Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2011-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-472-292/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-29
Bylos Nr.
2-472-292/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
E. J.
Trečiasis asmuo
„Swedbank“ AB
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-472-292/11Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 29 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovui A. J.,ieškovo atstovui adv. Girdučiui Vainiui,atsakovei E. J.,atsakovo atstovei adv. Irenai Andriuškevičienei,savivaldybės institucijos atstovei Daliai Šicienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei E. J. bei trečiajam asmeniui „Swedbank“ AB dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui A. J. bei trečiajam asmeniui „Swedbank“ AB dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (1 tomas, 1-3 b.l.) ir papildytu ieškiniu (2 tomas, 46-48 b.l. prašo:

- nutraukti santuoką sudarytą su atsakove 2007-05-26 Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 46, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- nepilnamečių vaikų- sūnaus V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, atsakove J. J.;

- nepilnamečių vaikų išlaikymui jis sutinka teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės;

- išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja;

- padalinti santuokos metu įgytą turtą ir jam priteisti 7,097 Swedbank Rytų Europos nekilnojamo turto akcijų fondo investicinių vienetų, 15,9335 Swedbank centrinės Azijos akcijų fondo investicinių vienetų, 9,8805 Swedbank Rusijos akcijų fondo investicinių vienetų, 245 AB Rytų skirstomieji tinklai PVA, 30 AB TEO LT akcijų, 513 AB Ūkio bankas PVA;

- nutraukus santuoką palikti jam santuokinę pavardę;

- priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas;

- nustatyti jo su vaikais bendravimo tvarką:

- tėvas su abiem vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.;

- vaikai pas tėvą švenčia savo gimimo dieną kas antri metai. Juos tėvas iš vaikų gyvenamosios vietos pasiima pas save gimtadienio išvakarėse ir grąžina kitą dieną po gimtadienio dienos 18 val.;

- vaikai pas tėvą kas antri metai švenčia Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas;

- vaikams pradėjus lankyti mokyklą, vaikai pas tėvą praleidžia pusę bet kokių savo atostogų (vasaros, rudens, kalėdinių, velykinių, mokyklinių ir pan.), pradedant pirma atostogų diena 10 val. ir baigiant vidurine 12 val. Tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą;

- tėvas vaikus bendravimui pas save pasiima pusei savo kasmetinių atostogų, t. y. 14 dienų per metus.

Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) CMS, akto įrašo Nr. 46. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų- sūnaus V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters G. J., gimusios (duomenys neskelbtini).

Jau beveik metai kai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, santuoka iširo ir nėra vilties, kad jie vėl gyvens kartu. Dėl santuokos iširimo kalti abu. Jo kaltė, kad jis santuoką sudarė neapgalvotai, o atsakovės, jog ji pastoviai jam priekaištaudavo dėl įvairių dalykų. Nuo pat santuokos sudarymo dienos abu su atsakove nerado bendros kalbos, konfliktavo, pasirodė, kas jie abu yra skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į gyvenimą. Nesusiklėsčius bendram gyvenimui, praeitų metų balandžio mėnesį nutarė gyventi atskirai.

Kadangi vaikai mažamečiai, jiems būtina motinos priežiūra, todėl mano, kad geriau būtų, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Vaikų išlaikymui jis sutinka mokėti periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, nes didesnio išlaikymo teikti jis nėra pajėgus. Nors jo pajamos siekia 5500 Lt per mėnesį į rankas, tačiau iš šių pajamų reikia išlaikyti save patį, tam per mėnesį skiria 850 Lt (maistas- 600 Lt, drabužiai- 100 Lt, gyvybės draudimas- 150 Lt), turi nuomotis būstą (200 Lt komunaliniai mokesčiai, 700 Lt buto nuoma). Taip pat jis kas mėnesį turi mokėti įmokas kreditui padengti ir mokėti palūkanas bankui (2500 Lt per mėnesį), kuras automobiliui kainuoja 400 Lt. Iš viso išlaidos per mėnesį yra 4650 Lt.

Bendro su atsakove nekilnojamo turto neįgijo.

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo tik akcijas ir investicinius vienetus, kurių bendra vertė yra 3959 Lt. Jis prašo priteisti pusę santuokoje įgyto turto, t. y. ½ dalį investicinių vienetų ir akcijų už 1980 Lt.

Išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja.

Tiek jis, tiek atsakovė turi kreditorių. Dar iki santuokos 2007-04-12 jis ir atsakovė sudarė su banku „Swedbank“ vartojimo kredito sutartį dėl 30 000 Lt kredito suteikimo vartojimo reikmėms.

2006-10-25 jis su banku „Hansabankas‘ sudarė kredito sutartį dėl 280 000 Lt kredito suteikimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir gyvenamojo namo statybai.

Neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų santuokinę J. pavardę.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies, pateikė priešieškinį ( 1 tomas, 64-72 b.l.) ir prašo:

-santuoką sudarytą su ieškovu (duomenys neskelbtini) CMS, nutraukti, tačiau nutraukti ją dėl ieškovo A. J. kaltės;

- priteisti iš A. J. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- palikti santuokines pavardes;

- nepilnamečių vaikų V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki vaikų pilnametystės nustatyti su ja pagal jos gyvenamąją vietą;

- priteisti iš ieškovo A. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. J. ir G. J. 4000 Lt abiems vaikams iki 2010-09-01 ir po 1000 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2010-09-01 iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją lėšų tvarkytoja paskiriant ją;

