Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-165-771/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-03
Bylos Nr.
1-165-771/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
Š. D.
Nukentėjusysis
U. K.
Civilinis ieškovas
A. K.
Advokatai
Valdas Kairys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-165-771/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.2.25.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 1.1.9.3. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 3 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam Š. D., jo gynėjai - advokatei Eugenijai Povilaitienei, nukentėjusiosios U. K. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei A. K., jos atstovui - advokatui Valdui Kairiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studentas, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. D. 2007 m. spalio 14 d., apie 13.39 val., Šiaulių mieste, Tilžės - Vaidoto gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį KIA SEPHIA, v.n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas apie 95 km/h greičiu Tilžės gatve nuo miesto centro link Ginkūnų antra eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 53, 75, 76, 172, 174 punktų ir kelio ženklo Nr. 329 reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-05 nutarimo Nr. 975 redakcija), tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie Tilžės-Vaidoto gatvių sankryžos degant geltonam mirksinčiam šviesoforo signalui, viršydamas kelio ženklo Nr. 329 draudimą važiuoti greičiau negu 70 km/h greičiu, kai kelio ženklo Nr. 329 galiojimo zona yra iki sankryžos už šio kelio ženklo (pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo 7 punktą), įvažiavo į Tilžės-Vaidoto gatvių sankryžą didesniu nei 50 km/h gyvenvietėse leistinu važiuoti greičiu, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai transporto priemonė važiavusi pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir dėl to kliudė jam iš dešinės už pėsčiųjų perėjos į važiuojamąją dalį įbėgusią pėsčiąją — mažametę U. K., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio U. K. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio lūžis, kairio plaučio sumušimas, blužnies plyšimas, dešinio šlaunikaulio lūžis, kraujosruva juosmens srityje, tai yra U. K. dėl specialiais tyrimo metodais nustatyto galvos smegenų sumušimo ir chirurginės operacijos metu nustatyto blužnies plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis Š. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007-10-14 apie 13.30 val. važiavo savo mamos automobilį KIA SEPHIA, v.n. (duomenys neskelbtini), Tilžės gatve antra eismo juosta nuo Šiaulių miesto centro link Rygos pusės. Važiavo apie 95 km/h greičiu, esant leistinam 70 km/h greičiui. Pirmoje eismo juostoje važiavo automobilis, kuris jam užstojo matomumą, todėl jis nematė pėsčiųjų tako. Vaidoto – Tilžės gatvių sankryžoje mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Susidarė tokia situacija, kad apie 10 metrų atstumu nuo jo transporto priemonės, apie 30 metrų atstumu iki sankryžos pradžios, pirma eismo juosta važiavęs automobilis staiga sustojo. Jis taip pat pradėjo staigiai stabdyti, iki galo nuspausdamas stabdžio pedalą. Dėl to automobilį sumėtė. Pamatė iš dešinės į kairę gatvės pusę bėgančią pėsčiąją, kuri buvo už punktyrinės linijos, t.y. už zonos skirtos pėstiesiems eiti per važiuojamąją dalį. Pėsčioji buvo tarp pirmos ir antros eismo juostų. Siekdamas išvengti pėsčiosios partrenkimo, pasuko į kairę ir kirto ašinę liniją. Pėsčioji atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės veidrodėlį ir dešinės pusės sparną ir dureles. Jis sustojo autobusų stotelėje. Jo automobilio ratai nuo stabdymo čiuožė tris kartus. Po pirmojo stabdymo atleido automobilio stabdį, nes automobilį suskersavo. Po to vėl nuspaudė stabdžių pedalą. Jis nepripažino savo kaltės, kad nesilaikė bendro pobūdžio atsargumo, nepripažino, kad toje vietoje buvo pėsčiųjų perėja, nes įvykio vieta nepažymėta pėsčiųjų perėjos ženklu. Kelių eismo įvykis įvyko dėl pėsčiosios neapdairumo. Pėsčioji turėjo įsitikinti, kad nėra transporto priemonių ir tik tada saugiai pereiti gatvę. Jis buvo pasirinkęs tinkamą greitį, važiavo apie 90-100 km/h greičiu. Pažeidė kelių eismo taisykles tik tuo, kad iki sankryžos važiavo didesniu nei leistina greičiu. Važiuodamas 70 km/h greičiu nebūtų galėjęs išvengti pėsčiojo partrenkimo. Kelių eismo įvykiui kilti neturėjo įtakos nustatyto greičio viršijimas. Atstumas tarp nukentėjusiosios ir automobilio, kai jis pastebėjo pėsčiąją, buvo per mažas, kad būtų galėjęs sustabdyti transporto priemonę. Po įvykio jo mama lankė mergaitę, atvežė jai žaislų, vaisių. Buvo atvykęs prieš lapkričio 1 d. į ligoninę, bet mergaitė jau buvo išleista į namus. Mano, jog nukentėjusiosios reiškiamas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, per tam tikrą laikotarpį dalimis galėtų atiduoti 20000 litų neturtinės žalos ir proceso išlaidas.

