Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant E. B.-Kostenko, dalyvaujant ieškovei E. B. ir jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Usavičiui, atsakovei M. R. bei jos atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei M. R. dėl įpareigojimo pašalinti valdymo kliūtis ir atsakovės M. R. priešieškinį dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tvarka pagal kurią naudojamasi atskiromis pastato patalpomis, nustatoma, atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK4.81str.1d.), ir M. R. naudojimuisi tenka 44,45 kv.m. rūsio ploto, o E. B. - 21,89 kv.m. rūsio ploto. Pagal turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojimuisi bendraturčiams atitinka rūsio patalpos: E. B. rūsio patalpa R-5 (21,36 kv.m.), M. R. rūsio patalpos: R-l (1,67 kv.m.), R-2 ( 13,18 kv. m.), R-3 (25,84 kv.m), R-4 (4,29 kv.m.). Nurodsė, kad tokia buvo ir yra faktinė naudojimosi rūsio patalpomis tvarka, tačiau ieškovė E. B. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį atsakovei M. R., kuriame nurodo, kad ji nuosavybės teise valdo rūsio patalpas R-2 ( 13,18 kv.m.) ir R-4 (4 29 kv m ), pateikė teismui Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1982-06-29 sprendimą, kuriame nurodoma, kad E. B. skirta naudotis rūsio patalpa R-3/ 4,29, o rūsio patalpomis R-2/13,38 kv.m. ir R-l/ 1,67 kv. m. naudosis bendrai su kitais bendraturčiais. Esant šiai situacijai, naudojimosi tvarką rūsio patalpomis galėtų ir turėtų nustatyti teismas, ( LR CPK 5 str 1 d. CK 4.81 str. 1 d.) pagal atsakovės siūlomą naudojimosi rūsio patalpomis tvarką.

Atsakovės nuomone, toks naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymas pagrįstas įstatymu, skirtų naudotis rūsio patalpų plotas bendraturčiams atitinka jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sprendžiant šį klausimą turėtų būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais. E. B. nėra jokios priežasties ar poreikio naudotis rūsio patalpomis R-l, R-2; R-3, R-4, o M. R.- rūsio patalpa R-5 ir jos daugiau nei trisdešimt metų tomis patalpomis nesinaudoja, be to, E. B. naudojama rūsio patalpa R-5 yra po jai pastate priklausančiomis patalpomis ir įėjimas į šią patalpą yra iš jai priklausančios žemės sklypo dalies, o M. R. naudojama rūsio dalis: patalpos R-1, R-2, R-3, R-4 yra po jai pastate priklausančiomis patalpomis, įėjimas į šias patalpas yra iš jai priklausančios žemės sklypo dalies. Vertinant aplinkybę, kad 1982-06-29 buvo priimtas Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad E. B. skirta naudoti rūsio patalpa R-3/ 4,29, o rūsio patalpomis R-2/13,38 kv.m. ir R-l/ 1,67 kv. m. ji naudosis bendrai su kitais bendraturčiais, atsižvelgtina į tai, kad po sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitė aplinkybės ir turėtų būti, vadovaujamasi esama situacija. Teismo sprendimo priėmimo metu pastate buvo tik 44,98 kv.m. ploto rūsys. Vėliau šalių sutarimu buvo įrengta rūsio patalpa R-5, pakeičiant naudojimosi tvarką rūsio patalpomis: E, B. skirta naudojimuisi rūsio patalpa R- 5/ 21,36 kv. m. o M. R. rūsio patalpos R-l, R-2, R-3, R-4. Nustačius atsakovės siūlomą naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, ieškovės ieškinys turėtų būti ir atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise M. R. priklauso 67/100 dalys, o E. B. 33/100 dalys gyvenamojo namo1A1m (p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra rūsys, kurio plotas - 66,34 kv.m. ( NTR centrinio duomenų išrašo 4.1,4.2 p.p., 2.1 p.- b.l.39,40).

1982 metais nagrinėjant civilinę bylą tarp buvusių sutuoktinių E. B. ir Z. B. dėl namų valdos padalinimo 1982-06-29 Panemunės rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-694 (b.l.22, Nekilnojamojo turto registro byla, Registro Nr. 20/131851) nuspręsta E. B. pripažinti nuosavybės teisę į 1/8 dalį namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) ir skirti jos naudojimui patalpas 1-3/30,99 kv.m., leidžiant padaryti į ją atskirą įėjimą bei R-3/4,29 kv.m.; Z. B. skirti naudotis namo patalpomis 1-2/11,56 kv.m., 1-1/9,71 kv.m. ir 1-4/2,72 kv.m., ½ dalimi ūkinio pastato 2J1/m (rūsį) ir visu ūkiniu pastatu 3J1/m.; Rūsio patalpomis R-2/13,38 kv.m. ir R-1/1,67 kv.m. E. B. ir J. R. naudotis bendrai.