- priteisti iš ieškovo A. J. jai E. J. nuo 2010-05-09 iki 2012-07-21 po 1000 Lt per mėnesį, o nuo 2012-07-21 iki dukters G. J. pilnametystės- po 500 Lt per mėnesį išlaikymą;

- padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir jai priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, t.y. 9,463 „Swedbank“ Rytų Europos nekilnojamo turto akcijų fondo investicinių vienetų, 13,174 „Swedbank“ centrinės Azijos akcijų fondo investicinių vienetų, 13,174 „Swedbank“ Rusijos akcijų fondo investicinių vienetų, 327 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ PVA, 40 AB TEO LT“ akcijų, 683 AB „Ūkio bankas“ PVA, 100 vnt. UAB „Editus renginiai“ akcijų, iš viso turto už 2639,33 Lt, o A. J. priteisti 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, t.y. 4,731 „Swedbank“ Rytų Europos nekilnojamo turto akcijų fondo investicinių vienetų, 6223 „Swedbank“ Centrinės Azijos akcijų fondo investicinių vienetų, 6,587 „Swedbank“ Rusijos akcijų fondo investicinių vienetų, 163 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ PVA, 20 AB „TEO LT“ akcijų, AB „Ūkio bankas“ PVA, iš viso turto už 1319,67 Lt;

- įpareigoti ieškovą A. J. prievolę pagal 2007-04-12 Vartojimo kredito sutartį bankui „Swedbank“ grąžinti iš asmeninių lėšų;

- priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė atsisakė reikalavimo pagal priešieškinį dėl įpareigojimo ieškovo panaikinti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, ieškovui šį reikalavimą įvykdžius dar iki teismo posėdžio dienos.

Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ne ji, o ieškovas, dėl jo neištikimybės. Susituokdami siekė sukurti darnią šeimą, jaukius namus, kartu sulaukti senatvės, anūkų. Ieškovas labai norėjo vaikų, didelės šeimos, todėl atsidėjusi savo tikslus- magistratūros studijas ir karjerą versle, vieną po kito pagimdė du vaikus. Šiuo metu sūnus V. yra (duomenys neskelbtini), o dukra G. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Susituokus, sutarė visais klausimais, šeima buvo darni ir draugiška, turėjo panašius pomėgius, įgyvendino bendrus tikslus. Būtent ieškovas pageidavo, kad po sūnaus V. gimimo pagimdytų antrą vaiką, žadėdamas juos auklėti, išlaikyti, paremti ją ir vaikus ir materialiai ir moraliai, padėti buities darbuose. Gimus dukrai, kartu džiaugėsi vaikais ir darnia šeima, nors auginti pametinukus vaikus buvo nelengva.

Dėl santuokos iširimo išimtinai yra kaltas ieškovas, nes per patį sudėtingiausią ir atsakingiausią šeimai laikotarpį, įvertinus jų vaikų amžių, susirado kitą moterį ir paliko šeimą pats vienas priėmęs sprendimą gyventi atskirai nuo jos ir vaikų. Iki 2010 m. pavasario ji net neįtarė, kad ieškovas ją apgaudinėja. 2010 m. vasario mėnesį abu ilsėjosi Egipte, gyveno įprastą šeimyninį gyvenimą, ieškovas rodė jai išskirtinį dėmesį. Tačiau kovo mėnesį iš kitų asmenų ji sužinojo, jog ieškovas palaiko artimus ryšius su bendradarbe A. S., su kuria jis šiuo metu ir gyvena, o A., turimomis žiniomis, laukiasi jo vaiko.

2010 m. kovo mėnesį išėjęs iš namų, sutuoktinis po mėnesio grįžo, atsiprašė. Ji siekė išsaugoti šeimą, todėl jų santuokinis gyvenimas tęsėsi. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad sutuoktinis ją dar kartą apgavo. Jis grįžo į šeimą tik tam, kad su ja galėtų dalyvauti jo sesers vestuvėse, į kurias jie buvo pakviesti piršliauti. Iš karto po vestuvių, per jos gimtadienį - (duomenys neskelbtini) ieškovas dar kartą išėjo iš namų, palikdamas ją su mažamečiais vaikais, kai G. buvo tik 10 mėnesių, V. nebuvo nei dviejų metų. Palikęs šeimą jis apsigyveno su A. S.. Santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, nesirūpinimo šeima, namais, aplaidaus požiūrio į šeimą, sutuoktinio pareigų nuolatinį pažeidinėjimą.

Nutraukus santuoką, atsižvelgiant į vaikų interesus, jai turi būti palikta santuokinė pavardė.

Savo kaip sutuoktinės pareigų ji nepažeidinėjo - rūpinosi sutuoktiniu ir vaikais, prižiūrėjo ir puoselėjo namus, ieškovui buvo ištikima. Dėl vyro ištikimybės išgyvena, dėl to pablogėjo jos sveikata, pasijuto nesaugi, prarado pasitikėjimą žmonėmis, nes ištekėjusi už ieškovo, gimdydama vaikus, tikėjosi sukurti gražius tarpusavio santykius, turėti jaukius namus ir darnią šeimą. Išgyvenimai tęsiasi ir dabar, nes ji mylėjo ir tebemyli ieškovą. Pablogėjo dvasinė ir psichinė sveikata, kuri niekada neatsistatys į būklę, buvusią iki šiol. Dėl ieškovo veiksmų jai prireikė medikų ir psichoterapeutų pagalbos. Ateitis pasidarė mažiau perspektyvi, nes ieškovas paliko ją su dviem mažamečiais vaikais, nusišalindamas nuo jų auklėjimo, tuo įpareigodamas ją didžiąją laiko dalį skirti vaikų priežiūrai. Dėl to ji negali tęsti magistratūros studijų, dirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Visą likusį gyvenimą jai bus sunku matyti, kad vaikai auga nepilnoje šeimoje, minėti išgyvenimai truks, kol vaikai sukurs savarankišką gyvenimą. Jos išgyvenimai atsispindi rašinyje „Pasaka be laimingos pabaigos“, kuria pateikė prie priešieškinio. Jai padarytą neturtinę žalą dėl padarytų kaltų ieškovo veiksmų vertina 70 000 Lt. Ieškovo materialinė padėtis yra gera, todėl jis galėtų atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą.

