Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-23320-717/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
e2-23320-717/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Ieškovas
I. J.
Atsakovas
AB „Luminor Bank“
Advokatai
Mindaugas Balevičius, Osvaldas Raščiukevičiuibė
Civilinė byla Nr.Proceso Nr. (S) e2-23320-7172-69-3-16360-2017-6/2017m.Procesinių sprendimų kategorija 2.6.29.2; 3.2.3.8; 3.2.3.9;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m.gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Kamilei Žemaitytei, Andriui Pūkiui,

dalyvaujant ieškovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovui, advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui bei atsakovo AB „Luminor Bank“ atstovui, advokatui Mindaugui Balevičiui,

nedalyvaujant ieškovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui AB „Luminor Bank“ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė savo ieškiniu (b.l. ) ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2015-04-29 ieškovė ir atsakovė (tuometinė AB DNB) sudarė kreditavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei 35 671,00 EUR kreditą butui bei daliai žemės sklypo, esantiems (duomenys neskelbtini). pirkti. Ieškovė kreditą turėjo grąžinti iki 2040-03-16. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas buto ir žemės sklypo hipoteka.

Ieškovė prievoles bankui vykdė. Pradžioje ji mokėjo netgi daugiau, negu buvo numatyta pagal grafiką, tačiau vėliau, sušlubavus jos sveikatai (kojos trauma ir kiaušidės endometridinė cista), ji keletą kartų nesumokėjo mokėjimų, nustatytų grafike. Ieškovė stengėsi pagal sveikatos išgales komunikuoti su banku, tačiau dėl sveikatos stovio ne visada tą galėjo padaryti. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ji vengė bendrauti su banku.

Ieškovė 2017-04-10 gavo iš Vilniaus 14-jo notarų biuro pranešimą, kad kreditorius 2016-12-17 nutraukė su ja kreditavimo sutartį. Iki šio pranešimo gavimo ieškovė nebuvo įspėta dėl sutarties nutraukimo. Ji iš kreditoriaus negavo jokių pranešimų, o atsakovės teiginiai, kad ji siuntė ieškovei tris pranešimus apie sutarties nutraukimą yra neteisingi. Ieškovė sutarties nutraukimo dieną bankui buvo skolinga 875,01 EUR.

Ieškovė kreipėsi į banką, kad būtų panaikintas sutarties nutraukimas, tačiau bankas jos prašymo netenkino. Skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolei, nurodant, kad iš įkeistojo turto būtų išieškota 36 093,68 EUR bei vykdymo išlaidos.

Mano, kad ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai turėtų būti vertinami kaip būsto vartojimo sutartis, todėl ieškovės, kaip silpnesniosios sandorio šalies turėtų būti ginamos išeinant iš vartotojo pozicijų. Su ieškove individualiai nebuvo aptartos sutarties nutraukimo sąlygos. Šios sąlygos yra standartinės, dėl jų ieškovė negalėjo derėtis, todėl vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi tokias sąlygas galima pripažinti nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis šalių pusiausvyrą.

Taip pat ieškovė mano, jog atsakovė neteisėtai nutraukė kreditavimo sutartį, nes ieškovė nepadarė esminio kreditavimo sutarties pažeidimo. Ji sutarties nevykdė dėl neatsargumo, jos veiksmuose nebuvo tyčios nevykdyti sandorio.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Savo atsiliepime (b.l. ) ir ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad bankas suteikė ieškovei kreditą pagal jos patektą paraišką 35 671,00 EUR sumai 25 metų laikotarpiui. Kreditas buvo suteiktas gyvenamųjų patalpų ir dalies žemės sklypo pirkimui, kurie yra (duomenys neskelbtini). Sandorio užtikrinimui ieškovė įkeitė įsigytąjį turtą.

Atsakovė neigia, kad ieškovei suteiktasis kreditas yra vartojimo kreditas, nes sutarties 18 punkte nustatyta, kad pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas.