Kauno m. tarybos VK Statybos ir architektūros valdybos Pažyma Nr. 309 (b.l.57) patvirtina tai, kad 1986-12-01 E. B. gyvenamojo namo priestatas, pastatytas (duomenys neskelbtini) pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą ir Kauno m. statybos kontrolės skyriaus išduotą 1984-09-10 statybos leidimą Nr. C-119 (Nekilnojamojo turto registro byla, Registro Nr. 20/131851) buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti. Iš Kauno miesto Architektūros ir Urbanistikos valdybos Pažymos Nr. 96 (b.l.56) matyti, kad 1990-07-12 E. B. gyvenamojo namo garažas ir rūsys, pastatytas (duomenys neskelbtini), pagal Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą ir Kauno m. statybos kontrolės skyriaus išduotą 1988-07-18 statybos leidimą Nr. C-137/88 pripažintas tinkamu eksploatuoti. Leidimo nuorašas (Nekilnojamojo turto registro byla, Registro Nr. 20/131851) patvirtina, kad jis išduotas 1988-06-21, numatyta statybos pradžia – ne vėliau kaip iki 1988-07-21.

E. B. pasistačius priestatą 2001-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (Nekilnojamojo turto registro byla, Registro Nr. 20/131851) buvo pakeistos bendraturčių gyvenamojo namo dalys turimos nuosavybės teisėmis ir nustatyta, kad E. B. valdo 0,22 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, Z. B. valdo 0,11 dalių, o M. R. (po 1983-05-24 dovanojimo sutarties) -0,67 dalis.

1987-06-03 Panemunės rajono liaudies teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-623 ir 1987-07-06 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo teisminės civilinių bylų kolegijos nutartis (b.l.109-113) patvirtina tarp šalių M. R. ir E. B. 1987 metais buvusį ginčą dėl naudojimosi rūsio patalpomis, kurio teismas nenagrinėjo, civilinę bylą nutraukė motyvuodamas tuo, jog naudojimosi tvarka namo patalpomis jau yra nustatyta 1982-06-29 Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismo sprendimu, kuriuo ginčo patalpa 4,29 kv.m. rūsyje paskirta naudotis vienai E. B., o leidus ta patalpa naudotis ir M. R. ji taptų bendro naudojimosi vieta.

2003-04-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (b.l.19,20) buvo patvirtinta E. B. ir M. R. pasirašyta Taikos sutartis, pagal kurią be kitų įsipareigojimų M. R. įsipareigojo netrukdyti patekti E. B. per jai priklausančią žemės sklypo dalį į E. B. priklausančią patalpą R-4/4,29 kv.m., esančią gyvenamąjame name 1A1m(p) (duomenys neskelbtini), Kaune (Sutarties 5p.).

Pirkimo-pardavimo sutartis ir Perdavimo-priėmimo aktas (b.l.25-32) patvirtina tai, kad 2008-12-10 E. B. nupirko iš Z. B. ir A. B. jos buvusio sutuoktinio šeimai priklausiusias 11/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune dalis ir kt. statinius kartu su 663/2854 dalimis 0,2854 ha žemės sklypo tuo pačiu adresu.

Iš 2014-10-29 antstolio V. Z. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.18) matyti, kad 2014-10-29 nuvykus antstoliui į ginčo šalių namus atsakovės M. R. sutuoktinis A. R. įeiti į rūsio patalpą R-4 neįleido motyvuodamas tuo, kad E. B. ši patalpa nepriklauso.

2015-11-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l.85-90) antstolis S. Užkuraitis konstatavo, kad tarp rūsio patalpų R-1 ir R-2 durų nėra, o rūsio patalpoje R-4 yra durys, kurios yra nerakinamos.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1d.). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis ir jos bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.

Kaip nustatyta, ieškovė ir atsakovė yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturtės, kurioje M. R. priklauso 67/100 dalys gyvenamojo namo, o E. B. - 33/100. Dar 1982-06-29 Panemunės rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-694 buvo nuspręsta padalinti nuosavybės teisę tarp tuo metu buvusių sutuoktinių E. B. ir Z. B. bei paskirtos jiems naudotis atitinkamos namo patalpos, tuo metu rūsio patalpą R-3, dabartinę – R-4/4,29 kv. m. priskiriant E. B.. Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta rūsio bendro naudojimosi patalpomis tvarka tarp E. B. ir tuometinės namo dalies savininkės J. R. nustatant, kad jos rūsio patalpomis R-2/13,38 kv.m. ir R-1/1,67 kv.m. naudosis bendrai.

Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tarp šalių nuo 1982 metų nuolat vyko konfliktai – jos bylinėjosi dėl žemės, tvorų, statybų, naudojimosi rūsiu tvarkos ir kt. Teismai, spręsdami šalių ginčus nuosekliai vadovavosi 1982-06-29 teismo sprendimu nustatytomis bendraturčių nuosavybės dalimis ir gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka, nors kaip matyti iš teismo priimtų procesinių sprendimų ginčas tarp šalių dėl E. B. naudojimosi rūsio patalpa R-4/4,29 kv. periodiškai iškildavo. Kaip nustatyta, tam, kad patekti į šią patalpą pirmiausia ieškovė turi patekti į bendro naudojimo patalpas R-1 ir R-2 į kurias patenkama pro lauko duris nuo kurių rakto ji neturi, o atsakovė jo nesutinka duoti. Šią aplinkybę patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu, tai patvirtina ir 2014-10-29 antstolio V. Z. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ir nepaneigia pačios atsakovės pateiktas 2015-11-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ta aplinkybė, jog atsakovės prašymu atvykęs antstolis S. Užkuraitis 2015-11-04 fiksavo, kad ginčo patalpos durys nerakinamos ir nematyti žymių, kad kažkada buvo rakinamos, teismo nuomone nereiškia, kad jos nebuvo užrakintos ieškinio pateikimo dienai ar bylos išnagrinėjimo dienai, juolab įvertinus jas fotonuotraukoje (Nr. 4) neaišku kokiu pagrindu antstolis padarė išvadą, kad nėra žymių, jog jos kažkada buvo rakinamos.

Konstatuotina, kad tokiu būdu pažeidžiama ieškovės teisė naudotis jai dar 1982 metais teismo sprendimu priskirta rūsio patalpa bei bendromis rūsio patalpomis ir šią jos teisę pažeidžia atsakovė. Savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su jo valdymo netekimu (LR CK 4.98 str.). Esant nustatytoms nurodytoms teismo aplinkybėms, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Atsakovė pareiškė priešieškinį prašydama nustatyti kitokią naudojimosi rūsio patalpomis tvarką motyvuodama tuo, jog po minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t.y. šalių sutarimu buvo įrengta nauja rūsio patalpa R-5/21,36 kv.m. kas, jos nuomone reiškia, kad padidėjo rūsio bendro naudojimo patalpos, kurioms tikslinga nustatyti naują naudojimosi tvarką.

Lietuvos Aukščiausiaisis teismas šios kategorijos bylose yra ne kartą pasisakęs, jog civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Byloje surinkti raštiniai įrodymai, šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė 1986-1988 metais, turėdama atsakovės sutikimą, Kauno m. vyr. architekto patvirtintą projektą ir atitinkamų institucijų išduotus leidimus išimtinai savo lėšomis pasistatė priestatą su rūsiu. Tai reiškia, jog ji sukūrė naują daiktą ir tokiu būdu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į šiuos statinius, todėl tiek priestatas tiek po juo esantis rūsys negali būti vertinami kaip bendro naudojimo patalpos ir nėra teisinio pagrindo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms nustatyti naudojimosi tvarką.

Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl nuosavybės dalis prieš jo valią negali būti sumažinta (LR CK 4.39 str. 1d.), todėl priešieškinys atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai. Sutinkamai su LR CPK 98 str. 1d. , šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar jo padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje byloje ieškovę atstovavo trys advokatai, su dviem iš jų atstovavimo sutartys buvo nutrauktos. Su trečiuoju advokato padėjėju G. Usavičiumi ieškovė sudarė sutartį 2015-09-09, 2015-09-10 sumokėjo 200 eur, pinigų paėmimo kvite pažymint – už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (b.l.74,75). Tą pačią dieną advokatas atstovavo ieškovę parengiamajame posėdyje, kuris truko 1val 07 min. Joks dokumentas teismui nebuvo pateiktas, todėl laikytina, kad išlaidos už dokumento surašymą nėra niekaip pagrįstos ir ši suma mažintina iki 100eur. Kitos ieškovės išlaidos advokato pagalbai neviršija nustatytų Teisingumo ministro ir Advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio rekomendacijų, todėl priteistinos ieškovei.

Taip pat ieškovė, kaip minėta, du kartus nutraukė sutartis su ją atstovaujančiais advokatais, ko pasekoje, kiekvienas naujai įstojęs į bylą turėjo susipažinti su bylos medžiaga, teikti savo vertinimus ir patarimus, kas teismo nuomone reiškia, jog šių išlaidų atsakovė neturėtų atlyginti, todėl bendra ieškovės turėta išlaidų advokato pagalbai suma mažintina iki 700 eur

Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos išlaidos antstoliui, kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos – 86,89 Eur (LR CPK 88 str. 1d. 9p.) ir žyminis mokestis – 31,84 eur.(LR CPK 79 str., 93 str.).

Iš atsakovės valstybei priteistinos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,28 Eur (LR CPK 88str.1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę M. R., a.k(duomenys neskelbtini) gyv (duomenys neskelbtini), Kaune pašalinti valdymo kliūtis, t.y. pašalinti spynas, esančias ant bendrų durų ir ant ieškovei E. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune priklausančio rūsio R-4/4,29 kv.m durų.

Priteisti iš atsakovės M. R., a.k(duomenys neskelbtini) gyv (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovei E. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 31,84 Eur (trisdešimt vieną eur 84 ct) žyminio mokesčio, 700 eur ( septynis šimtus eur) išlaidų advokato pagalbai, 86,89 Eur ( aštuoniasdešimt šešis Eur 89 ct) kitų būtinų išlaidų; ir valstybės naudai – 4,28 eur (keturis eur 28ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.