Ginčo su ieškovu dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra.

Nors vaikai yra maži, tačiau jie auga ir jų poreikiai didėja. Jiems išlaikyti per mėnesį reikia apie 2000 Lt kiekvienam vaikui. Vaikų išlaikymo išlaidos sudaro išlaidos būstui, kurui, maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, sveikatos palaikymui ir stiprinimui, darželio lankymo mokesčiai, lavinimo, laisvalaikio ir kt. išlaidos.

Su vaikais paskutiniu metu gyvena (duomenys neskelbtini), jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, vaikų poreikių tenkinimui naudoja automobilį, dėl ko turi išlaidų kurui. Vaikus reikės nuvežti į darželį, į gydymo įstaigas, vėliau- į mokyklas. Jau dabar vaikams nemažą lėšų dalį tenka išleisti vaikų higienos priemonėms, skalbikliams, valymo priemonėms. Vaikų poreikiams tenkinti reikės įsigyti baldus, buities daiktus. Siekiant, kad vaikai augtų sveiki, reikalinga naudoti ekologiškas skalbimo priemones, kurios kainuoja žymiai brangiau. V. ir G. serga anemija, jiems reikalingos medicininė procedūros, papildai, natūralus maistas. Ieškovas turi galimybę teikti kiekvienam vaikui po 1000 Lt per mėnesį. Jis gauna vidutiniškai 5500 Lt mėnesinį darbo užmokestį, gauna papildomai lėšų iš nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos, susigrąžina iš valstybės dalį pajamų mokesčio, be to, gauna premijas, kurių nerodo, nes dirba dėdės įmonėje. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 7,7500 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame ketina statyti gyvenamąjį namą. Asmeninės nuosavybės teise pramogoms yra įsigijęs 17 000 Lt vertės keturratį motociklą MAHA (duomenys neskelbtini) Ieškovas naudoja tarnybinę transporto priemonę, tarnybinį telefoną, internetą, todėl išlaidų kurui ir ryšio priemonėms neturi. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad turi išlaidų būsto nuomai. Be to, reikia įvertinti tą aplinkybę, kad jis pats paliko šeimą ir pats sau pablogimo materialinę padėtį, nes šeima gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Todėl į ieškovo būsto nuomos išlaidas prašo neatsižvelgti. Kiek jai žinoma, ieškovas gyvena A. bute (duomenys neskelbtini), ir už buto nuomą nemoka. Nusišalinęs nuo vaikų kasdieninės priežiūros ieškovas turi daugiau laisvo laiko nei ji, dėl ko privalo didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Prie vaikų išlaikymo ji gali prisidėti dirbdama buities darbus, gamindama valgyti, juos auklėdama. Jos tėvai yra 2-os grupės invalidai, todėl ji dar turi ir pareigą remti tėvus. Išgyvendamas dėl to, kad ieškovas sugriovė šeimą, jos tėtis per pastaruosius du mėnesius patyrė du mikroinsultus. 2010-08-23 darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) yra terminuota ir pasibaigs po mėnesio laiko, kai ji grįš iš vaiko priežiūros atostogų. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įmonė, kurioje ji dirbo iki išėjimo į vaikų auginimo atostogas, susijusi su ieškovo giminaičiais, todėl vargu ar sutartis bus pratęsta. Išmokos iš VSDFV Alytaus skyriaus šiuo metu yra 2795,40 Lt, kurios bus mokamos iki 2011-07-21.

Jos išlaidas sudaro mokesčiai už komunalinius patarnavimus, už maistą, drabužius, avalynę, kurą, higienos priemones, medikamentus sveikatos stiprinimui, psichoterapeuto konsultacijoms. Buto įsigijimui gavo 180 000 Lt paskolą, kurios išmokėjimo terminas baigsis 2047-03-15. Kas mėnesį paskolos grąžinimui moka po 500 Lt.

Palikęs šeimą ieškovas už 2010 m. gegužės birželio mėnesius mokėjo abiems vaikams po 600 Lt kiekvienam vaikui išlaikymą, o nuo liepos mėnesio moka tik po 400 Lt kiekvienam vaikui. Kitu būdu, prie išlaikymo neprisidėjo, todėl teikiamo išlaikymo nepakako, dėl ko už nurodytus mėnesius ieškovas privalo mokėti išlaikymo skirtumą iki reikalaujamos priteisti sumos.

Ji yra vaiko priežiūros atostogose, dėl to, skirtingai nei ieškovas, neturi galimybės dirbti ir gauti pajamas, daryti darbe karjerą. Darbo sutartis terminuota ir nutruks po mėnesio, grįžus į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, Ji baigusi sociologijos mokslus, turi bakalauro diplomą. Galimybė įsidarbinti pagal specialybę yra maža dėl darbo vietų trūkumų. Gaunamos pašalpos vaikui auginti dėl kintamų įstatymų nuolat mažėja ir jos pasibaigs G. sulaukus dviejų metų amžiaus. Todėl ieškovas privalo jai teikti išlaikymą nuo 2010-05-09 iki G. sukaks dveji metai, po 1000 Lt per mėnesį, o nuo 2011-07-22 iki dukra G. taps pilnamete- po 500 Lt per mėnesį. Jei ieškovas neišgalėtų teikti jai išlaikymo periodinėmis išmokomis, sutinka, kad jai išlaikymas būtų priteistas turtu- ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi.

Dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalijimo.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą sudaro:

- 14,194 „Swedbank“ Rytų Europos nekilnojamo turto akcijų fondo investicinių vienetų;

- 31,8647 „Swedbank“ Centrinės Azijos akcijų fondo investicinių vienetų;

- 490 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ PVA;

- 60 AB „TEO LT“ akcijų;

- 1025 AB „Ūkio bankas“ PVA;

- 100 vnt. beverčių UAB „EDITUS renginiai“ akcijų (įmonės veikla sustabdyta, turi po 50 vnt. akcijų kiekvienas).

Bendra santuokoje įgyto turto kaina- 3959 Lt.

Keturratis motociklas yra įgytas už skolintas lėšas pagal 2007-04-12 kredito sutartį. Sutartyje buvo nurodyta, kad 30 000 Lt kreditas bus panaudotas keturračio motociklo įsigijimui ir povestuvinei kelionei. Sutinka, kad keturratis motociklas atitektų ieškovui, tačiau ir prievolę bankui turi prisiimti ieškovas. Motociklo įsigijimui išleido 17 000 Lt, likusios lėšos- 13 000 Lt buvo panaudotos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) steigimui. Paskola, panaudota įmonės steigimui, buvo grąžinta gyvenant santuokoje.

Dalijant turtą, parašo nukrypti nuo lygių dalių principo, jai priteisiant 2/3 dalis, o ieškovui- 1/3 dalį turto. Ieškovui paliktinas motociklas įgytas už skolintas lėšas, įpareigojant vykdyti prievolę bankui iš asmeninių lėšų.

Dėl kreditorių.

2007-04-12 iki santuokos įregistravimo ji ir ieškovas su banku „Swedbank“ AB sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria jiems buvo suteiktas 30 000 Lt kreditas transporto priemonei įsigyti ir povestuvinei kelionei. Už gautus pinigus ieškovas įsigijo motociklą. Kitos lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini) įkūrimui. Kredito likutis yra 12 533,65 Lt. Gyvendami santuokoje grąžino kredito dalį, panaudotą įmonės steigimui. Likusią dalį privalo grąžinti ieškovas iš asmeninių lėšų, kadangi jam lieka asmeninės nuosavybės teise įgytas motociklas.

Ieškovas 2006-10-25 su banku „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 60 500 Lt kreditas (kredito paskirtis- kredito gavėjui banko suteiktam ir negrąžintam pagal 2006-04-24 vartojimo kredito sutartį kredito grąžinimui ir kitoms reikmėms finansuoti). Pagal kitą kredito sutartį ieškovui buvo suteiktas 280 000 Lt kreditas žemės sklypo, esančio Barčių kaime, Trakų rajone įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai.

Prievolės, atsiradusios pagal šias sutartis yra asmeninės ieškovo prievolės ir vykdytinos iš asmeninių jo lėšų.

Neprieštarauja, kad ieškovas matytųsi su vaikais, juos lankytų, derintų susitikimų laiką, atsižvelgdamas ne tik savo, bet ir į mažamečių vaikų interesus. Ieškovą ne kartą ragino bendrauti su vaikais ir palaikyti su jais ryšį, tačiau jis nurodydavo, jog susitiksiąs su vaikais su sąlyga, jei jie visi drauge galės leisti laiką su ieškovo drauge A. Tačiau paskutinį kartą išleidus vaikus su tėvu, jie grįžo sirgdami. Ieškovas nėra susipažinęs su vaikų sveikatos būkle, jų gydymo būdais, priežiūros pobūdžiu. Jis nebendrauja su medikais, neturi vaikų slaugymo įgūdžių.

Apsigyvenus skyrium ieškovas nusišalino nuo rūpinimosi vaikais, susitikdavo su jais tik epizodiškai, todėl jiems reikalingas prisitaikymo prie tėvo periodas. Dėl to, susitikimo ir bendravimo su vaikais vieta, bent jau kol vaikai maži, pageidautina nustatyti jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nesutiktų su reikalavimu, kad vaikai iš namų būtų išvežti trims dienoms, nes jie dar per maži ilgesniam atsiskyrimui su motina.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo „Swedbank“ AB į teismo posėdi neatvyko, tačiau jiems žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byla nagrinėtina jų atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį (2 tomas, 1,87 b.l.) nurodė, kad Bankas nesutinka, jog prievolės, kylančios iš tarp Banko ir šalių sudarytų sutarčių būtų dalinamos ar modifikuojamos.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje (1 tomas, 62-63 b.l.), o atstovas nurodė, kad atsakovė E. J. tinkamai rūpinasi savo vaikais ir sudaro visas sąlygas augti sveikoje aplinkoje. Ieškovas neturėtų apsiriboti vien minimalių vaikų poreikių tenkinimui skiriamomis išmokomis po 400 Lt, o teikti didesnį išlaikymą vaikams, nes jo turtinė padėtis leidžia tai daryti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš santuokos liudijimo (1 tomas, 5 b. l.) matyti, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, kurioje gimė 2 vaikai- sūnus V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir dukra G., gimusi (duomenys neskelbtini), (1 tomas, b. l. 14-15).

Dėl sutuoktinių taikinimo.