Sutartimi taip pat buvo nustatyta, kad kreditas bus grąžinamas pagal šalių suderintą grafiką. Ieškovė daug kartų šį grafiką pažeidė. Bankas ne kartą kreipėsi į ieškovę, norėdamas paraginti mokėti kreditą kaip yra nustatyta jų sudaryta sutartimi, tačiau ieškovės nepavykdavo sutarti jos nurodytais adresais. Su ja buvo bandoma susisiekti telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, raštais – visomis įmanomomis komunikavimo priemonėmis. Tokiu būdu ieškovei tris kartus buvo pranešta ir apie ketinimą nutraukti sutartį. Į tai ieškovė niekaip neatsakė, todėl bankas 2016-12-17 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.

Mano, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad bankas jos atžvilgiu yra nesąžiningas, yra nepagrįsti, nes ieškovė susipažino su kreditavimo sutartimi, sutiko su visomis jos sąlygomis, savo laisva valia pasirašė sutartį, tačiau piktybiškai jų nevykdė. Šalis, kuri neįvykdė jai priskirtos prievolės, turi atsakyti CK nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir laikyti, kad bankas su ja kreditavimo sutartį nutraukė nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Ieškovė pateikė atsakovei paraišką kreditui, skirtam buto pirkimui gauti (t.1, b.l. 146). Bankui sutikus, ieškovei 2015-04-29 kreditavimo sutartimi buvo suteiktas 34 713,00 EUR kreditas (t.1, b.l. 9-30). Pagal prie šios sutarties pridėtą grafiką, ieškovė nuo 2015-04-29 iki galutinio skolos grąžinimo kas mėnesį turėjo mokėti po 154,11 EUR (t.1, b.l. 31-32). Ieškovė už suteiktą kreditą įsigijo butą su dalimi žemės sklypo (t.2, b.l. 153-164, 168-176), esančius (duomenys neskelbtini). Kredito grąžinimą užtikrino šiuo nusipirktu turtu.

Ieškovė skolą grąžino nereguliariai ir pažeisdama grafiką. Atsakovė savo rašte (t.1, b.l. 99) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-29 iki 2016-10-24 ji sumokėjo 957,07 EUR paskolos, 1107,95 EUR palūkanų ir 62,48 EUR delspinigių.

Dėl to, kad ieškovė nesavalaikiai grąžino bankui skolą, jai buvo siunčiami raginimai, pranešimai, įspėjimai apie prievolę mokėti skolą pagal nustatytą grafiką (t.1, b.l. 100-125, 134-142 ir 146). Šie pranešimai buvo siunčiami raštu, SMS žinutėmis, elektroniniu paštu visais kreditoriui žinomais adresais. Ieškovė į šiuos pranešimus neatsiliepė.

Ieškovė savo nereagavimą į atsakovo pranešimus dėl negrąžintos skolos mokėjimo motyvuoja tuo, kad jai buvo operuota koja ir kiaušidės cista. Apie tai pateikė teismui išrašus iš medicininių dokumentų (t.1, b.l. 50-60, 81). Iš šių išrašų seka, kad stacionarinis hospitalizavimas buvo neilgą laiko tarpą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo komunikuoti su savo kreditoriumi.

Atsakovas, nesulaukęs ieškovės atsakymo dėl kredito grąžinimo, išsiuntė jai žinomais adresais pranešimus apie tai, kad ketina nutraukti kreditavimo sutartį. Ieškovė neatsakė ir į šiuos pranešimus.

Atsakovas 2016-12-17 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį su ieškove, apie tai pasiųsdamas jai pranešimą.

Po kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo gavimo. Notarė R. B. padarė vykdomąjį įrašą dėl negrąžinto kredito, nurodydama, kad negrąžinto kredito suma sudaro 34 713,93 EUR (t.1, b.l. 33-34, 36-37). Apie padarytą įrašą notarė 2017-08-04 pasiuntė ieškovei pranešimą (t.1, b.l. 38-39).

Kadangi kredito grąžinimas buvo užtikrintas ieškovės nusipirktu turtu, bankas kreipėsi pas antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, tame tarpe ir iš įkeistojo turto. Antstolė areštavo ieškovės įsigytą butą su dalimi žemės sklypo ir paskelbė šio turto pirmąsias varžytynes (t.1, b.l. 40-42, 43).

Tik po to, kai buvo imtasi priemonių dėl priverstinio skolos išieškojimo, ieškovė kreipėsi į banką su prašymu sustabdyti išieškojimą (t.1, b.l. 35). Bankas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Šalių sudarytos kreditavimo sutarties paskirtis – butui ir daliai žemės sklypo įsigyti. Kreditavimo sutarties 18 p. šalys susitarė, kad suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas. Dėl to atmestinas ieškovės motyvas, kad jos ir atsakovės sudaryta kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis.

Pasirašydama kreditavimo sutartį ieškovė susipažino su jos sąlygomis, savo laisva valia ją pasirašė ir niekada neginčijo jos sąlygų, todėl laikytina, kad ieškovės teiginiai apie vartojimo sutartį yra jos gynybinė pozicija.

Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės aiškinimai, kad ji dėl sveikatos būklės negalėjo savalaikiai vykdyti kreditavimo sutarties sąlygų. Iš jos pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų seka, kad jos susirgimai nebuvo ilgalaikio pobūdžio ir tokie, dėl kurių ji neturėjo galimybės kontaktuoti su kreditoriumi: atsakyti į jo raginimus vykdyti sutartį, kreiptis dėl skolos išieškojimo atidėjimo, išdėstymo ir pan.

Iš daugkartinių banko raginimų vykdyti sutartį ir ieškovės nereagavimo į juos, darytina išvada, kad ieškovė be svarbių priežasčių nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. ji nevykdė prievolės grąžinti kreditą pagal nustatytą grafiką.

Iš pateikto banko sąskaitos išrašo seka, kad ieškovė nereguliariai mokėjo bankui paskolą, ne tokiomis proporcijomis, kaip buvo sutarta sutartyje. Dėl šių mokėjimų ji nusprendė savarankiškai, nesuderindama su kreditoriumi, o tai taip pat yra sutarties vykdymo pažeidimas.

Ieškovė, sudarydama su banku kreditavimo sutartį, įėjo į prievolinius santykius su banku. Bankas savo prievolės dalį įvykdė – suteikė ieškovei kreditą buto su dalimi žemės sklypo įgijimui. Ieškovė savo prievolės dalies – savalaikio kredito grąžinimo pagal suderintą grafiką neįvykdė – ji grąžino mažesnę, negu sutartą dalį kredito, jį mokėjo nereguliariai, nebendradarbiavo su kreditoriumi.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

CK 6.63 straipsnis nustato atvejus, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos arba netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; antras šios dalies punktas nustato – kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą.

Kadangi ieškovė pažeidė kreditavimo sutartį – nevykdė savalaikio paskolos grąžinimo – laikytina, kad banko veiksmais jos atžvilgiu nutraukiant kreditavimo sutartį buvo teisėti. Dėl tos priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovas patyrė 1452,00 EUR advokato atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 189-190). Šios išlaidos yra proporcingos advokato darbo sąnaudoms (du parengiamieji posėdžiai, vienas teismo posėdis, išsamus ir didelę apimtį turintis atsiliepimas į ieškinį), todėl tenamos visiškai.

Iš ieškovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei AB „Luminor Bank“, juridinio asmens kodas 112029270 atmesti.

Priteisti atsakovei AB „Luminor Bank“, juridinio asmens kodas 112029270 iš ieškovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1452,00 (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du EUR) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaOna Valentukevičiūtė