- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- 1-3276-992/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26590-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
- Kategorijos
- 25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. M. 2025 m. liepos 27 d., apie 22.10 val., Vilniuje, Gelvonų g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 27, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Alcotest“ 7510 Nr. 2359771 2025 m. liepos 27 d., 22.28 val., jai nustatė 2,45 promilių neblaivumą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. M. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad šiuo metu jai yra labai sunkus gyvenimo laikotarpis – neseniai mirė močiutė, su kuria ji palaikė itin artimus santykius, jautė didelę jos paramą, taip pat vyksta skyrybos su vyru. Įvykio dieną pamatė savo vyrą su kita moterimi, todėl tai ir visos kitos jos įvardintos aplinkybės sukėlė itin stiprų emocinį stresą. Vakare, siekdama nusiraminti, išgėrė 4-5 0,5 l talpos skardines alaus, prieš tai buvo pavartojusi raminamųjų vaistų, kuriuos jai išrašė psichiatras. Kodėl vėliau sėdo prie automobilio vairo ir kur ketino važiuoti, paaiškinti negali. Jaučia didelę gėdą dėl šio įvykio. Vairavo tėvui priklausantį automobilį, kurį faktiškai valdo ir rūpinasi, draudžia, pila kurą ji pati, kadangi tėvas jau daug metų po insulto guli slaugos namuose. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti motinos žinion, toks įvykis tikrai buvo vienkartinis atvejis jos gyvenime ir daugiau nepasikartos. Apie įvykį motinai pati pranešė, motinos reakcija buvo neigiama. Kaltinamoji atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. V. prašė teismo perduoti jos dukterį E. M. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 27 d., apie 22.10 val., Gelvonų gatvėje, ties namu Nr. 27, Vilniuje, E. M., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad E. M. gim. (duomenys neskelbtini) iškvėptame ore yra 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 27 d., 23.10 val., patruliuodami iš budėtojo gavo pranešimą, jog Ozo g. važiuoja automobilis „Honda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas galimai neblaivus. Po kurio laiko gavo pranešimą, jog automobilis „Honda“ įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „MAXIMA“, esančią Gelvonų g. 35A, bei sustojo. Nuvyko prie sustojusio automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo E. M., jos kalba buvo nerišli, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, eisena buvo nekoordinuota. Patikrinus neblaivumą, nustatytas 2,45 prom. girtumas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 27 d. gautas pranešimas eismo įvykį, į kurį pateko autobusas. Dėl įvykio pradėta AN teisena 25280037513 ir EĮ 07-25-9644025.
Pareigūnų uniformų kameromis padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti E. M. sustabdymo veiksmai, jos patikra alkotesteriu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad E. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. E. M. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos pačios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys. Alkotesterio rodmenų kvitų duomenys patvirtina, kad du kartus patikrinus E. M. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad E. M. 2025 m. liepos 27 d., apie 22.10 val., Vilniuje, Gelvonų g., ties pastatu Nr. 27, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, E. M. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas – BK 281¹ straipsnio 1 dalis - pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamoji E. M. pateikė teismui savo motinos V. V. prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją motinos V. V. atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamosios motina V. V. teismui paaiškino, kad su dukra jos santykiai yra normalūs, geri, jos artimai bendrauja, E. M. klausia jos patarimų ir jos klauso. Toks dukros elgesys buvo labai netikėtas, šokas visai šeimai. Ji yra pensininkė, dirba pagal verslo liudijimą. Gali E. M. daryti teigiamą įtaką, sudėtingas situacijas spręs kartu, dukters elgesio neteisina.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y., turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, E. M. šią sąlygą atitinka. Motina V. V., kuri sutinka būti laiduotoja, savo dukrą apibūdino tik teigiamai, nurodė, kad su dukra sutaria gerai, tai, kad dukra vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, – vienkartinis atvejis jos gyvenime. Teismo posėdyje E. M. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Teismo vertinimu, laiduotoja V. V. yra verta teismo pasitikėjimo. Teismo posėdžio metu V. V. nurodė, kad nuoširdžiai jaudinasi dėl įvykio, toks dukters elgesys jai buvo netikėtas. V. V. asmenybė charakterizuojama teigiamai, teismui pateikti ją apibūdinantys duomenys (neteista, bausta už iš esmės menkavertį nusižengimą) patvirtina pozityvią laiduotojos vertybinę orientaciją. Manytina, kad motina gali daryti E. M. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytas sąlygas E. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų baudžiamojo įstatymo nustatytam minimaliam terminui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. M. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad E. M. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad dėl tokio savo poelgio jaučia didelę gėdą, yra neteista, administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, jai nustatytinas artimas vidurkiui baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 27 d.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nors formaliai E. M. vairuotas automobilis yra registruotas jos tėvo vardu, faktinė automobilio valdytoja yra kaltinamoji, automobilį tėvas jai yra perleidęs valdyti pilna apimtimi. Spręstina, kad šiuo atveju konfiskuotinas automobilis, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu E. M. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teises sustabdymas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
E. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. V. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti E. M. faktiškai valdomą turtą – automobilį Honda Civic, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
E. M. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.