Nukentėjusiosios U. K. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė A. K. parodė, kad įvykio dieną apie 12.00 val. jai paskambino duktė ir pasakė, kad autobusu parvažiuos į namus iš bažnyčios. 13.30 val. gavo pranešimą iš ligoninės apie eismo įvykį. Dėl galvos traumos sukelto atminties praradimo apie įvykį dukra nieko neprisimena. Dabar dukrai yra smegenų kontūzija, atminties sutrikimai, iki dabar turi II grupės invalidumą. Vaistus reikės vartoti visą gyvenimą, ateityje dėl pašalintos blužnies turės nuolat laikytis dietos. Dukrai buvo atlikta kojos operacija – iš naujo laužta koja, įdėtos plokštelės, reikės keisti sąnarį. Dar daug operacijų laukia. Reiškia ieškinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sau ir 65000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai. Dukrai pareikštą ieškinį 65000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, grindžia tuo, kad jai sugadintas gyvenimas, jai atliktas sąnario keitimas. Duktė prieš įvykį buvo šokėja, dabar gali tik stebėti šokius ir šiek tiek sportuoti. Jautė didelį skausmą matydama tokį vaiką – ji nevaikščiojo, buvo sugipsuota, jos pažangumas moksluose pakito į blogą, mokyklą lankė per metus tik du mėnesius, tapo uždara, nebendraujanti, bijo eiti į gatvę. Patirtas moralinis skausmas, psichologiniai išgyvenimai. Iš draudimo gavo apie 6000 Lt neturtinės ir turtinės žalų atlyginimo. Turtinė žala atlyginta, atsisako reikalavimo dėl 3452,8 Lt. Draudimo bendrovei pretenzijų neturi. Kaltinamąjį pirmą kartą pamatė po 10 mėnesių, kai buvo atvažiavęs tartis dėl taikaus bylos išsprendimo, į ligoninę vieną kartą buvo atvažiavusi kaltinamojo motina, atvežė vaisių.

Liudytoja Z. Ž. parodė, kad minėtą dieną apie 13.00 – 13.30 val. važiavo pirma eismo juosta Tilžės gatve link Ginkūnų vyro R. Ž. vairuojamame automobilyje FORD FOKUS. Matė kaip Šiauliuose Vaidoto – Tilžės g. sankryžoje mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Artėjant prie šios sankryžos, pamatė ant dešinio kelkraščio jau už posūkio į Vaidoto gatvę stovinčią mergaitę, kuri norėjo pereiti kelio važiuojamąją dalį. Jų automobilis važiavo apie 60 km/h greičiu. Ji paragino vyrą praleisti mergaitę. Jos vyras sumažino greitį ir sustojo. Už jų važiavęs automobilis taip pat sustojo. Staiga pamatė antra kelio važiuojamąją juostą ta pačia kryptimi važiuojantį raudonos spalvos automobilį. Automobilis nestabdė ir dešiniu automobilio šonu partrenkė sparčiu žingsniu per gatvę ėjusią mergaitę. Mergaitė buvo partrenkta prieš pėsčiųjų perėją, nukrito ant perėjos.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad įvykio dieną apie vidurdienį jus važiavo Tilžės gatve Joniškio link. Mašinų judėjimo beveik nebuvo. Pamatęs, kad per gatvę ruošiasi eiti mergaitė, pradėjo stabdyti. Kai jis sustojo, tarp jo automobilio ir mergaitės buvo apie 8-10 metrų atstumas. Prieš stabdymą jis važiavo 50-60 km/h greičiu. Kai sustojo, pamatė pro šalį ta pačia kryptimi antra juostą pravažiavusį dideliu greičiu link sankryžos raudonos spalvos automobilį. Stabdymo garso negirdėjo, Jam pasirodė, kad automobilis net nesiruošia stabdyti. Kai minėtas automobilis pravažiavo šalia jo, mergaitė jau buvo praėjusi pirmos juostos vidurį. Nuo dešinio kelkraščio buvo nutolusi maždaug 2.5 metrų atstumu. Jei vairuotojas būtų pasukęs ne į dešinę, o į priešingą eismo juostą, vaiko nebūtų kliudęs. Mergaitė per gatvę bėgo ristele. Mergaitė buvo pertrenkta perėjoje, pirmoje eismo juostoje.