Ieškovui A. J. neigiant neištikimybės faktą, atsakovė E. J. prašo skirti terminą susitaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.54 str. 1 d.), tačiau tik tada, kai vieno iš sutuoktinių prašymas leidžia daryti išvadą, kad nurodytos santuokos iširimo priežastys yra abejotinos ar nepakankamai įtikinamos. CK 3.54 str. 2 d. numato teismo teisę, bet ne pareigą, todėl ši norma gali būti netaikoma, jeigu konkrečios bylos aplinkybės rodo, kad jokios galimybės sutaikyti sutuoktinius nėra (LAT 2002-05-06 nutartis civilinėje byloje A. R. v. R., Nr. 3K-3-676/2002). Be to, CK 3.54 str. 4 d. numato, kad terminas susitaikyti nenustatomas, jeigu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus kartu negyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų abiejų interesams. Iš bylos duomenų, ieškinio, priešieškinio, ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2010 m. gegužės mėnesio ir nebėra jokių galimybių santuokinį gyvenimą atnaujinti, nes ieškovas turi kitą moterį. Be to, ieškovas kategoriškai reikalauja santuoką nutraukti. Santuokos nutraukimo priežastys nėra abejotinos ar nepakankamai įtikinamos. Santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 str. 1 d.).

Dėl kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip metus (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovas atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nepreziumuoja ir nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė priešieškiniu preziumuoja ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodydama, kad jis yra neištikimas ir paliko šeimą. Šiuo atveju, atsakovei pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama ieškovo kaltės prezumpcija, t. kad jos sutuoktinis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Atsakovė, preziumuodama ieškovo kaltę, įrodė ieškovo neištikimybės faktą. Byloje esanti medžiaga (1 tomas, 77-87, 2 tomas, 61, 80-85 b.l.) atsakovės paaiškinimai patvirtina ieškovo neištikimybė faktą.

Taikant CK 3.60 str., sutuoktinio reikalavimas nutraukti santuoką esant bent vienam iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sutuoktinio pareigų pažeidimų, yra suprantamas kaip tų veiksmų pasekmė, t. y. bendras sutuoktinių gyvenimas turi tapti negalimu dėl šioje dalyje apibrėžtų santuokinių pareigų pažeidimo.

Tokiu būdu, atsakovei pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ieškovas turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir ieškovės kaltę. Ieškovui neįrodžius atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo, nepaneigus savo kaltės, laikytina, kad jis nenuginčijo prezumpcijos, su kuria siejama jo kaltė. Priešingai, tokie ieškovo veiksmai- bendravimas su kita moterimi, esant santuokoje, visiškai nepriimtini, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį, savitarpio materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima principus. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl ieškovo A. J. kaltės, dėl jo neištikimybės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos.

Pripažinus ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, remiantis CK 3.70 str. 2 d. spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Dėl atsakovės neigiamų dvasinių išgyvenimų, pasireiškiančiu baime, nerimu, stresu ir darančių įtaką jos dvasinei pusiausvyrai, jos patirtas emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių ieškovo veiksmų- neištikimybės, kuriais pasireiškia jo kaltė, nulėmė tai, kad ji prarado galimybė mėgautis šeimos ir socialiniu gyvenimu, prarado gyvenimo kokybę, pažeidus jos teises. Tai savaime nelaikoma atlygintine žala, tačiau įrodyta, kad tai pakenkė atsakovės psichinei sveikatai. Pakenkimas jos sveikatai turi itin neigiamų padarinių jos sveikatos, gyvenimo kokybei- dėl depresijos ji gydosi pas psichoneurologą (2 tomas, 75 b.l.). Ir tai nėra atsakovės neadekvati reakcija į ieškovo veiksmus, todėl pripažintina, kad atsakovei padaryta neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatant patirtos žalos dydį, ieškovės patirtų dvasinių kančių dydis, vertintinas vadovaujantis vidutinio protingo žmogaus standartu, o ieškovo kaltė vertintina siekiant ne baudinių, o kompensacinių tikslų, todėl šiuo atveju yra svarbus ieškovo kaltės laipsnis- jis slėpė nuo atsakovės santykius su kita moterimi, tuo pačiu šeimoje taip pat teikė reikšmę bendravimui su sutuoktine (1 tomas, 75-76, 86 b.l., 2 tomas, 79-83 b.l.), taip supriešindamas asmeninius ir šeimos interesus, todėl atsakovei dėl netikėtumo, sužinojus apie ieškovo neištikimybę, tai buvo kitokia nei įprasta reakcija į ieškovo teisių pažeidimą. Ieškovas siekė neigiamų padarinių atsiradimo, nes turėjo suprasti, kokia bus sutuoktinės reakcija, sužinojus apie jo neištikimybę.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismų praktikos analizė rodo, kad santuokos nutraukimo bylose, atlygintina neturtinė žala neturi būti didesnė nei priteistina neturtinė žala sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę. Todėl pripažintina, kad kompensuojant atsakovei už patirtus išgyvenimus dėl ieškovo neištikimybės, atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą, atsakovei priteistina 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Mažamečiai šalių vaikai- sūnus V. ir dukra G. su motina gyvena nuo to laiko, kai tėvai gyvena skyrium, yra jos auklėjami ir prižiūrimi. Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje taip pat pažymima, kad mažamečių vaikų gyvenimas su motina labiau atitiks jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Sudarant turto balansą, turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

Ieškovo asmeniniu turtu šalys nurodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 6-7 b.l.), kurį ieškovas įgijo iki santuokos, paėmęs kreditą iš banko (1 tomas, 18-40 b.l.) ir keturratį motociklą YAMAHA RAPTOR (1 tomas, 45 b.l.), įgytą ieškovo taip pat iki santuokos iš šalių iki santuokos paimto kredito (1 tomas, 16-17 b.l.), o taip pat motociklą JAWA 350 (1 tomas, 12 b.l.).

Atsakovės asmeniniu turtu šalys pripažįsta butą, esantį (duomenys neskelbtini), (1 tomas, 8-9 b.l.), nupirktą už iš banko atsakovės gautą iki santuokos sudarymo iš banko gautą kreditą (1 tomas, 118-128 b.l.).

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas- akcijos ir investiciniai vienetai įgytas šalių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė (1 tomas, 44 b.l.).

Ginčas kyla tik dėl investicinių vienetų ir akcijų pasidalijimo dalies, t. y. kokia dalimi turi būti pasidalintas turtas. Ieškovas prašo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, o atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad ji augina du mažamečius vaikus ir jos turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Tenkintini atsakovės priešieškinio reikalavimai ir jei priteistina didesnė dalis santuokoje įgyto turto- su ja lieka gyventi mažamečiai vaikai, ji šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, ir jos turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo.

CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Teismas nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo nukrypti ir vienam sutuoktiniui priskirti didesnę turto dalį, gali tik atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Šio straipsnio 2-4 dalyse nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau nukrypimas turi būti pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų apsauga (CK 1.5 str. 4 d.).

Sprendžiant klausimą dėl UAB (duomenys neskelbtini)akcijų padalijimo, tai iš Juridinių asmenų registro išrašo (1 tomas, 109 b.l.) matyti, kad įmonė įregistruota 2006-12-13, t.y. iki šalims 2007-05-26 sudarant santuoką. Pati atsakovė priešieškinyje teigia, kad tiek ji, tiek ieškovas, bendrovėje turi po 50 vnt. akcijų kiekvienas. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijos įgytos iki santuokos sudarymo, nepriskirtinas turtui, valdomam bendrąją jungtine nuosavybe, o yra šalių asmeninis turtas, todėl nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.).

Dėl kreditorių.

Šalys, kaip sutuoktiniai, bendrų kreditorių neįgijo. Prievolės pagal kredito sutartis įgytos iki santuokos sudarymo netransformuotinos ir turi būti vykdomos pagal sutarčių sąlygas.

Šioje byloje svarbu tai, kad pagal 2007-04-12 vartojimo kredito sutartį, prievolę grąžinti kreditą turi vykdyti abu, nes kreditą šalys gavo dar nebūdami sutuoktiniais. Todėl negali būti tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovo grąžinti šį kreditą, kadangi už jį buvo įgytas asmeninis ieškovo turtas- keturratis motociklas, kuris yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Tačiau teismas, remdamasis CPK str. 376 str. 3 d., ir CK 3.90 str. 2 d., grąžintą iš šeimos pajamų, šalims sudarius santuoką, kredito dalį- 17 466,35 Lt (1 tomas, 69 b.l.) pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalina šią dalį lygiomis dalimis, priteisiant iš ieškovo atsakovei 8733,18 Lt., kaip kompensaciją už bendrą turtą, kai už kreditą buvo įsigytas ieškovo asmeninis turtas (CK 3.118 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Šalys, prašydamos nutraukti santuoką ir gyvendamos skyrium, nesutaria dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl šis klausimas turi būti išspręstas, nutraukiant santuoką ir nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos. Ieškovė prašo išlaikymą vaikams priteisti periodinėmis išmokomis. Ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas (1 tomas, 43 b.l. ), todėl tokia išlaikymo forma yra tinkama.

Išlaikymo dydis visais atvejais turi būti nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, t. y. kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ar įgytus gebėjimus (CK 3.192 str. 2 d.). Šalių vaikai- mažamečiai. Ieškovės pajamos- tik gaunama 2795,40 Lt motinystės pašalpa (2 tomas, 76 b.l.). Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina, pastaroji turės užtikrinti jiems gyvenamąjį būstą, todėl nustatant išlaikymo dydį į šią aplinkybę taip pat atsižvelgtina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo vaikui dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą (MMA). Tačiau atsižvelgiant į tam tikrų aplinkybių visumą, teiktino išlaikymo vaikams dydis gali būti padidintas. Vertinant paramos būtinumą, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė turi asmeninio nekilnojamo turto- butą, už kurį moka kreditą ir kuriame gyvena su vaikais. Mėnesinės įmokos -500 Lt per mėnesį. Ji šį butą ir išlaiko, mokėdama komunalinius ir kitus buto išlaikymui skirtus mokesčius (1 tomas, 132-137 b.l.). Taip pat atsakovė moka kitus privalomuosius mokesčius- vaikų gyvybės draudimo mokestį, turi išlaidų, mokėdama už darželį (1 tomas, 88-105 b.l.). Kitų pajamų atsakovė neturi, todėl pripažintina, kad vaikams parama būtina. Ieškovas, gyvendamas skyrium vaikams išlaikymą teikė po 600 Lt kiekvienam per mėnesį, vėliau, nuo 2010 m. liepos mėnesio, po 400 Lt per mėnesį.

Nustatant paramos dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo pareiga tarp tėvų turi būti paskirstyta proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Byloje yra duomenys apie ieškovo turtinę padėtį. Jis dirba, gauna pastovias virš 5 tūkst. Lt pajamas, atskaičius mokesčius. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas gauna ir didesnes pajamas, kai gauna premijas, kurios mokamos farmacinėje įmonėje, jam taip pat kompensuojamos transporto išlaidos (2 tomas, 12 b.l.). Ieškovas turi asmeninio turto- 7,7500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), keturratį motociklą, motociklą Jawa 350 t. y. turtą, kuris nėra priskirtinas žmogaus būtiniausių poreikių tenkinimui. Ir nors ieškovas teigia, kad jis moka didžiules įmokas bankui už paimtą kreditą žemės sklypo įsigijimui, tai nelaikytina jo būtinomis išlaidomis, dėl kurių jis negalėtų teikti didesnio išlaikymo vaikams, nes mokėdamas kreditą, jis investuoja į asmeninį turtą. Kritiškai vertintinos ir ieškovo nurodytos išlaidos kurui, kurios, kaip jis teigia, būtinos nuvažiuoti pas vaikus, bei 700 Lt nuomos mokestis už nuomojamą butą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo automobilio neturi. Naudojasi tarnybiniu transportu, jam kompensuojama kuro išlaidos. Kurą, kurį jis perka nuvažiavimui pas vaikus, kad galėtų su juo bendrauti, teismas nepriskiria prie tų būtinų ir pagrįstų išlaidų, kurios reikalingos žmogaus būtiniems poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodo, ir ieškovas neneigia, kad ieškovas gyvena tetos bute. Todėl tikėtina, kad ieškovas tikrai turi išlaidų komunaliniams mokesčiams mokėti, tačiau atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad ieškovas pats pablogino savo turtinę padėtį, palikdamas šeimą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pripažintina, kad ieškovės prašoma priteisti suma po 1000 Lt kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir yra atsižvelgta į į tėvų turtinę padėtį, pripažįstant, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko pilnaverčiam išlaikymui reikia beveik 2000 Lt (1 tomas, 106-107, 138-170 b.l.) ir tokios išlaidos yra pagrįstos, racionalios, ir maksimaliai patenkintų vaikų poreikius, kad jie galėtų augti, vystytis bei tobulėti, bei būtų atsižvelgta į tai, kad vaikai augtų sveiki. Taip pat teismas mano, kad ieškovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes ieškovas su vaikais negyvena. Vaikai gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių veiksmų vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti, teikia jam išlaikymą. Jai tenka ir kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis jais, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, gyvenamojo būsto suteikimas yra viena iš įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų vaikų atžvilgiu. Vieno iš tėvų gyvenamojo būsto suteikimo faktas gali būti vertinamas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, taikant CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą. Atsakovė gyvena jai asmeninės nuosavybė teise priklausančiame bute, kurį išlaiko ir moka už ji kreditą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ieškovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, nes jo gaunamos pajamos yra skirtos tik jo asmeninių poreikių tenkinimui. Tačiau atsakovė neprašo priteisti iš ieškovo didesnės dalies išlaikymo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Teisė į išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.200 str.). Atsakovė pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo 2010 metų gegužės mėnesio, t.y., nuo to momento, kai ieškovas paliko šeimą ir išlaikymą teikė, tačiau nepakankamą. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas išlaikymą teikė ir teikia, mokėdamas po 600 Lt kiekvienam vaikui iki 2010 m. liepos mėnesio, o nuo liepos mėnesio po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis išlaikymą teikė, tačiau nepakankamo dydžio, todėl turėtų būti priteistas išlaikymo skirtumas. Išlaikymas po 1000 Lt kiekvienam vaikui priteistinas nuo priešieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2010-09-01 iki vaikų pilnametystės.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

CK 3.72 str. sutuoktinio teisę į išlaikymą sieja su jo turtine padėtimi. Teisę į išlaikymą turi sutuoktinis, kurio turtas ar gaunamos pajamos neužtikrina minimalaus gyvenimo lygio. Ieškovės pajamos- 2795,40 Lt motinystės pašalpa, kuri nebus mokama nuo 2011 m. liepos mėnesio, kai dukrai Godai sukaks dveji metai. Tokiu būdu, atsakovės pajamos yra didesnės nei minimali mėnesinė alga ir yra pakankamos save išlaikyti. Minimalios algos dydžio pajamos racionaliai jas naudojant leidžia užtikrinti minimalius būsto, maitinimosi ir apsirengimo poreikius, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovė per mėnesį moka po 500 Lt kreditą už būstą, todėl jai tenka mažesnės pajamos pragyvenimui nei minimali alga. Į atsakovės turtinę padėtį buvo atsižvelgta priteisiant išlaikymą iš ieškovo vaikams. Ieškovo turtinė padėtis leidžia mokėti išlaikymą ir atsakovei. Atsakovė neturi galimybių dirbti, nes augina vaikus. Be to, dėl santuokos iširimo konstatuota ieškovo kaltė, todėl atsakovė turi teisę į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Pripažintina, kad 500 Lt dydžio išlaikymas pakankamas, kad būtų patenkinti bent jau minimalūs atsakovės poreikiai, tačiau jie priteistini nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2010 -09-01 iki 2011 m. liepos mėnesio, t.y. iki tada, kai atsakovei nebus mokama motinystės pašalpa.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Nustatant bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus dėl kurių tėvai nesutaria. O tėvai nesutaria dėl bendravimo laiko savaitgaliais, kol vaikai yra maži ir dėl bendravimo vietos. Atsakovė besąlygiškai nesutinka, kad vaikai būtų paimami, kai jie serga, nors pagal nustatytą tvarką, jie turėtų bendrauti su tėvu. Atsakovė sutinka, kad tėvas su vaikais turėtų bendrauti maksimaliai ir ji to daryti nedraudžia.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikus principas (CK 3.185 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką, reiškia, kad tėvui negyvenančiam kartu su vaikais neturi būti daromi apribojimai bendrauti su jais, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Ieškovas ir taip neprašo nustatyti maksimalios bendravimo su vaikais tvarkos, nors tėvas ir vaikai gyvena tame pačiame mieste, todėl patenkinus atsakovės reikalavimą sutrumpinti laikinai, kol vaikai bus didesni, bendravimo savaitgaliais laiką, tenkintinas iš dalies. Pripažintina, kad šalių mažamečiams vaikams ((duomenys neskelbtini)) ilgalaikiai išvykimai su nakvyne savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., kenks jų interesams ir psichologinei būklei. Vaikai dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, abu vaikai turi mažakraujystę. V. pradėjus lankyti darželį, diagnozuotas miego sutrikimas. G. turi kojų deformaciją (2 tomas, 59-60 b.l.), todėl tokio amžiaus vaikų išvykimai iš savo gyvenamosios vietos, atskyrimas nuo motinos ilgesniam laikui dėl nurodytų aplinkybių, neatitiktų jų interesų, kol vaikams nesukaks bent jau 3 metai. Todėl paisant vaikų interesų, tikslinga būtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, ir kol vaikams sukaks 3 metai, riboti tėvo ir vaikų bendravimą su nakvynėmis pas tėvą, taip pat visada paisyti vaikų norų ir atsižvelgti į jų sveikatos būklę, todėl nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad savaitgaliais, dalis dienų bendravimui tektų ir vaikų namuose. Tokiu būdu, būtų pasiektas kiek galimas maksimalus bendravimas, būtų užtikrintas tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimas (CK 3.156 str.), nepažeisti motinos ir tėvo interesai, nes jiems abiems liks laiko bendrauti su vaikais ir juos auklėti.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.). Pažymėtina, kad pasirengimo bylai stadijoje, atsakovė santuokinę pavardę J. pakeitė į šeiminę padėtį nerodančią moters pavardę J. panaudodama santuokinės pavardės šaknį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus: vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, turto padalijimo ir kt. Tokiu būdu, santuokos nutraukimo byloje, pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kitai reikalavimai yra išvestiniai, nors kai kurie ir apmokestinami žyminiu mokesčiu. Konstatavus sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Todėl nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Konstatavus vieno iš sutuoktinio kaltę, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ir sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir kt.). Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, vadovaujamasi CPK 93 str. nuostatomis.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo, pripažinto kaltu dėl santuokos iširimo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- sumokėtas už priešieškinį žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinos išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, ir kurių mokėjimas atsakovei buvo atidėtas (CPK 96 str. 1 d.), ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 46, tarp A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl A. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. J. palikti J., E. J. pavardę J..

Nustatyti nepilnamečių vaikų- V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. J. a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 1000 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2010-09-01 iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną E. J..

Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. J. E. J. išlaikymą nuo 2010-09-01 iki 2011-07-01 po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis.

Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti tėvo A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais- sūnumi V. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dukterimi G. J., gimusia (duomenys neskelbtini), ir jų auklėjimo tvarką:

- tėvas su abiem vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir atsižvelgdamas į vaikų norus ir jų sveikatos būklę, penktadienį 17 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą šeštadienį 20 val. Sekmadienį visą dieną tėvas su vaikais bendrauja jų namuose, jų nepasiimdamas, suderinus laiką su vaikų motina E. J.. Tokia bendravimo tvarka nustatytina iki tol, kol vaikams sukaks 3 metai. Vaikams sulaukus 3 metų, tėvas su abiem vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos, ir atsižvelgdamas į vaikų norus ir jų sveikatos būklę, penktadienį 17 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;

- vaikai pas tėvą švenčia savo gimimo dieną kas antri metai. Juos tėvas iš vaikų gyvenamosios vietos pasiima pas save gimtadienio išvakarėse ir grąžina kitą dieną po gimtadienio dienos 18 val.;

- vaikai pas tėvą kas antri metai švenčia Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, tačiau taip, kad per kalendorinius metus vienos šventės būtų švenčiamos su tėvu, o kitos - su motina;

- vaikams pradėjus lankyti mokyklą, vaikai pas tėvą praleidžia pusę bet kokių savo atostogų (vasaros, rudens, kalėdinių, velykinių, mokyklinių ir kt.), pradedant pirma atostogų diena 10 val. ir baigiant vidurine 12 val. Tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą;

- tėvas vaikus bendravimui pas save pasiima pusei savo kasmetinių atostogų, t.y. 14 dienų per metus.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 4,731 „Swedbank“ Rytų Europos nekilnojamo turto akcijų fondo investicinių vienetų, 6223 „Swedbank“ Centrinės Azijos akcijų fondo investicinių vienetų, 6,587 „Swedbank“ Rusijos akcijų fondo investicinių vienetų, 163 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ PVA, 20 AB „TEO LT“ akcijų, 342 AB „Ūkio bankas“ PVA.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir E. J. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 9,463 „Swedbank“ Rytų Europos nekilnojamo turto akcijų fondo investicinių vienetų, 21,2447 „Swedbank“ Centrinės Azijos akcijų fondo investicinių vienetų, 13, 174 „Swedbank“ Rusijos akcijų fondo investicinių vienetų, 327 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ PVA, 40 AB „TEO LT“ akcijų, 683 AB „Ūkio bankas“ PVA.

Priteisti iš A. J. E. J. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 8733,18 Lt piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas- 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 500 Lt žyminį mokestį, iš viso: 15 233,18 Lt.

Priteisti iš A. J. 976 Lt žyminį mokestį valstybei ir 48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė