvos Respublikos BK 38str. reglamentuoja, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1)prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų.

Įtariamasis padarė apysunkį nusikaltimą, dėl to prisipažino ir gailisi, kaip matyti iš nukentėjusiojo raštu išdėstytų argumentų, dėl žalos atlyginimo kaltininkas su nukentėjusiuoju S. S. susitarė ir abu jie susitaikė. D. G. anksčiau neteistas, prisipažino ir gailisi, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nenusikals. Taigi faktiškai yra visos BK 38str. 1d. numatytos sąlygos, kurioms esant, kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nėra BK 38str. 2d. numatytų sąlygų, kurios atleidimą nuo atsakomybės daro negalimą, t. y., įtariamasis nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, praeityje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai asmuo padaro keletą nusikaltimų, iš kurių tik dėl vieno ar kelių gali susitaikyti su nukentėjusiuoju ir jam gali būti pritaikytas BK 38str., už kitų nusikalstamų veikų padarymą, jei nėra susitaikymui įstatymu nustatytų sąlygų, jis traukiamas atsakomybėn bendrais pagrindais.

Pagrįstas prokuroro argumentas, kad apylinkės teismo teisėjas netinkamai taikė BK 19str. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis BK bendrosios dalies įstatymas reglamentuoja, ar kaltininkui taikoma baudžiamoji atsakomybė, kai šis nusikalsta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t.y., ar tokia kaltininko būsena gali būti pagrindu jį atleisti nuo atsakomybės. Nustatyta, jog apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų minėtų medžiagų gali būti vada atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai kaltininkas padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jei jis buvo prievarta nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį arba valdyti savo veiksmus. Kai kaltininkas padaro sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio, jei jis buvo nugirdytas ar apsvaigintas prieš jo valią ir nevisiškai galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą, gali būti įvertintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 str. prasme. Taigi visais kitais atvejais savanoriškas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio ir kitų minėtų medžiagų nėra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės, ar švelninti kaltininko teisinę padėtį. BK 60str. 1d. 9p. reglamentuoja, jog tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taigi šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad D. G. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus, bei tai pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Ši sunkinanti aplinkybė vertinama kitų aplinkybių kontekste, sprendžiant klausimą, ar šį įtariamąjį tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38str pagrindu. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas pats savaime nepanaikina šio instituto taikymo, kai kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaiko.

Kaip jau minėta, įtariamasis nusikalto pirmą kartą, prisipažino dėl inkriminuotų veiksmų, su nukentėjusiuoju susitaikė, turi mažametį sūnų, nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas manymui, jog pastarasis daugiau nenusikals. Nukentėjusysis jam atleido. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad nėra kitų kaltininko asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, daro išvadą, kad vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas nėra pagrindas netvirtinti prokuroro nutarimo.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nutartis naikintina, kaip nepagrįsta ir priimtinas naujas sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro A. M. 2013-05-30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Nutartis galutine ir neskundžiama.