Liudytojas R. V. parodė, kad važiavo link Ginkūnų nuo Šiaulių miesto centro pirma eismo juosta. Važiuojant apie 70 km/h greičiu, jį antra juosta pogreičiai pralenkė raudonos spalvos automobilis. Priekyje jo, toje pačioje juostoje važiavęs FORD markės automobilis pradėjo stabdyti likus apie 30 metrų iki sankryžos, abu sustojo prie geltonai mirksinčio šviesoforo iki sankryžos. Iki partrenkimo matė pėsčiąją, kuri bėgo per gatvę iš dešinio kelkraščio į kairįjį. Mergaitę matė, kai ji buvo antroje eismo juostoje. Raudonas automobilis dešiniu priekiniu sparnu partrenkė mergaitę. Prieš tai darė lanką, bandė išvengti partrenkimo.

Liudytojas R. S., dirbantis Šiaulių m. VPK patruliu, parodė, kad gavęs pranešimą iš VPK apie įvykį, kartu su vyr. patruliu J. I. nuvyko į įvykio vietą ir įformino įvykį. Šalia pėsčiųjų perėjos 1 m. atstumu antroje eismo juostoje gulėjo mergaitė. Greitoji pagalba jau buvo atvykusi, apžiūrėjo mergaitę ir nuvežė į ligoninę. Ant gatvės buvo kraujo už pėsčiųjų perėjos. Pėstysis toje vietoje pirmenybės neturi. Pėsčiųjų perėja šioje sankryžoje reguliuojama šviesoforu. Įvykio metu šviesoforas neveikė.

Liudytojas J. I. parodė, kad į įvykio vietą atvažiavo su R. S.. Matė nukentėjusiąją gulinčią ant gatvės. Sankryžoje nėra pėsčiųjų perėjos, kuri žymima zebra, o yra pėsčiųjų perėjimas, kuris žymimas brūkšnine linija. Iki sankryžos nuo Joniškio pusės galioja greičio ženklas, leidžiantis šioje atkarpoje važiuoti 70 km/h greičiu.

2007-10-14 eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra, esančios Šiauliuose, Tilžės-Vaidoto gatvių sankryžoje, reguliuojamoje kelio ženklais (šviesoforas išjungtas). Kelio danga — sausa. Prieš pėsčiųjų perėją antroje eismo juostoje (važiuojant link Ginkūnų) užfiksuotos stabdymo žymės 13.8 ir 13.4 m ilgių, 2.2 m už perėjos ir 4.2 m nuo kelio krašto užfiksuota kraujo dėmė, automobilis KIA SEPHIA po eismo įvykio sustojęs 62 m už kraujo dėmės, nulaužtas šio automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis ( I t., b.l. 7-17).

2009-07-31 papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti Tilžės-Vaidoto gatvių sankryžoje esantys elementai (kelio ženklai Nr. 507, 554, „Stop" linijos, pėsčiųjų perėjos, šviesoforai, eismo juostas Tilžės gatvėje skiriantys kelio ženklinimai) ir atstumai tarp jų (II t., b.l. 160-170).

Pranešime iš UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas" nurodyta, kad Tilžės-Vaidoto gatvių sankryžoje šviesoforas 2007-10-14 sekmadienį turėjo dirbti geltono mirksėjimo rėžime, gedimų budėjimo žurnale neužregistruota (II t., b.l. 66).

2007-10-14 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota automobilio KIA SEPHIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyti išoriniai mašinos sugadinimai - priekinės dešinės pusės durys ir dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis. Stabdžių skysčio pratekėjimo nesimato, važiuojant 30 km/h greičiu automobilio stabdymo kelias 4.6 m (I t., b.l. 18-19). Po apžiūros automobilis gražintas Š. D. (I t., b.l. 20-21).

Techninės apžiūros talone Nr. 06-0512400 nurodyta, kad automobilio KIA SEPHIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2006-04-03, o kitos apžiūros data - 2008-04-03 (I t., b.l. 22-23).

Draudimo liudijime Nr. LT/AFA 0527007 nurodyta, kad automobilis KIA SEPHIA. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo draustas ADB „RESO Europa" įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (I t., b.l. 24-25).

2007-10-14, 14.45 val. med. apžiūros neblaivumui nustatyti Nr. 271, išvadoje nurodyta, kad Š. D. blaivus (I t., b.l. 26).

Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G 2258/07(04) nurodyta, kad U. K. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio lūžis, kairio plaučio sumušimas, blužnies plyšimas, dešinio šlaunikaulio lūžis, kraujosruva juosmens srityje, tai yra U. K. dėl specialiais tyrimo metodais nustatyto galvos smegenų sumušimo ir chirurginės operacijos metu nustatyto blužnies plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais (I t., b.l. 35). Ekspertizės akte Nr. EG 205/09(04) nurodytos U. K. dėl 2007-10-14 patirtų sužalojimų atliktos operacijos ir patirtos traumos (II t., b.l. 24-27).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-44(08) nurodyta:

Automobilio KIA SEPHIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis prieš stabdymą galėjo būti apie 100,4 km/h.Susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilio KIA SEPHIA vairuotojas Š. D., važiuodamas leistinu tame gatvės ruože 70 km/h greičiu turėjo techninę galimybę, savalaikio stabdymo būdu sustoti iki pėsčiosios bėgimo linijos ir išvengti jos partrenkime, o važiuodamas paskaičiuotu 100,4 km/h greičiu, jis tokios galimybės neturėjo.

3. Automobilis KIA SEPHIA pėsčiąją U. K. partrenkė Tilžės gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi, antroje eismo juostoje, galimai šalia pėsčiųjų perėjos, ne mažesniu kaip 6.20 m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies dešinio krašto.

4. Susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilio KIA SEPHIA vairuotojo Š. D. veiksmai, - važiavo žymiai didesniu už leistiną tame gatvės ruože greičiu, ko pasekoje, iškilus grėsmei eismo saugumui, t.y. pėsčiajai į jo judėjimo krypties važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėjoje arba šalia jos, netekęs techninės galimybės sustoti iki jos bėgimo linijos, partrenkė pėsčiąją, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindinė sąlyga jam kilti.

Pėsčiosios U. K. veiksmai. - bėgdama į kitą važiuojamosios dalies pusę pėsčiųjų perėja arba šalia jos, įbėgo į automobilio KIA SEPHIA eismo juostą, neįvertinusi atstumo iki artėjančio automobilio ir jo važiavimo greičio, sudarydama kliūtį jo eismui ir grėsmę eismo saugumui, -techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (I t., b.l. 49-54).

2009-06-25 Specialisto išvadoje, kurią atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros ekspertė – spacialistė O. L., padarytos tokios išvados:

1. Įvertinus įvykio vietoje paliktus su pertrūkiais automobilio KIA SEPHIA, v.n. (duomenys neskelbtini) ratų stabdymo pėdsakus bei jo laisvo riedėjimo kelią, o t.p. automobilio sugadinimus įvykio metu ir jo padėtį sustojus po įvykio bei įvertinus pėsčiosios judėjimo trajektoriją bei judėjimo tempą (bėgimo ramiu bėgimu ir greitu bėgimu greitį), atlikti paskaičiavimai leidžia teigti, jog automobilio susidūrimo (bėganti mergaitė atsitrenkė į dešinįjį automobilio šoną ties atbulinio vaizdo veidrodėliu ir ties p/d durelėmis) su 12-kamete mergaite mechanizmas buvo toks:

- automobilis KIA SEPHIA, v.n (duomenys neskelbtini), vairuojamas Š. D., važiavo Šiaulių m. Tilžės g-ve 2-ja eismo juosta Rygos (Ginkiūnų) kryptimi greičiu apie 94,5 km/h (šiame kelio ruože leistinas maksimalus automobilio greitis buvo 70 km/h) ir artėjo prie šviesoforu reguliuojamos "T" formos sankirtos su iš kairės prisišliejančia šalutine Vaidoto gatve (tuo metu šviesoforas buvo išjungtas);

- čia reikia pažymėti, kad už šios sankryžos (žr. Rygos — Ginkūnų kryptimi) 3,5 m atstume už kelių važiuojamųjų dalių sankirtos buvo linijomis, sudarytomis iš stačiakampių, apribota 4 m pločio taip vadinama "pėsčiųjų perėja", kuri, neturėjo pėsčiųjų perėjos statuso, nes nebuvo pažymėta KŽ 533, 534 (KET 31 p.); tuo metu 1-ja eismo juosta priekyje automobilio KIA SEPHIA važiavo kitas automobilis Ford Focus, už pastarojo galinės dalies - dar vienas automobilis, kuriuos lenkė automobilis KIA SEPHIA, v.n (duomenys neskelbtini);

- būdamas apie 68,8 m atstume nuo būsimos susidūrimo su pėsčiąja vietos arba 3,18 s prieš susidūrimą, automobilio vairuotojas panaudojo ekstremalų automobilio stabdymą ir dėl nežinomos priežasties, nes pėsčioji dar nebėgo (3,18 > (2,72; 1,84) s), nučiuožęs apie 11,3 m atstumą bei sumažinęs prieš sankryžą savo judėjimo greitį iki 81,3 km/h, atleido stabdžius; (gal stabdė, todėl, kad pamatė, jog l-e eismo juostoje važiuojančio automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti, o gal dėl to, kad artėjo prie sankryžos);

- tuo metu už minėtos "perėjos" įstrižai į g-vės važiuojamąją dalį išbėgo 12-kos metų amžiaus mergaitė, kuri bėgo (galimai ramiu bėgimu, o galimai ir greitu bėgimu, - bylos medžiagoje konkrečiai nenurodyta) įstrižai gatvės važiuojamąja dalimi artėjančiai prie minėtos "pėsčiųjų perėjos" ir nuo dešiniojo šaligatvio iki susidūrimo vietos, sutinkamai KP įvykio vietos planui - schemai, nubėgo apie 6,8 m atstumą per 2,72 s (jei bėgo ramiu bėgimu) arba per 1,84 s (jei bėgo greitu bėgimu);

- tuo metu a/m KIA SEPHIA vairuotojas, pamatęs pėsčiąją, išbėgančią į kelio važiuojamąją dalį dar (2,72; 1,84) s prieš susidūrimo momentą, būdamas 16,8 m atstume prieš susidūrimo vietos vėl panaudojo savo vairuojamo automobilio ekstremalų stabdymą, tačiau užsiblokavus ratams (automobilyje nebuvo ABS sistemos) ir automobiliui nučiuožus 16,8 m atstumą bei greičiui sumažėjus iki 51,4 km/h įčiuoždamas - išmanevravęs (kairiaisiais ratais) į priešingos eismo krypties juostą bandė išvengti susidūrimo su pėsčiąją;

- tačiau jam nučiuožus įstrižai (priešingos eismo juostos kryptimi) užstabdytais ratais apie 13,4 m atstumą ir perkirtus minėtą "perėją" apie 0,5 m atstume už jos į automobilio, judančio greičiu apie 51,4 km/h, dešinįjį šoną ties atbulinio vaizdo veidrodėliu bei ties p/d durelėmis atsitrenkė bėgusi mergaitė;

- susidūrimas įvyko 2 - je eismo eilėje apie 6,8 m atstume nuo dešiniojo šaligatvio (žr. Rygos kryptimi) skersinių kelio matmenų atžvilgiu ir apie 0,5 m atstume už pėsčiųjų perėjos (žr. Rygos link) išilginių kelio matmenų atžvilgiu; užšokusi ant pravažiuojančio automobilio dešiniojo šono, pėsčioji, deformavusi p/d automobilio dureles bei nulaužusi atbulinio vaizdo veidrodėlį, buvo oru atmesta atgal ir nukrito į priekį ir į dešinę (žr. pagal a/m judėjimo kryptį) antroje eismo juostoje apie 4,2 m atstume nuo dešiniojo šaligatvio ir 2,2 m atstume už "pėsčiųjų perėjos" arba 9,7 m atstume už kelių sankirtos;

tuo metu automobilio vairuotojas, matydamas, kad stabdomas užblokuotais ratais automobilis čiuožia į priešingos eismo krypties juostą (kur gali įsidurti su iš priekio atvažiuojančiais), atleidęs stabdžius ir, galimai, didindamas greitį išmanevravo į dešinę (savo) eismo juostą, kur nuvažiavęs apie 51 m atstumą ir įvažiavęs į autobusų stotelės "kišenę" vėl užstabdė savo ujamą automobilį, kuris, nučiuožęs dar apie 12,5 m atstumą, sustojo įvykio fiksuotoje padėtyje.

2... a) Jei pėsčioji išbėgo skersai gatvę greitu bėgimu, sukeldama pavojų saugiam eismui 1,84 s prieš susidūrimą, kada automobilis KIA SEPHIA, judantis greičiu apie (81,3; 71,7) km/h buvo apie (27,3; 16,8) m atstume nuo susidūrimo vietos, - tai pagrindinė šio eismo įvykio priežastis yra pėsčiosios veiksmai, nes važiuodamas ir leistinu (70 km/h) greičiu vairuotojas nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti susidūrimo;

b) Jei pėsčioji išbėgo skersai gatvę ramiu bėgimu, sukeldama pavojų eismui (3,18; 2,72) s prieš susidūrimą, kada automobilis KIA SEPHIA, judantis greičiu 94,5 km/h buvo apie 68,8 m atstume nuo susidūrimo su pėsčiąją vietos, - tai susidūrimo su pėsčiąją priežastis buvo: 1) pėsčiosios veiksmai, -išbėgo skersai kelią ne pėsčiųjų perėjoje betarpiškai prieš važiuojančius automobilius ir atsitrenkė į įvažiuojančio automobilio dešinįjį šoną ir 2) a/m KIA SEPHIA vairuotojo veiksmai, - važiavimas greičiu 94,5 km/h didesniu už maksimaliai leistiną (94,5 10) km/h, dėl ko, kilus pavojui saugiam eismui, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiąją, nors ir panaudojo savalaikį automobilio stabdymą.

Kadangi specialistų autotechnikų išvados prieštaravo viena kitai, buvo atlikta autotechninė ekspertizė Nr. 11-1116(10), kurios akte nurodyta, kad:

Automobilio „Kia Sephia" greitis prieš pat stabdymą buvo apie 95 km/h, o sąlyčio metu su pėsčiąją U. K. automobilio „Kia Sephia" greitis buvo apie 58 km/h.Š. D. vairuojamas automobilis „Kia Sephia" važiavo Tilžės g. kryptimi nuo miesto centro link Ginkūnų apie 95 km/h greičiu ir artėjo prie Tilžės - Vaidoto g-vių sankryžos. Prie sankryžos automobilis buvo intensyviai stabdomas ir, judėdamas kryptimi iš kairės į dešinę apie 0,8° kampu, ant kelio dangos paliko 13,8 m ilgio stabdymo pėdsakas. Sankryžoje automobilis vėl buvo intensyviai stabdomas, ir judėdamas kryptimi iš dešinės į kairę apie 6,4° kampu, artėjo prie pėsčiųjų perėjos. Už pėsčiųjų perėjos automobilis dešiniojo šono priekine dalimi kliudė pėsčiąją U. K., bėgusią į kitą gatvės pusę iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį. Po sąlyčio pėsčioji automobilio važiavimo kryptimi buvo nublokšta į priekį ir į dešinę, o automobilis judėjo link Ginkūnų kryptimi iš kairės į dešinę. Ties dešinėje kelio pusėje esančiu autobusų sustojimu automobilis dar kartą buvo intensyviai stabdomas ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio plane.Nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Kia Sephia" vairuotojas S. D., važiuodamas neviršijant leistino 70 km/h greičio ir reaguodamas stabdymui toje pačioje vietoje kaip ir važiuodamas 95 km/h greičiu (t. y. lėtindamas greitį bei sustodamas prieš pėsčiųjų perėją, kada transporto priemonė, važiavusi pirma eismo juosta ta pačia kryptimi, sustojo prieš pėsčiųjų perėją) būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki pėsčiųjų perėjos ir taip išvengti šio eismo įvykio.Pėsčioji U. K., tinkamai įsitikinus, kad į kelio važiuojamąją dalį įžengti yra saugu, turėjo kirsti gatvę eidama pėsčiųjų perėja.Automobilio „Kia Sephia" vairuotojo Š. D. nusukimas į kairę prieš pat eismo įvykį techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šiuo eismo įvykio kilimu.Nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio „Kia Sephia" vairuotojo Š. D. veiksmai, - važiuodamas Tilžės g. ir artėdamas prie Tilžės - Vaidotų g-vių sankryžos apie 95 km/h greičiu, viršijo leistiną 70 km/h greitį, dėl to lėtindamas greitį prieš pėsčiųjų perėją, kada transporto priemonė, važiavusi pirma eismo juosta ta pačia kryptimi, sustojo prieš pėsčiųjų perėją, nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio iki pėsčiųjų perėjos ir, judėdamas toliau Ginkūnų link, kliudė pėsčiąją U. K., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus. 2007 m. spalio 14 d. 13.39 val., Šiaulių mieste, Tilžės - Vaidoto gatvių sankryžoje, už posūkio į Vaidoto gatvę, nukentėjusioji U. K. norėjo pereiti Tilžės gatvę, stovėjo dešinėje kelio pusėje. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų Z. Ž. ir R. Ž. parodymai, kurie matė nukentėjusiąją stovinčią kelkraštyje ir laukiančią kol automobiliai sustos ir ji galės pereiti per gatvę. Sankryžoje degė mirksintis geltonas šviesoforo signalas. Šias aplinkybes patvirtino kaltinamojo Š. D., liudytojų Z. Ž., R. Ž., R. V. ir R. S. parodymai. Sustojus pirmoje juostoje važiavusiems automobiliams, nukentėjusioji pradėjo sparčiu žingsniu eiti per Tilžės gatvės kelio važiuojamąją dalį. Tuo metu nuo miesto centro Tilžės gatve link Ginkūnų antra eismo juosta važiavo kaltinamojo vairuojamas a.m. KIA SEPHIA, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris nesustodamas įvažiavo į Tilžės-Vaidoto gatvių sankryžą esant mirksinčiam geltonam šviesoforo signalui. Automobilis partrenkė bei sužalojo į kelio važiuojamąją dalį įėjusią nukentėjusiąją. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų Z. Ž., R. Ž., R. V. parodymai, kurie matė, kad minėtas automobilis į sankryžą įvažiavo dideliu greičiu bei partrenkė per perėją ėjusią nukentėjusiąją. Faktą, kad automobilis KIA SEPIA prieš partrenkiant pėsčiąją stabdė su vieną pertrauką patvirtina eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1 b.l. 7-17). Nukentėjusiajai U. K. eismo įvykio metu buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, tai patvirtina pateiktos specialistų teismo medikų išvados (t. 1 b.l. 35, t. 2 b.l. 24-27). Iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji U. K. sankryžoje į kelio važiuojamąją dalį įžengė įsitikinusi, kad tai yra saugų, t.y. matydama, kad pirmąja kelio važiuojamąja juosta važiavę automobiliai sankryžoje sustojo ją praleisti. Š. D., vairuodamas lengvąjį automobilį, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 50, 53, 75, 76, 172, 174 punktų ir kelio ženklo Nr. 329 reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-05 nutarimo Nr. 975 redakcija), tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vidurdienį, centrinėje miesto gatvėje, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. viršijo leistiną greitį, lėtindamas greitį prieš pėsčiųjų perėją Tilžės – Vaidoto gatvių sankryžoje, kai transporto priemonė važiavusi pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi sustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl viršyto leistino greičio (70 km/val.) nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio iki pėsčiųjų perėjos, to pasekoje partrenkė pėsčiąją U. K. ir ją sunkiai sužalojo.

Įvertinus Š. D. objektyviai atliktus veiksmus, kuriuos ekspertai pripažino kaip pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti, jo sukeltus padarinius, nustatytus medicinos specialisto išvadoje, jo kaltės formą – kaltinamasis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma, nes nenumatė, kad dėl jo veiksmų (kelių eismo taisyklių pažeidimo) gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, nustatytą priežastinį ryšį tarp Š. D. veikos ir kilusių pasekmių, daroma išvada, kad Š. D. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių – U. K. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo - pagrindinė priežastis, nes jeigu Š. D. būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, nekėlęs pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neviršijęs greičio prieš sankryžą, kurioje yra pėsčiųjų perėja, jis nebūtų partrenkęs mažametės U. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kelių eismo taisyklių 1 priedo III skirsnio 7 punkto nuostatą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-05 nutarimo Nr. 975 redakcija) - galiojimo zoną turinčių ženklų draudimai galioja nuo ženklo iki artimiausios sankryžos už ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos, todėl į pačią sankryžą Š. D. turėjo įvažiuoti ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Padarytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai sudaro – kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusiu nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Padarytos veikos sudėtis yra materiali, nes sukėlė pasekmes –sunkų sveikatos sutrikdymą. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo veika pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Š. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį kaip kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajam sunkia sutrikdyta sveikata.

