Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

- Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais (laisvės apribojimo bausmę atlikęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, neteisėtai, nešiojo civilinėje apyvartoje draudžiamus šaltuosius nešaunamuosius ginklus, t. y. pramoninės gamybos plastikinę teleskopinę lazdą ir elektros šoko įtaisą, priskiriamus „D“ kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kuriuos neteisėtai nešiojo iki 2023 m. rugsėjo 20 d., 10.02 val., kol (duomenys neskelbtini), automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 22 d. apklaustas įtariamasis A. M. nurodė, kad 2023 metų rugsėjo mėnesį važiavo savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jį sustabdė pareigūnai. Pareigūnai apieškojo jo automobilį ir rado durelių daiktadėžėje trijų dalių išskleidžiamą lazdą ir elekroimpulsinį prietaisą. Šią lazdą ir elektroimpulsinį prietaisą rado (duomenys neskelbtini) miškelyje, kada rado – nepamena. Radęs juos paėmė ir įsidėjo į savo minėtą automobilį „BMW“. Žinojo, kad neteisėtai juos įgijo ir neteisėtai laikė, norėjo juos priduoti policijai, tačiau vis nerasdavo tam laiko. Kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir paskirta jam bauda, kurią įsipareigoja sumokėti laiku (el., 1 t. b. l. 193-195).

Be A. M. prisipažinimo (el., 1 t. b. l. 193-195), jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno T. K. pateiktas parodymais (el., 1 t. b. l. 24-27), policijos pareigūno T. K. 2023 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu (el., 1 t. b. l. 39), policijos pareigūnės Ž. Č. 2023 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu (el., 1 t. b. l. 52-53), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, kuriuose nurodoma, jog tirti pateikta teleskopinė lazda yra pramoninės gamybos plastikinė teleskopinė lazda, kuri yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas; tirti pateiktas elektros šoko įtaisas yra pramoninės gamybos elektros šoko įtaisas savigynai, kuris priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams (el., 1 t. b. l. 58-62), 2023 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokolu (el., 1 t. b. l. 1-3) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio 2 dalyje yra suformuluoti du alternatyvūs veikos požymiai – neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ar nešaunamojo ginklo nešiojimas.

Nagrinėjamu atveju A. M. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis nenustatytoje vietoje ir laiku įgijo nešaunamuosius ginklus – pramoninės gamybos plastikinę teleskopinę lazdą ir elektros šoko įtaisą. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, kad nešaunamuosius ginklus rado (duomenys neskelbtini) miškelyje. Taigi šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl jam pareikšto kaltinimo, neleidžia daryti išvados, jog nešaunamųjų ginklų įsigijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių – neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, iš kokio šaltinio buvo įgyti nešaunamieji ginklai. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kaip konkrečiai kaltinamasis įgijo nešaunamuosius ginklus, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtų draudžiamų nešaunamųjų ginklų nešiojimas, šių ginklų neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinimo šalintina, kad A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo kaltinime nurodytus nešaunamuosius ginklus.

Kita A. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, dalis visiškai pasitvirtino byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis A. M. neteisėtai nešiojo civilinėje apyvartoje draudžiamus šaltuosius nešaunamuosius ginklus, t. y. pramoninės gamybos plastikinę teleskopinę lazdą ir elektros šoko įtaisą, priskiriamus „D“ kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kuriuos neteisėtai nešiojo iki 2023 m. rugsėjo 20 d., 10.02 val., kol (duomenys neskelbtini), automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus A. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el., 1 t. b. l. 20-21), kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Skiriant bausmę A. M., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – SODROS duomenimis nedirbantis (el., 1 t. b. l. 157-158), anksčiau teistas (el., 1 t. b. l. 146-156), baustas administracine tvarka, visų paskirtų nuobaudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog yra linkęs neatsakyti už savo neteisėtus veiksmus (el., 1 t. b. l. 159-164). Visa tai rodo, kad A. M. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokuroro prašomą – 30 MGL (1500 Eur) baudos bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino, bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. M. nusikalstamą veiką padarė nešiodamas elektros šoko įtaisą ir teleskopinę lazdą, o šie civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – elektros šoko įtaiso ir teleskopinės lazdos, konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el., 1 t. b. l. 200), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę – 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų), dydžio baudą.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – elektros šoko įtaiso ir teleskopinės lazdos, konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.