Skirdamas kaltinamajam Š. D. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (LR BK 54 str. 2 d.). Š. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, t.y. padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo (LR BK 16 str.), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, prieš minėtą įvykį buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tuo pačiu ir už greičio viršijimą (II t., b.l. 70), neteistas (I t., b.l. 65-66), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (I t., b.l. 73), studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto pagrindinių nuosekliųjų studijų dieniniame skyriuje (III t., 19). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, teismas skiria kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydį nustato mažesnį už sankcijos vidurkį.

Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad Š. D. teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, studijuoja, todėl sprendžia, kad jis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nustatyta tvarka.

Iš pateiktos charakterizuojančios medžiagos matyti, kad Š. D. buvo baustas administracine nuobauda už kelių eisimo taisyklių pažeidimus, prieš eismo įvykį ženkliai viršijo leistiną šioje kelio atkarpoje leistiną greitį, ir nevertina tai, kaip pavojingą vairavimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimą naudotis specialia teise.

(Dėl A. K. pareikšto civilinio ieškinio)

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir mažametės nukentėjusiosios U. K. atstovė pagal įstatymą A. K. pareiškė 65 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo U. K. ir 30 000 Lt jai pačiai.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Absoliučių vertybių, tokių kaip žmogaus gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo atveju turi būti įvertintas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pašalintas organas – blužnis, atlikta kojos operacija, sužalota galva – lūžusi kaukolė ir sumuštos smegenys, jai taikyta reanimacija, ilgalaikis gydymas ir reabilitacija, gydymas tęsiasi iki šiol, pasikeitė jos bendravimo ir saviraiškos galimybės – ilgą laiką negalėjo lankyti pamokų, pablogėjo mokymosi rezultatai, nebegali lankyti šokių kolektyvo repeticijų (II t., b.l. 45), jai nustatytas vidutinis neįgalumas (II t., b.l. 43-44). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertina ne tik tiesiogiai nukentėjusio asmens, bet ir jam artimų žmonių patirtas kančias bei sielvartą, jų besitęsiančius dvasinius išgyvenimus, stresą, rūpesčius slaugant nukentėjusįjį. Dėl netikėto sunkaus dukters sužalojimo jos motina A. K. patyrė emocinį sukrėtimą, sunkius dvasinius išgyvenimus, dukters sužalojimas ir ilgalaikis slaugymas paveikė jos gyvenimą. Dukters ir motinos santykiai pasižymi nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, artumu, todėl teismas pripažįsta, kad mažametės dukters sužalojimas sukėlė nukentėjusiajai A. K. padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje – dvasines kančias, emocinį sukrėtimą, nepatogumus.

Teismas, spręsdamas nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis Š. D. padarė neatsargų nusikaltimą, t.y. sąmoningai nesiekė sužaloti U. K., dėl to sukelti jai ir jos artimiesiems fizines ir dvasines kančias. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Š. D. yra jaunas, darbingas ir gali atlyginti žalą.

Atsižvelgdamas į minėtas bylos aplinkybes, į grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurių buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji, į sukeltas pasekmes, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, į LR Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį – U. K. iki 45 000 Lt, A. K. iki 1000 Lt.

Pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 1000 eurų ribose, o pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Draudimo bendrovės ADB „Reso Europa“ teisių perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas savo prievolę iki nuosprendžio priėmimo dienos įvykdė, įstatymo numatytą 1000 eurų (3452,80 Lt) neturtinės žalos atlyginimą U. K. pagal A. K. prašymą pervedė į nurodytą A. K. sąskaitą. Likusi neturtinės žalos kompensacijos suma - 41547,18 Lt U. K., bei 1000 Lt A. K. – priteistina iš kaltininko Š. D..

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pareikštas 12955,50 Lt. civilinis ieškinys dėl Valstybinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes draudimo bendrovė atlygino padarytą žalą.

Proceso metu nukentėjusioji A. K. turėjo 3150 Lt išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (b.l. 41-42, 2 t.), šios išlaidos jai priteistinos iš kaltinamojo Š. D. (LR BPK 106 str. 2d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilis „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas neribotai teisėtos savininkės J. D. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-303 str.,

nusprendžia:

Š. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d, 2 d. 4 p., 7 p. bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant:

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

- dirbti arba registruotis darbo biržoje, arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu paskirti Š. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems (2) metams.

Kaltinamajam Š. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti U. K. iš Š. D. 41547,18 Lt (keturiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus 18 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti A. K. iš Š. D. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti A. K. iš Š. D. 3150 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų) turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atmesti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pareikštą 12955,50 Lt. civilinį ieškinį dėl Valstybinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai teisėtos savininkės J. D. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas