- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-75/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- M. L., E. L., Šiaulių apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 1.2.14.4.1Paprastas turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. K. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. L. , E. L. ir Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams 7 mėnesiams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams 2 mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridedant paskirtas švelnesnes bausmes, iš dalies pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-25 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir M. L. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamasis procesas dėl M. L. baudžiamojo persekiojimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl E. Š. fizinio skausmo sukėlimo nutrauktas.
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje už viešosios tvarkos pažeidimą 2006-01-01 apie 7 val. 5 min. G. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir namo kieme, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams 7 mėnesiams;
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje už viešosios tvarkos pažeidimą 2006-01-01 apie 7 val. 15 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant paskirtas švelnesnes bausmes ir E. L. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuteistas R. P. , tačiau dėl jo nuosprendis nėra apskųstas.
Iš M. L. E. Ž. priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš E. L. ir R. P. J. J. priteista 100 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. L. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą prieš O. K. - 2005 m. gruodžio mėnesį nuo gruodžio 25 iki 27 dienos, tiksliau nenustatytu laiku, vykstant automobiliu iš Pasvalio r. į Šiaulių m. reikalavo, kad O. K. grąžintų 200 Lt skolą grasindamas jai fiziniu smurtu, dėl ko O. K. kartu su M. L. nuvyko pas O. K. močiutę J. J. , gyv. Šiaulių r., Aleksandrijos k., Plytinės g. 3-5, iš kurios O. K. pasiskolino 100 Lt ir juos atidavė M. L. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. sausio 1 d. nuo 3.00 val. iki 6.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, ištempė O. K. iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės, parvertė ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir reikalavo grąžinti 100 Lt skolą, taip privertė ją vykti pas jos pusbrolį E. A. , gyv. Šiaulių r., Aleksandrijos k, Plytinės g. 3-5 pasiskolinti pinigų. Šiais veiksmais M. L. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę.
M. L. nuteistas už tai, kad 2006-01-01 nuo 3.00 val. iki 6.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme sudavė I. Š. kumščiu į veidą ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
M. L. nuteistas taip pat už tai, kad 2006-01-01 apie 6 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - E. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia atliko įžūlius veiksmus - grasino peiliu O. K. , badė juo bute esantį stalą, peiliu kelis kartus sudavė E. A. į kelį ir juo grasino, po to E. A. einant iš buto į namo kiemą ėjo paskui jį laikydamas rankoje peilį ir grasino jam, kad nepabėgtų; netrukus tęsdamas nusikalstamą veiką viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia atliko įžūlius veiksmus - dūrė peiliu E. Ž. į nugaros kairę pusę; tęsdamas nusikalstamą veiką apie 6 val. 45 min. viešoje vietoje - E. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia atliko įžūlius veiksmus ir grasinimus - paėmė šiame bute buvusį E. A. benzininį pjūklą „Partner P462“ ir juo pjaustė bei sugadino E. A. turtą - DVD grotuvo viršutinę dalį 50 Lt vertės, 50 Lt vertės televizoriaus ekraną, 100 Lt vertės garso kolonėlės metalinę apsaugą, 30 Lt vertės sekcijos stiklą, 20 Lt vertės sekcijos dureles, 150 Lt vertės kambario sieną ir tapetus, 50 Lt vertės durų spyną, 35 Lt vertės benzininio pjūklo grandinę, benzininį pjūklą pakėlė į O. K. kaklo aukštį ir pjūklu O. K. grasino; tęsdamas nusikalstamą veiką apie 7.00 val. viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje atliko įžūlius veiksmus - garsiai beldė į G. K. priklausančio buto duris, po to įėjęs į šį butą atliko įžūlius veiksmus - išsitraukė peilį, peiliu mosavo prie G. K. veido, vaikščiojo po kambarį su peiliu, pakėlė lovos, kurioje miegojo mažametis A. K. , antklodę, taip jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sukėlęs triukšmą E. A. ir G. K. butuose bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, M. L. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006-01-01 apie 7 val. 15 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, panaudojo prieš E. Š. fizinį smurtą: pargriovė ją ant žemės, apie 10 kartų spyrė į galvą ir kitas kūno vietas, po to reikalavo atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną, apieškojo E. Š. kišenes ir pagrobė E. Š. mobiliojo ryšio telefonus „Samsung C100“ - 150 Lt vertės, „Nokia 6100“ - 250 Lt vertės ir „Tele-2“ SIM korteles bendros 10 Lt vertės, iš viso 410 Lt vertės turtą.
E. L. nuteistas už tai, kad 2006-01-01 apie 6 val. 45 min., kartu su R. P. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis I. Š. į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, E. L. nuteistas už tai, kad 2006-01-01 apie 7 val. 5 min., kartu su R. P. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje atliko įžūlius veiksmus - garsiai belsdami į G. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tęsdami nusikalstamą veiką viešoje vietoje - G. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais - R. P. ir E. L. įsibrovus į G. K. butą, E. L. rankose laikant įjungtą benzininį pjūklą „Partner P462“, R. P. sudavus vieną smūgį ranka A. B. į pakaušį, asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, saugant, kad niekas iš buto nepabėgtų, R. P. kumščiu trenkus A. B. po vieną smūgį į krūtinę ir veidą, tęsiant nusikalstamą veiką R. P. paėmus A. B. už plaukų ir ištempus jį į lauką, parvertus jį ant žemės ir su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, spyrus apie 6 kartus A. B. į įvairias kūno vietas, E. L. benzininio pjūklo korpusu sudavė A. B. apie 3 kartus į galvą, taip jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sukėlę triukšmą G. K. bute ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
E. L. taip pat nuteistas už tai, kad 2006-01-01 apie 7 val. 15 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kartu su R. P. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliko įžūlius veiksmus - panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu - pagriebė už plaukų ir nutempė ją prie namo kieme esančio medinio pastato durų, E. L. prispaudė ją ir laikė ir taip atėmė galimybę jai priešintis, R. P. įrėmė 2 peilius J. J. į smakrą, R. P. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, E. L. apieškojo kišenes ir pagrobė J. J. turtą: du pakelius cigarečių „Red and White“.
E. L. nuteistas už tai, kad 2006-01-01 apie 7 val. 15 min., kartu su R. P. , nutempė J. J. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridorių, kur abu sudavė J. J. smūgius į įvairias kūno vietas, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sukėlę triukšmą koridoriuje sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį dėl E. Š. turto plėšimo (pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį) ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo nuosprendis keistinas, nes padarytos teismo išvados dėl E. Š. plėšimo epizodo neatitinka bylos aplinkybių. Kaltu dėl E. Š. turto plėšimo apeliantas teigia neprisipažinęs ir teisiamojo posėdžio metu parodęs, kad tik išėjęs į lauką už namo jis pamatė E. Z. , kuris E. Š. pervertė ant žemės ir iškraustė jos kišenes. Nukentėjusioji E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kuris vaikinas paklausė ar ji turi mobiliojo ryšio telefoną, kuris vaikinas apieškojo kišenes ir ištraukė du telefonus. Tuo tarpu apklausiama teisme nukentėjusioji parodė, kad telefono reikalavo ir telefonus pagrobė abu vaikinai ir paaiškino, kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė anksčiau. Iš nukentėjusiosios teisme duotų parodymų matyti, kad fizinis smurtas jos atžvilgiu panaudotas po to, kai iš jos buvo paimti telefonai. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
Apeliantas taip pat nurodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis neturėjo teistumo, dirba UAB „Mobili rinka“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, apeliantas pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo manymu, ši aplinkybė turi būti laikoma kaip jo atsakomybę lengvinanti. Taip pat apeliantas nurodo, kad atlygino nukentėjusiajam E. Ž. padarytą 150 litų turtinę žalą.
Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Nuteistasis mano, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 303-307 straipsnių reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-544/2005 pažymėta, kad Lietuvos Respublikos BPK 303-307 straipsniuose nurodytų reikalavimų nesilaikymas turėtų būti vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.
Apeliantas mano, kad teismo išvados, jog jis, E. L. , bendrininkavo suduodant smūgius nukentėjusiajai, nepatvirtintos jokiais įrodymais, teismo išvados kodėl remiamasi būtent I. Š. parodymais nemotyvuotos. I. Š. parodymai yra prieštaringi, taip pat yra prieštaravimų tarp apelianto ir I. Š. parodymų dėl to ar E. L. jai sudavė smūgius. Nuteistasis mano, kad prieštaravimai yra esminiai, teisminio bylos nagrinėjimo metu šių prieštaravimų pašalinti nepavyko, todėl jie turėjo būti aiškinami jo naudai.
Apklausta 2007-11-13 teismo posėdyje I. Š. parodė: „A. E. L. su draugu Edgaru ir dar vienas vaikinas ir mane jie pradėjo mušti, kaip aš atsiradau ant žemės neprisimenu <...> Aš tik momentais atsimenu, mačiau vienas vaikinas turėjo peilį dar man buvo pridėjęs“. Iš I. Š. parodymų matyti, kad esminių įvykio aplinkybių ji neprisimena, jos parodymai abstraktūs, ji tik deklaratyviai teigia, kad mušė ją visi aplinkui buvę asmenys. Apeliantas nurodo, kad I. Š. mušti jis neturėjo jokių motyvų, tokių priežasčių nenurodė ir I. Š. , kitokių tai patvirtinančių įrodymų nėra.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad I. Š. neatvykdavo į teismo posėdžius, į 2007-09-04, 2007-09-27 teismo posėdžius ji buvo atvesdinta.
2007-08-21 I. Š. sukako 18 metų, todėl, apelianto manymu, išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas prokuroro nutarimas palaikyti valstybinį kaltinimą, t. y. išnyko priežastys, dėl kurių asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ir visuomeninė reikšmė. Nuteistojo manymu, šiuo atveju turėjo būti pritaikyta Lietuvos Respublikos BPK 416 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad tuo atveju kai privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, laikoma, kad jis kaltinimo atsisako. Prokuroras, palaikydamas kaltinimą, dėl kurio procesas galimas tik esant nukentėjusiojo skundui, pagal Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalį, iš esmės pažeidė BPK reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad padarytų teismo išvadų dėl bendrininkavimo su R. P. , dėl įjungto benzininio pjūklo laikymo, smūgių sudavimo pjūklo benzininio korpusu A. B. į galvą, nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai rodymo ir triukšmo sukėlimo G. K. bute ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nepatvirtina įrodymai, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistasis nurodo, kad A. B. parodymai neišsamūs, prieštaringi. Teismo išvados kodėl remiamasi būtent prieštaringais A. B. parodymais nemotyvuotos. A. B. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Atliekant parodymą atpažinti iš fotonuotraukų buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.
Nukentėjusysis A. B. 2007-11-23 teismo posėdyje parodė: „<...> po 15-20 min. antrąkart atėjo vaikinai; iš viso buvo trys; vienas vaikinas įėjęs man sėdint prie stalo trenkė man į sprandą <...> kitas vaikinas, kuris buvo su užvestu pjūklu, kuris klausė, kur O. <...> trečias vaikinas stovėjo prie durų <...> tas vaikinas, kur man sudavė įėjęs, sudavė man į veidą <...> atpažįstu vieną vaikiną, kuris buvo atėjęs (nurodo į kaltinamąjį E. L. )“.
Kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas nesudavė A. B. ranka, tačiau turėjo rankose motorinį pjūklą ir juo sudavė A. B. . Teisme duoti A. B. parodymai prieštarauja teismo padarytoms išvadoms, o taip pat prieštarauja 2006-02-03 parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokole užfiksuotiems parodymams, kur A. B. parodė, kad atpažįsta E. L. kaip asmenį, kuris vieną kartą sudavė kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į veidą ir už plaukų ištempė A. B. į lauką.
A. B. parodymai prieštaringi, keliantys abejonių dėl jo gebėjimo įsiminti išvaizdą (šių požymių nenurodo, teigia neprisimenąs) ir parodymų nenuoseklumo skirtingose apklausose.
Nukentėjusysis A. B. 2007-01-02 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė: „nuo parodymų patikrinimo vietoje aš atsisakau, nes aš įvykio metu buvau neblaivus ir bijau suklysti ir suklaidinti bylą tiriančius pareigūnus.“
Nukentėjusysis A. B. 2006-01-19 apklausiamas parodė, „prie durų stovėjo kažkoks vaikinas, o koridoriuje pasilikęs M.; vienas iš vaikinų sudavė man kelis smūgius, nuo kurių aš nuvirtau ant lovos; tada iš kambario atėjo vaikinas su pjūklu ir iš pjūklo trenkė man per galvą; kaip tiksliai atrodė vaikinas, kuris turėjo rankoje pjūklą aš nežinau, nepastebėjau, buvau išsigandęs“.
2006-02-20 apklaustas liudytoju A. B. apklausoje parodė: „<...> iš trijų man pateiktų vaikinų galėčiau atpažinti tik vieną, kuris liepė įjungti šviesą.“
Atsižvelgęs į šias aplinkybes apeliantas daro išvadą, kad A. B. neįsidėmėjo ir savarankiškai negalėjo atpažinti asmenų, apie kuriuos davė parodymus. M. L. du kartus, t. y. 2006-02-22 ir 2006-02-03, buvo parodytas nukentėjusiajam atpažinti iš fotonuotraukų, tačiau A. B. negalėjo nurodyti ankščiau jo parodymuose nurodytų asmenų, atpažinimo iš fotonuotraukų metu nurodė skirtingus veiksmus (smūgių sudavimas kumščiu ar veikiančio motorinio pjūklo laikymas), kuriuos atliko jo tariamai atpažintas asmuo. Apie kuriuos konkrečiai asmenis A. B. davė parodymus, neįmanoma nustatyti, nes tie asmenys nukentėjusiojo A. B. apklausos protokoluose konkrečiai neįvardinti.
Lietuvos Respublikos BPK 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Nesilaikant šių reikalavimų padarytas esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas. A. B. keliose apklausuose pareiškė, kad neįsidėmėjo asmenų, apie kuriuos duoda parodymus.
Abejones dėl A. B. atpažinimų tikrumo galėjo pašalinti pasirinktas šio tyrimo veiksmo atlikimo būdas kai parodomas gyvas asmuo ir tai būtų sudarę galimybes dalyvaujantiems asmenims užduoti klausimų A. B. . Šis pažeidimas yra esminis, nes imperatyvių teisės normų (Lietuvos Respublikos BPK 191 straipsnio 2, 5 dalys) reikalavimų vykdymas būtų leidęs pašalinti prieštaravimus A. B. parodymuose. Atpažinimo darymas pagal nuotrauką yra išimtinė priemonė ir šios priemonės pasirinkimas kiekvienu atveju turi būti motyvuojamas, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atpažinimas gali būti daromas pagal nuotrauką, jeigu asmens parodyti negalima. Negalimumo parodyti atpažinti paties įtariamojo turi būti objektyvus, o ne motyvuojamas patogumu tyrėjui, užimtumu ar kitokiomis subjektyviomis priežastimis.
Lietuvos Respublikos BPK numatytas sulaikymo terminas, galimybė sudaryti tyrimo grupę ikiteisminio tyrimo pareigūnams sudaro visas prielaidas atlikti parodymą atpažinti laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų. Apeliantas nurodo buvęs sulaikytas netrukus po įvykio, buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose jis sutiko, parodymas atpažinti atliktas praėjus mėnesiui po sulaikymo ir pakartotas beveik po dviejų mėnesių (2006-02-22 ir 2006-02-03), todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo jokių objektyvių priežasčių atlikti atpažinimą pagal nuotrauką. Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 1-4 dalyse detaliai apibrėžta ir nustatyta asmens parodymo atpažinti ikiteisminio tyrimo veiksmo tvarka. Apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pateikdami atpažinti nuotrauką, faktiškai išvengė visų šių reikalavimų, kuriuos nustatė įstatymų leidėjas, ir be jokių pagrindų suvaržė jo kaip įtariamojo teisę apsiginti nuo galimo įrodymų klastojimo parodymo atpažinti metu.
Liudytojas R. Ž. 2007-12-04 teismo posėdyje parodė: „kodėl E. L. nebuvo parodytas nukentėjusiems atpažinimui negaliu pasakyti <...> gal dėl per didelio darbo krūvio“. Ši aplinkybė paneigia, kad atpažinimas iš fotonuotraukų buvo padarytas objektyviai negalint parodyti gyvo asmens.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismo išvados dėl to, kas turėjo motorinį pjūklą, prieštarauja viena kitai. Teismas padarė išvadą, kad motorinį pjūklą turėjo M. L. , tačiau to, kad M. L. būtų motorinį pjūklą perdavęs apeliantui, byloje nėra nustatyta. 2006-02-03 parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokole A. B. parodė, kad atpažįsta apeliantą kaip asmenį vieną kartą sudavusį kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į veidą ir už plaukų ištempusį jį į lauką. Tačiau 2006-02-03 parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokole A. B. parodė apeliantą kaip asmenį, kuris buvo jo bute ir rankose laikė veikiantį pjūklą. Akivaizdu, kad šios dvi aplinkybės prieštarauja viena kitai, o tuo pačiu ir jomis remiantis padarytoms teismo išvadoms, nes menkai tikėtinas smūgių sudavimas, tempimas tuo pačiu metu laikant įjungtą motorinį pjūklą. Duodamas parodymus apie veikiantį pjūklą A. B. apie smūgių sudavimą nenurodė, kas taip pat patvirtina, kad A. B. įvykio aplinkybes painioja.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2008-04-08 nutartimi atmetė jo pareikštas pastabas dėl teismo posėdžio protokolo. Teismui jis buvo pateikęs pastabas dėl 2008-02-15 teisiamojo posėdžio protokolo, kurio pasirašymo data nenurodyta. E. L. savo skunde nurodė, kad teismo posėdžio protokole neišsamiai ir neteisingai užrašyti liudytojo A. B. parodymai (b. l. 185, t. 5). Prieš A. B. pradedant pasakoti įvykio aplinkybes, teisėjo buvo užduotas klausimas, ar A. B. atpažįsta kurį nors iš kaltinamųjų ir kokie santykiai su jais. Į šį teisėjo klausimą A. B. atsakė: „Nei vieno iš kaltinamųjų neatpažįstu.“ Šis A. B. atsakymas teismo posėdžio protokole neužrašytas. Apklausiamas kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė: „Atpažįstu vieną vaikiną, kuris buvo atėjęs antrą kartą (nukentėjusysis A. B. parodo į E. L. )“. Šie A. B. teiginiai protokole užrašyti neteisingai. A. B. savo parodymuose pasakė tik kad E. L. yra panašus į vaikiną, kuris buvo atėjęs į kambarį antrą kartą. Apeliantas mano, kad šis pažeidimas yra esminis, teismo nutartis kuria atmestos pastabos dėl teismo posėdžio protokolo, neteisėta ir nepagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 318 straipsnio 4 dalį prieštaravimai dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole reiškiami apeliaciniame skunde.
Apeliantas mano, kad padarytų teismo išvadų dėl jo bendrininkavimo su R. P. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu, bendrininkavimo su R. P. , pastarajam įremiant 2 peilius J. J. į smakrą, R. P. reikalaujant atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nepatvirtina įrodymai, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
2007-12-04 teismo posėdyje R. P. parodė: „E. L. prie Juodikaitytės tikrai nebuvo <...> M. L. turėjo benzininį pjūklą užgesintą <...> man tyrimo metu policijoje buvo daromas fizinis smurtas, todėl taip ir paaiškinau apie E. L. <...>“. Apelianto nuomone, R. P. kategoriškai paneigė jo, E. L. , dalyvavimą atliekant aukščiau nurodytus veiksmus. R. P. nuosekliai neigė apelianto dalyvavimą nusikaltimo padaryme ir ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusioji J. J. 2007-09-04 teismo posėdyje parodė: „Mes su E. Š. įėjome į kiemą ir prie manęs pripuolė du nepažįstami, o prie E. Š. kiti du vyrai ir mus atskyrė; mane nutempė prie J. J. būdelės, prirėmė prie durų, vienas iš nugaros prispaudęs ranka per kaklą laikė, o kitas grasino iš priekio stovėdamas dviem peiliais.“ Apeliantas nurodo, kad J. J. nedavė parodymų apie jį, kas yra asmuo, laikęs J. J. iš nugaros, byloje ištirtais įrodymais nenustatyta.
Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu (2006-01-03 apklausa) R. P. parodė: „aš išėjau į lauką ieškoti E. ir tuo pačiu išmesti peilį; tik išėjęs į lauką pamačiau, kad E. prispaudęs kažką laiko prispaudęs prie būdelės; tuo metu aš rankoje laikiau peilį; aš laikydamas rankoje peilį priėjau prie E., kuris paėmęs už pečių laikė merginą prispaudęs prie būdelės; kalba buvo apie telefoną <...>“. Darytina išvada, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos kaip įrodymą nuosprendyje nurodė teismas, iš esmės prieštarauja nukentėjusios J. J. parodymams. Esant esminiams prieštaravimams, nepašalintos abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Esant esminiams prieštaravimams tarp R. P. parodymų, duotų skirtingu laiku, jo parodymams ikiteisminio tyrimo pareigūnui neatitinkant įrodymų leistinumo reikalavimų bei iš esmės prieštaraujant nukentėjusiosios parodymams, teismas padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, kad apeliantas bendrininkavo su R. P. panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad padarytų teismo išvadų dėl bendrininkavimo su R. P. suduodant smūgius J. J. , nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai demonstravimo, triukšmo sukėlimo namo koridoriuje visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo, nepatvirtina įrodymai, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
R. P. teisme šias aplinkybes patvirtinančių parodymų nedavė. J. J. apelianto nenurodė kaip asmens vartojusio jos atžvilgiu kokį nors smurtą. J. J. parodymai tik patvirtina, kad fizinį smurtą jos atžvilgiu pavartojo du asmenys. Ši nuosprendžio dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta įrodymais, taip teismas padarė esminį BPK pažeidimą.
Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes įrodymais laikė R. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ne teismui. Dėl to teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos BPK 242 straipsnyje įtvirtintą tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti perskaityti tik esantiems įrodymams patikrinti, t. y. naudojami ribotai, įstatymo nustatyta apimtimi, o ne pripažįstami įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. R. P. duodant parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui kiti kaltinamieji nedalyvavo, todėl negalima konstatuoti, kad tie parodymai apklausos protokole užfiksuoti teisingai. Teismo nurodytas R. P. parodymų patikrinimas vietoje kaip įrodymas yra išvestinis ir jo leistinumas byloje tiesiogiai priklauso nuo įtariamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos R. P. nuosekliai neigia.
Įrodomąja reikšmę byloje turi tik įstatymo nustatyta tvarka duoti kaltinamojo parodymai (Lietuvos Respublikos BPK 189 straipsnis ir 272 straipsnis). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nustatyta, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas, nuteistojo manymu, yra esminis.
Tikslus įstatyme įtvirtintų imperatyvių normų (Lietuvos Respublikos BPK 189 straipsnio ir 272 straipsnio) laikymasis šioje byloje turėjo esminės reikšmės, kadangi R. P. nurodė, kad iš jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo išgauti panaudojant fizinį smurtą, kankinimus. Liudytojo R. Ž. parodymai nepaneigia R. P. parodymų apie panaudotą fizinį smurtą ikiteisminio tyrimo metu, nes R. Ž. nurodė vykdęs procesinę funkciją, t. y. tik pakviestas užrašinėjęs įtariamųjų parodymus. Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad operatyvinius veiksmus atlikinėjo Šiaulių rajono PK tyrėjas G. T. ir kiti pareigūnai.
Kad R. P. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo pavartoti fizinį smurtą, kankinimus, patvirtina aplinkybė, kad Šiaulių rajono policijos komisariate nebuvo tinkamos ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų kontrolės. R. P. buvo sulaikytas 2006-01-01 ryte apie 7 val. 25 min. Tai matyti iš Šiaulių rajono policijos komisariato tyrėjo G. T. 2006-01-01 tarnybinio pranešimo: „<...> Sulaikant jaunuolį panaudojau kovinių imtynių veiksmus, t. y. pargrioviau ant žemės ir uždėjau antrankius <...> ties užrašu „Šiauliai“ sulaikytas dar vienas asmuo, kuris įsodintas į automobilį <...>“ (b. l. 41, t. 1) nepilnametis įtariamasis R. P. buvo sulaikytas nuo 2006-01-01 7 val. 25 min. iki 2006-01-03 12 val., t. y. daugiau kaip 48 val., tačiau to neužfiksuota sulaikymo protokole.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad net pripažinus, kad teismas teisingai nustatė įvykio aplinkybes, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, veika dėl peilio panaudojimo kvalifikuota netinkamai. Iš R. P. parodymų matyti, kad peilio panaudoti jis su niekuo nesitarė, veiksmus grasinant nukentėjusiajai peiliu atliko netikėtai ir be aiškios priežasties, veiksmai buvo atlikti per trumpą laiką ir nėra duomenų, kad R. P. veiksmams pritarė kiti bendrininkai. Šios aplinkybės turėtų būti kvalifikuotos kaip vykdytojo ekscesas ir R. P. veiksmai panaudojant peilį neturėtų būti kvalifikuojami kaip padaryti bendrininkų grupės.
Apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis pradėjo dirbti kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tęsia mokslą, charakterizuojamas teigiamai.
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:
Žemesnės instancijos teismas
M. L. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti ir nuteisti:
iš Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies (dėl savavaldžiavimo, panaudojant prieš O. K. psichinę prievartą ir fizinį smurtą) į nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusios O. K. turto prievartavimo) - laisvės atėmimo bausme 3 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusios O. K. turto prievartavimo, panaudojant prieš ją fizinį smurtą) - laisvės atėmimo bausme 4 metams;
iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nepilnametei I. Š. ) į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. sausio 1 d. nuo 3 val. iki 6 val. ryto, (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinėje ir kieme viešosios tvarkos pažeidimo) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams.
Iš Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies (dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo 2006-01-01 ryte Šiaulių r., Aleksandrijos k.) kaip tęstinio nusikaltimo į atskiras nusikalstamas veikas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo, kurio metu buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis E. A. bute ir sužalotas E. Ž. ) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams 7 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo, kurio metu buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis E. A. bute) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams 8 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo O. K. atžvilgiu) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo, kurio metu buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis G. K. bute bei A. B. sužalojimo) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 metams.
Nuosprendžio dalį, kuria M. L. buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl benzininio pjūklo vagystės įsibraunant į E. A. butą) bei Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje (dėl E. A. turto sugadino visuotinai pavojingu būdu) ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams;
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės įsibraunant į E. A. butą, viešosios tvarkos pažeidimo bei E. A. turto sugardinimo visuotinai pavojingu būdu) subendrinti apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 9 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos neskundžiama nuosprendžio dalimi pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, taip pat iš dalies pridėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-25 nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir M. L. paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 7 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas perkvalifikuodamas M. L. nusikalstamas veikas iš Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 ir 2 dalių į Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad byloje surinkta įrodymų, jog kaltinamasis M. L. padarė savavaldžiavimą. Tokią išvadą teismas daro motyvuodamas tuo, kad iš kaltinamojo M. L. , nukentėjusiosios O. K. parodymų matyti, jog iki M. L. nusikalstamos veikos padarymo 2005 m. gruodžio mėn. 25 - 27 d., iškilo ginčas dėl 200 Lt, kuriuos M. L. siekė susigrąžinti iš O. K. . Tai, teismo nuomone, patvirtina liudytojų E. J. , G. J. , L. D. , L. Š. parodymai teisiamajame posėdyje bei nukentėjusiosios I. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui. Teismas vadovavosi šių liudytojų ir kaltinamojo M. L. parodymais ir atmetė kaip nenuoseklius nukentėjusiosios O. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtinus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, teismas iš nukentėjusios O. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nustatė, kad prieš M. L. padarytą nusikalstamą veiką O. K. su M. L. draugavo. Teismas padarė išvadą, kad tarp O. K. ir M. L. galėjo būti turtinių santykių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo padaryta išvada nepagrįsta, nes nuosprendis negali būti grindžiamas manymu ir prielaidomis. Nukentėjusioji O. K. nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai nurodė, kad ji M. L. nebuvo skolinga. Tai O. K. patvirtino ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismo pasisakymas dėl O. K. parodymų vertinimo, o būtent jog neturėjo galimybės O. K. apklausti teisiamajame posėdyje ir taip patikrinti jos parodymų teisingumą, nes ji išvyko gyventi į Rusiją, prieštarauja BPK 184 straipsnio bei pačio ikiteisminio tyrimo teisėjo instituto baudžiamajam procese nuostatoms.
Netinkamai įvertinti ir M. L. parodymai dėl „skolos“ buvimo - jie nenuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. L. parodė, kad O. K. ir I. Š. buvo skolingos po 100 lt, tačiau kada tuos pinigus joms paskolino, nepaaiškino. Apklaustas teisiamajame posėdyje M. L. parodė, kad O. K. buvo jam skolinga 200 lt. Apie I. Š. skolą jokios kalbos nebėra. M. L. teisme parodė, kad 100 lt jis pasiskolino iš draugo L. D. klube „Tera“, kuriuos vėliau padavė O. K. , o kitus 100 lt. iš G. J. , nuėjęs su O. K. pas ją į darbą, kur ji dirbo kažkokiame kioske. Pateikta M. L. versija dėl skolos buvimo, byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta: kad pinigus būtų paskolinusi G. J. M. L. , jos dukra E. J. ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, be to, E. J. tik teisme patvirtino M. L. teiginius, kad kartu su juo važiavo į Pasvalio r. K. M. L. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs bei paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų O. K. , E. A. ir kitų liudytojų parodymais bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl turi būti atmesti ir įvertinti, kaip M. L. pasirinkta gynybinė pozicija.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį turto prievartavimu laikomi: neteisėti kaltininko veiksmai, kai neturėdamas teisėto pagrindo verčia kitą asmenį perduoti turtą ar atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudodamas grasinimus. Būtinasis veikos požymis - psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Šie psichinės prievartos panaudojimo būdai įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jei panaudojamas bent vienas iš jų. Vertimas kitą asmenį perduoti turtą nesant tam teisėto pagrindo yra turto prievartavimo objektyviosios pusės požymis. Šis vertimas, pirmiausia pasireiškė psichinės prievartos panaudojimu, t. y. nukentėjusiajai O. K. buvo skambinama telefonu ir grasinant reikalaujama pinigų. Vėliau seka aktyvūs M. L. veiksmai, t. y. M. L. nuvyksta į Pasvalio r., kur nukentėjusioji O. K. buvo nuvykusi jau ankščiau, ten jai grasina neaišku kur nuvežti ir „išprievartauti“, įsodina į automobilį, nuveža į Šiaulių r., Aleksandrijos k., ten liepia O. K. eiti prašyti pinigų iš jos močiutės J. J. , iš kurios gavusi 100 lt., O. K. perdavė M. L. . Gavęs dalį pinigų (100 Lt), M. L. ir toliau prievartavo pinigus iš nukentėjusiosios O. K. . M. L. veiksmai turi būti vertinami kaip psichinė prievarta, nes nukentėjusiajai O. K. buvo sukurta situacija, kuri jai kėlė nerimą, vertė ją bijoti, jog nepadavus pinigų, kurių dar reikalavo M. L. , atsiras žalingos pasekmės jos sveikatai, kas vėliau ir buvo padaryta, t. y. nukentėjusioji O. K. , Naujųjų 2006 Metų rytą M. L. buvo sumušta, (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje ir kieme. Tai patvirtina O. K. parodymai bei specialisto išvada dėl jos sužalojimo. Fizinis smurtas turto prievartavimo atveju panaudojimas kaip nukentėjusiojo įbauginimo priemonė. Fizinio smurto panaudojimas, kaip įbauginimo priemonė nukentėjusiosios O. K. , privertė ją vykti į Šiaulių r. Aleksandrijos k. skolintis dar dalies pinigų iš pusbrolio E. A. . Byloje surinkti duomenys neginčytinai parodo, jog nukentėjusioji O. K. nebuvo skolinga M. L. , nes tarp jų nebuvo jokių tarpusavio įsipareigojimų, ar turtinių santykių, todėl M. L. reikalavimas O. K. perduoti jo naudai pinigus buvo neteisėtas. Turto prievartavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimais. Todėl kaltinamojo M. L. atlikti veiksmai nukentėjusiosios O. K. atžvilgiu ir teismo kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas, turi būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Teismas taip pat nepagrįstai M. L. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuriuo metu buvo sužalota nepilnametė nukentėjusioji I. Š. perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, jog kaltinamajame akte nenurodyta, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir keistina: kaltinamajam M. L. buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, kurio metu jis sutrikdė visuomenės rimtį. Visuomenės rimties sutrikdymas pasireiškė triukšmo sukėlimu laiptinėje ir lauke, bei nepilnametės nukentėjusiosios I. Š. gim. 1989-08-21 sumušimu. Visuomenės tvarkos sutrikdymas M. L. inkriminuotas nebuvo. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai turi atitikti bent vieną iš minėtų būdų ir veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. M. L. apsvaigusio nuo alkoholio atlikti veiksmai, pasireiškė įžūlumu, fiziniu smurtu, nes prieš nepilnametę I. Š. laiptinėje ir netrukus gatvėje buvo pavartotas fizinis smurtas - suduota kumščiu į veido sritį, nenustatytas smūgių skaičius, Naujųjų Metų naktį sutrikdyta viešoji rimtis, žmonių šventimas ir poilsis, todėl jo veiksmai buvo nukreipti pažeminti I. Š. ir jai pademonstruoti savo jėgą, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir kvalifikuotini pagal aptartą baudžiamojo kodekso normą.
Teismas kvalifikuodamas M. L. inkriminuojamų atskirų viešosios tvarkos pažeidimo veikas kaip vieną tęstinį nusikaltimą (dėl viešosios tvarkos pažeidimų padarymų 2006-01-01 E. A. bute ir lauke, G. K. bute bei E. Ž. , O. K. ir A. B. sužalojimų), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad M. L. kelis veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė per vieną laiko tarpą, šie veiksmai kilo iš O. K. skolos, todėl M. L. veikoje yra vieninga tyčia ir tą veiką įvertino kaip vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad M. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos - viešosios tvarkos pažeidimai - Šiaulių r. Aleksandrijos k., buvo padaryti per keturis kartus; skirtingiems asmenims - E. A. , E. Ž. , O. K. , G. K. bei A. B. ; skirtingose trijose vietose - E. A. bute ir kieme prie namo, G. K. bute ir kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini); skirtingu laiku, nors ir per gana trupus laiko periodus - kas 15 minučių. Byloje nenustatyta, kad visus M. L. nusikaltimus sietų vieningas sumanymas ir vieninga tyčia. M. L. atvykimo tikslas į Šiaulių r. Aleksandrijos k., buvo „skolos“ išreikalavimas iš O. K. , tačiau tolimesnių įvykių seka parodė, kad M. L. „skolos“ atsiėmimas neberūpėjo. Tai parodo M. L. veiksmai, kuriuos jis būdamas E. A. bute antrą kartą, galėjo nutraukti, nežiūrint į tai, kad O. K. buvo bute ir jau nebesislapstė, iš jos jis nieko nebereikalavo, o tik, be jokios priežasties, liejo savo pyktį pažeisdamas elementarias gyvenimo ir elgesio normas, t. y. atliko chuliganiškus veiksmus. Tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir turi būti kvalifikuoti kaip keturios atskiros nusikalstamos veikos.
Teismas nepagrįstai išteisino M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, M. L. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisinimą teismas motyvavo tuo, kad M. L. į E. A. butą įėjo kartu su O. K. , o tam E. A. neprieštaravo. M. L. neturėjo tyčios pagrobti E. A. benzininį pjūklą, juo tik pasinaudojo bei kuriuo atlikęs vandališkus veiksmus - suniokojęs E. A. turtą, paliko lauke prie jo namo, kur jis buvo rastas. Teismas M. L. veiksmus, E. A. bute su benzininiu pjūklu vertina, kaip vandališkus, kurie yra M. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje - viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymis, todėl jų nekvalifikuoja kaip sutaptį. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir nepagrįsta, todėl yra keistina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ I dalies 7, 8, 15 punktuose išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris ir pan.) ir be kliūčių (pvz., per neužrakintas duris, per pravirą langą, įėjimas į butą, apgaunant savininką ir pan.). Aplinkybes, kad būtent M. L. įsibrovė į E. A. priklausantį butą, patvirtina tai, kad bute, E. A. nebuvo, jis buvo iš jo pabėgęs ieškoti pagalbos dėl M. L. neteisėtų veiksmų prieš jį, o M. L. pirmą kartą atėjęs į butą kartu su O. K. , jau buvo iš jo išėjęs. Konstatuotina, kad antrą kartą į butą M. L. pateko neteisėtai, t. y. be namo savininko ar jos šeimos nario žinios. Nustatant veikos objektyviosios pusės požymį ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ta aplinkybė, kad namo durys buvo neužrakintos. Bute pagrobė E. A. priklausantį benzininį pjūklą „Partner P462“, buvusį virtuvėje po stalu. Nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė, pasireiškė staiga atsiradusia tyčia, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad tarp M. L. ketinimo pagrobti svetimą turtą atsiradimo ir jo realizavimo būtų praėjęs tam tikras laiko tarpas. Po ko M. L. su neteisėtai užvaldytu E. A. benzininiu pjūklu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dėl chuliganiškų paskatų, savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kas pasireiškė triukšmo sukėlimu E. A. bute ir visame name, taip sutrikdė visuomeninę rimtį bei visuotinai pavojingu būdu, t. y. su įjungtu iš E. A. pagrobtu benzininiu pjūklu „Partner P462“, kitų asmenų akivaizdoje pjaustė ir gadino E. A. priklausantį turtą. Įžūlus M. L. elgesys pasireiškė tuo, kad viešoje vietoje - E. A. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ankstų Naujų 2006 Metų rytą, su įjungtu benzininiu pjūklu, kitų asmenų akivaizdoje pjaustė ir gadino E. A. priklausantį turtą, be to, įjungtą pjūklą pakėlęs kaklo aukštyje, kitų asmenų akivaizdoje, juo pagrasino O. K. , šie jo veiksmai sukėlė didelį išgąstį ir šokiravo kitus asmenis, sukėlė triukšmą bute ir visame name, tai patvirtina, jog M. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekė, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį. Tokį kaltinamojo M. L. elgesį labiau sąlygojo elementarus visuomenės priimtų moralės ir elgesio normų nepaisymas bei niekinimas, noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgą ir niekam nereikalingą, jaunatvišką, nepakankamai subrendusio jaunuolio drąsą prieš save ir prieš kitus asmenis. M. L. pasirinktas turto sugadinimo būdas vienu metu sukėlęs pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, kitų žmonių sveikatai ir pan., patvirtina, kad turto sugadinimas padarytas visuotinai pavojingu būtu. Be to, turto sugadinimo visuotinis pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jų padarymo vietos. Šiuo atveju tai buto viešoji vieta - E. A. butas, kuriame buvo nemažai žmonių. Tai rodo, kad M. L. veikė tiesiogine, staiga kilusia tyčia, kurią tuoj pat realizavo, t. y. sugadino E. A. priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu. Todėl kaltinamojo M. L. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti ikiteisminio tyrimo metu, kaip idealioji trijų nusikalstamų veikų - vagytės, viešosios tvarkos pažeidimo ir svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu - sutaptis.
Prokuroras mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepagrįstai perkvalifikavo nusikalstamas veikas, dėl ko paskyrė M. L. per švelnią bausmę. Skirdamas bausmę M. L. teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, netinkamai įvertino kaltinamojo M. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų pobūdį ir reikšmę, bei nepagrįstai, neatsižvelgdamas į įstatyme numatytos bausmės vidurkį, skyrė aiškiai per švelnią bausmę.
Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinamas paskiriant bausmę kaltinamajam M. L. - tai ne tik jo nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių, kaltinamojo asmenybės įvertinimas, bet ir nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų teisėtų interesų gynimas. Prokuroras nurodo, kad M. L. kaltinamas padaręs 1 sunkų, 4 apysunkius ir 6 nesunkius, tyčinius nusikaltimus, ankščiau teistas vieną kartą ir turi neišnykusį teistumą, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, charakterizuojamas, kaip asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus, dirbantis, nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia panaudodamas fizinį smurtą, peilį bei benzininį pjūklą, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems žalą. M. L. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Įvertinant aptartų aplinkybių visumą ir užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. L. realias laisvės atėmimo bausmes, didesnes už įstatymo numatytus bausmės vidurkius.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro ir nuteistojo E. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl turto prievartavimo
Perkvalifikuodamas M. L. veiksmus, reikalaujant pinigų iš O. K. , iš turto prievartavimo į savavaldžiavimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 25-27 dienomis tarp nukentėjusiosios O. K. ir nuteistojo M. L. buvo susiklostę ginčo santykiai dėl 200 Lt, t. y. nukentėjusioji buvo skolinga M. L. šią pinigų sumą ir M. L. siekė ją susigrąžinti, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą. Motyvuodamas išvadą dėl turtinių santykių buvimo tarp minėtų asmenų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokį nuteistojo M. L. aiškinimą patvirtina E. J. , L. D. , L. Š. parodymai pirmosios instancijos teisme, I. Š. parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismas nelaikė nuosekliais nukentėjusiosios O. K. parodymų nurodęs, kad ji tiksliai nenurodė reikalaujamos sumos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apklausiama 2006-01-01 O. K. parodė, kad M. L. iš jos reikalavo 200 Lt. Apklausiama 2007-02-13 ši nukentėjusioji teigė, kad M. L. iš jos reikalavo 200 ar 300 Lt, o gavęs 100 Lt, reikalavimą sumažino iki 100 Lt, nurodęs, kad šią sumą turi atiduoti ji ir I. Š. . Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji parodė, kad iš jos reikalavo 300 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Pats M. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2005 m. pabaigoje, klube „Tera“ O. K. jo paprašė paskolinti pinigų. Jis paskolino 200 litų: savo turėtus 100 Lt ir dar tiek pat pasiskolinęs iš kioske dirbusios G. J. . Pinigus O. K. žadėjo grąžinti iki Naujų Metų, tačiau to nepadarė (b. l. 9, t. 6).
Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji I. Š. nieko neparodė apie O. K. skolas, teigdama, kad dėl galvos sutrenkimo visiškai nieko neprisimena. Ji dar nurodė, kad apie tai anksčiau davė kažkokius parodymus, tačiau jų turinio nepamena (b. l. 232-233, t. 6). Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. parodė, kad „kiek žinau O. K. buvo skolinga už kažką pinigų M. L. “, tačiau smulkiau to nepaaiškino, nes ir paklausta apie tai nebuvo (b. l. 73-74, t. 2). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji parodė, kad į Aleksandriją, kur ir pati buvo sumušta, ji vyko kaip O. draugė, pastaroji turėjo atiduoti pinigus (b. l. 132-134, t. 2).
Kaip matyti iš šių parodymų, I. Š. sakė žinanti apie tai, kad O. K. turėjo atiduoti pinigus, galbūt skolą, M. L. , tačiau neparodė apie tai, kaip ta pareiga atsirado.
To paaiškinti negalėjo ir kiti apklausti asmenys. Liudytoja L. Š. teigė, kad iš savo dukros girdėjo, kad O. K. „kažkokių skolų turėjo M. L. “ (b. l. 44, t. 6), tačiau nieko konkrečiau apie tai neparodė.
Liudytojas L. D. parodė matęs, kaip jo draugas M. L. 2005 m. pabaigoje, šokiuose „Teroje“ kažkokiai merginai davė 100 Lt, bet tos merginos neatpažintų (b. l. 185-186, t. 5).
Liudytoja E. J. pirmosios instancijos teisme, 2007-09-24 vykusiame posėdyje parodė, kad su M. L. ji gyvena jau 4 metus. Iš kalbos žino, kad M. L. iš jos motinos pasiskolino 100 Lt ir juos paskolino O. K. . Pati liudytoja nurodė to nemačiusi (b. l. 116-117, t. 5). Apeliacinės instancijos teisme ši liudytoja papildė parodymus, nurodydama, kad tą informaciją gavo iš savo motinos (b. l. 210-211, t. 6). Pastaroji, apklausiama pirmosios instancijos teisme teigė, kad 2005 m. gruodžio mėnesį dirbo naktiniame kioskelyje Šiaulių m., Vilniaus g. 123. Prieš Kalėdas į kioskelį atėjo M. L. ir mergina vardu O. M. L. paprašė paskolinti 100 Lt, nors prieš tai liudytoja ir apšaukė jį, kam jis vaikšto su prastos reputacijos mergina O.. Liudytoja G. J. paskolino prašomą sumą, tačiau nematė, ar M. L. padavė tai merginai pinigus (b. l. 158, t. 5).
Kaip matyti iš šių parodymų, nei vienas iš paminėtų asmenų negalėjo patvirtinti matęs ar bent jau tvirtai žinantis, kad O. K. pasiskolino pinigų iš M. L. . Jo paties parodymai apie skolą yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2006-01-11 jis parodė, kad, sutinkant 2006 metus, jam skambino I. Š. ir O. K. . Jos pasakė, kad nori atiduoti skolą. Per abi jos jam buvo skolingos apie 100 litų (b. l. 136, t. 1). Kaip matyti, tiek skolos dydis, tiek skolininkų kiekis stipriai skiriasi nuo to, ką apie skolą M. L. nurodė teisme. Paklaustas apie parodymų skirtumų priežastis, M. L. nieko įtikinamo nepaaiškino, nurodė, kad „gal tyrimo metu ne taip pasakiau, neprisimenu, kodėl taip sakiau, kad skola 100 Lt“ (b. l. 10, t. 6). Kaip nurodyta, M. L. parodymus apie tai, kad jam skolingos 2 merginos ir, kad skola buvo 100 Lt, davė 2006-01-11, t.y. praėjus tik apie 2 savaitėms po įvykių, dėl kurių jis buvo apklausiamas. Šis laikas gana trumpas, todėl M. L. paaiškinimai teisme apie parodymų skyrimosi priežastis nelaikytini įtikinamais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su nukentėjusiosios O. K. parodymų vertinimu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Pačioje pirmoje apklausoje 2006-01-01 ji parodė, kad M. L. iš jos reikalavo 200 litų už kažkokias kalbas (b. l. 58-59, t. 1). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2007-02-13 ji teigė, kad nurodymą apie reikalingumą sumokėti M. L. 200 ar 300 Lt už kažkokį prisikalbėjimą jai telefonu perdavė mergina, prisistačiusi kaip „M. pana“. Vėliau apie pareigą susimokėti kalbėjo ir M. L. , paaiškindamas, kad ji prisikalbėjo kažkokiam Petkui. Nukentėjusioji šiuose parodymuose neparodė, kokios tiksliai sumos iš jos reikalavo M. L. . Ji tik parodė, kad po to, kai išsigandusi M. L. grasinimų jam atidavė 100 Lt gautų iš močiutės, M. L. dar paėmė jos mobilųjį telefoną ir pasakė, kad grąžins, kai gaus likusius pinigus. Po kelių dienų M. L. grąžino telefoną ir pasakė, kad jos su I. Š. turi grąžinti 100 Lt, nes susitikę su Petkum jie tą sumą sumažino (b. l. 60-62, t. 1). Taigi, pastaruosiuose parodymuose O. K. kalbėdama apie reikalingumą sumokėti M. L. 200 ar 300 Lt, parodė tai išgirdusi telefonu iš kažkokios merginos. Apie tai, kiek reikalavo jau pats M. L. , ji konkrečiai nebuvo paklausta ir nepasakė. Tačiau iš kitų išdėstytų aplinkybių - kad gavęs 100 Lt M. L. po kelių dienų pasakė, kad pakaks dar 100 Lt, nes suma sumažinta - aišku, kad pagal šiuos jos parodymus M. L. iš jos reikalavo didesnės kaip 200 Lt sumos.
Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, O. K. parodė, kad iš jos M. L. iš viso reikalavo 300 Lt. Išreikalavęs 100 Lt, kuriuos ji jam perdavė gavusi iš močiutės, M. L. pasakė, kad ji dar turės atiduoti 200 Lt. Tačiau kitą dieną jis grąžino telefoną ir pasakė, kad bereikės jam perduoti 100 Lt. Naujų Metų naktį, atvykęs į (duomenys neskelbtini) kiemą, M. L. kvietė taksi, tam, kad būtų galima nuvažiuoti į Aleksandriją ir paimti pinigus: 50 Lt už O. K. ir tiek pat už I. Š. (b. l. 67-71, t. 1).
Kaip matosi, nukentėjusiosios parodymų laikyti nenuosekliais nėra pagrindo. Reikalavimą dėl pinigų perdavimo ji girdėjo kelis kartus, jo dydis keitėsi nuo 300 Lt iki 100 Lt (atsižvelgiant, kad 100 litų buvo sumokėta), todėl ji ir parodė apie reikalautas skirtingas sumas. Nukentėjusioji labai kategoriškai ir nuosekliai tvirtino, kad niekada nebuvo skolinga M. L. , o pinigų šis reikalavo už kažkokį prisišnekėjimą.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nukentėjusiosios O. K. parodymus apie tai, kad M. L. iš jos pinigų reikalavo be jokio teisėto pagrindo, laiko teisingais ir remiasi jais kaip įrodymu. O M. L. parodymai, kaip minėta, vertintini kaip nenuoseklūs, todėl ir nepatikimi. E. J. , L. D. , L. Š. , I. Š. parodymai nepatvirtina nei matymo, nei tvirto žinojimo, kad O. K. skolinosi pinigų iš M. L. , ir nepaneigia nuoseklių O. K. parodymų.
Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad M. L. pinigų iš O. K. reikalavo neturėdamas tam teisėto pagrindo. Tokie veiksmai, kaip pagrįstai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, laikomi turto prievartavimu. Tačiau kolegija nesutinka su šio apeliacinio skundo teiginiu, kad M. L. atlikti turto prievartavimo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip 2 atskiros veikos – viena pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, o kita – pagal to paties straipsnio 2 dalį. Iš nukentėjusiosios O. K. parodymų matyti, kad buvo reikalaujama ta pati pinigų suma (atsižvelgiant į M. L. padarytą „sumažinimą šimtu litu“), tuo pačiu pretekstu, iš tos pačios nukentėjusiosios, todėl kolegija mano, kad visi turto prievartavimo veiksmai – tiek padaryti 2005 m. gruodžio 25-27 d, tiek padaryti 2006-01-01 - kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, kaip turto prievartavimas, susijęs su fizinio smurto panaudojimu. Atsižvelgiant į patikimais pripažintus nukentėjusiosios O. K. parodymus apie turto prievartavimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus ir nuosprendyje perteiktus J. J. , E. A. , E. Ž. parodymus, patvirtinančius atskiras su turto prievartavimu susijusias aplinkybes, M. L. veika, prievartaujant turtą, išdėstoma taip:
M. L. panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą - 2005 m. gruodžio mėnesį nuo gruodžio 25 iki 27 dienos, tiksliau nenustatytu laiku, vykstant automobiliu iš Pasvalio r. į Šiaulių m., neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo iš O. K. sumokėti 300 Lt, grasindamas jai fiziniu smurtu, dėl ko O. K. kartu su M. L. nuvyko pas O. K. močiutę J. J. , gyv. Šiaulių r., Aleksandrijos k., Plytinės g. 3-5, iš kurios O. K. pasiskolino 100 Lt ir juos atidavė M. L. . Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. sausio 1 d. tarp 3 val. ir 6 val., tiksliau nenustatytu laiku, ištempė O. K. iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės, parvertė ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir reikalavo perduoti 100 Lt, taip privertė ją vykti pas jos pusbrolį E. A. , gyv. Šiaulių r., Aleksandrijos k., Plytinės g. 3-5, skolintis pinigų.
Remiantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir M. L. veika iš Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl I. Š. sužalojimo
Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad M. L. 2006-01-01 tarp 3 val. ir 6 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme sudavė I. Š. kumščiu smūgį į veidą ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo M. L. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad kaltinamajame akte nenurodyta kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Be to, šią nusikalstamą veiką M. L. padarė naktį tarp 3 val. ir 6 val., jo neteisėta veika I. Š. atžvilgiu truko labai trumpai, jis ir nukentėjusioji I. Š. buvo pažįstami. Byloje duomenų, kad šią veiką matė pašaliniai asmenys, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Tokius veiksmus prokuroras apeliaciniame skunde prašo kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą.
Jis apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamajam M. L. buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, kurio metu jis sutrikdė visuomenės rimtį. Visuomenės rimties sutrikdymas pasireiškė triukšmo sukėlimu laiptinėje ir lauke, bei nepilnametės nukentėjusiosios I. Š. gim. 1989-08-21 sumušimu. Visuomenės tvarkos sutrikdymas M. L. inkriminuotas nebuvo.
Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė, kad M. L. atliko aptariamus veiksmus. Tačiau jų kvalifikavimas nėra teisingas.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Nustatyta, kad M. L. viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje ir kieme, elgdamasis įžūliai, t. y. sukeldamas triukšmą, suduodamas I. Š. kumščiu nenustatytą skaičių smūgių į veidą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Nors konkretūs asmenys, kurie matė ar galėjo matyti šiuos M. L. veiksmus ir nenustatyti, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad M. L. veiksmai buvo nukreipti į visuomenės rimties sutrikdymą. Jis negalėjo nesuvokti, kad Naujų Metų naktį tarp 3 ir 6 valandos daugiabutyje paprastai būna nemiegančių asmenų, kurie gali matyti jo veiksmus kieme bei girdėti veiksmus koridoriuje, tačiau tai nesulaikė jo nuo tokių veiksmų. Tai patvirtina, kad šie jo veiksmai nukreipti ne tik prieš jam kažkiek žinomą I. Š. (prieš kurią jis taip pat neturėjo jokio pagrindo taip elgtis), bet ir prieš aplinką (namo gyventojus), jų, kaip visuomenės dalies, rimties sutrikdymą. Tuo metu joks ginčas ar konfliktas tarp nukentėjusiosios I. Š. ir M. L. nevyko, tik pasirodęs M. L. iš karto atliko veiksmus, kurie buvo nukreipti ir į tai, kad pažemintų I. Š. ir jai pademonstruotų savo jėgą, o tai nelaikytina asmeninėmis paskatomis. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai - tai, kad veiksmai truko neilgai, kad M. L. pažinojo I. Š. , o asmenys, kuriems sutrikdyta rimtis nenustatyti - neduoda pagrindo minėtus chuliganiškus M. L. veiksmus vertinti tik pagal I. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo pasekmes ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir ši skundžiamo nuosprendžio dalis pakeičiama, M. L. veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į 284 straipsnio 1 dalį ir jo veika apibūdinama taip:
M. L. 2006-01-01 tarp 3val. ir 6 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir kieme, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais triukšmo sukėlimu laiptinėje ir lauke, nenustatyto skaičiaus smūgių kumščiu sudavimu į veido sritį nukentėjusiajai I. Š. , gim. 1989 m., padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Dėl E. Š. plėšimo
Nuteistasis M. L. prašo išteisinti jį dėl šio kaltinimo, teigdamas, kad E. Z. parvertė šią nukentėjusiąją ir iškraustė jos kišenes, o jis (apeliantas) prie to neprisidėjo, tik matė šį įvykį. Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kas klausė ar ji turi telefoną, kas apieškojo kišenes ir ištraukė du telefonus, tačiau teisme ji teigė, kad tai padarė abu vaikinai ir paaiškino, kad įvykį geriau atsiminė anksčiau. Be to, nukentėjusioji parodė, kad smurtas panaudotas po to, kai telefonai buvo atimti, o tai reiškia, kad plėšimo nebuvo.
Iš nukentėjusiosios E. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jai 2006-01-01 atėjus iki E. A. namų, prie jos pribėgo 2 nepažįstami vaikinai, kuriuos vėliau atpažino kaip M. L. ir E. Z. , paklausė „kur O.“ ir griebę už rankų, pareikalavo mobiliojo telefono. Jai pasakius, kad neturi, apieškojo kišenes ir paėmė 2 telefonus. Po to ją išvadino negražiais žodžiais, parvertė ant žemės ir abu spardė. Kai jai pavyko ištrūkti, ji nubėgo pas G. K. . Ten atėjusi M. L. draugė pasakė, kad dėl visko kalta O. (b. l. 72-73, t. 5).
Apklausima pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ši nukentėjusioji davė panašius parodymus. Jie skyrėsi tuo, kad šioje apklausoje apie telefonų ištraukimą ji parodė, kad „kai mane mušė, ištraukė telefonus“ (b. l. 67-70, t. 3), t. y. nukentėjusioji mušimą ir telefonų paėmimą nurodė buvus vienu metu, o pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad paėmė telefonus, o po to mušė. Taip ji nurodė ir 2006-02-02 apklausiama tyrėjos (b. l. 55-56, t. 3). Šioje pirmojoje apklausoje ji dar nežinojo, kas buvo ją užpuolę asmenys, tačiau apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji jau nurodė, kad vienas iš užpuolikų buvo M. L. . Tą ji patvirtino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (b. l. 98-99, t. 3).
Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, telefonų atėmimas ir smurtas prieš ją sudarė vientisą veiksmą. Jos parodymai tuo klausimu yra gana vienodi, skiriasi tik telefonų paėmimo momentas – pirmosios instancijos teisme ji pasakė, kad paėmė telefonus ir iškart po to mušė, o ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad telefonus paėmė mušdami. Bet kokiu atveju, net ir tuo, kad mušimas prasidėjo paėmus telefonus, tokie M. L. veiksmai teisingai įvertinti kaip plėšimas, nes mušimas ir šiuo atveju buvo kaip priemonė išlaikyti pagrobtą svetimą turtą. Kad tikslas užvaldyti telefonus buvo derinamas su prievarta matyti ir iš nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad ją užpuolę vaikinai griebė už rankų ir pareikalavo telefono.
Nukentėjusiosios E. Š. parodymai pagrįstai laikyti įrodymu, kurie kaip ir atpažinimo protokolas patvirtina, kad M. L. ne tik stebėjo įvykį, bet ir pats jame dalyvavo. Toks telefonų užvaldymo būdas, kai tai padaryta panaudojant fizinį smurtą, teisingai įvertintas kaip plėšimas ir tinkamai kvalifikuotas kaip Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Todėl nuteistojo M. L. prašymas jį dėl šios veikos išteisinti negali būti patenkintas.
Netenkinamas ir jo prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Šiuo nuosprendžiu jis nuteisiamas ir už sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalis), o bausmės vykdymas gali būti atidedamas tik tada, kai asmuo nuteisiamas už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ( Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas jau pripažino M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino E. Ž. padarytą turtinę žalą, todėl tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė dar kartą neturi būti nustatoma ir toks M. L. apeliacinio skundo prašymas taip pat netenkinamas.
Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo Aleksandrijos gyvenvietėje) M. L. pripažino tik iš dalies, todėl tai laikyti jo nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi nėra pagrindo. Tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė skundžiamame nuosprendyje nepripažinta pagrįstai. Jo veikos iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojamos į sunkesnius nusikaltimus, dėl kurių M. L. savo kaltės nepripažino, todėl ir dėl jų pripažinti tokią pat atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas visa apimtimi.
Dėl benzininio pjūklo vagystės, tyčinio turto sužalojimo ir M. L. 2006-01-01 Šiaulių r. Aleksandrijos k. padarytų viešosios tvarkos pažeidimų kvalifikavimo
Byloje nustatyta, kad M. L. iš tikrųjų neteisėtai paėmė E. A. bute buvusį benzininį pjūklą „Partner P462“ ir juo pasinaudodamas atliko vandališkus veiksmus, sugadino E. A. priklausančio turto už 485 Lt. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad šie veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip vagystė ir svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu.
Iš liudytojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis šį pjūklą rado tarp Aleksandrijos gyvenvietės Plytinės g. 3 namo ir tarp ūkinio pastato (b. l. 77-80, t. 2). Tokia pjūklo palikimo vieta (tarp namo, kuriame gyvena kelios šeimos ir tarp ūkinio pastato prie šio namo) leidžia teigti, kad pjūklas nebuvo paslėptas, o buvo numestas kaip nereikalingas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad M. L. veikoje nubuvo tyčios šį pjūklą užvaldyti, todėl jis pagrįstai išteisintas dėl šio kaltinimo. Nėra pagrindo tenkinti ir prokuroro apeliacinio skundo dalį, kuria M. L. prašoma nuteisti už tyčinį svetimo turto sunaikinimą. M. L. nuteistas ir už viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą nukentėjusiojo E. A. bute. Vandališki veiksmai kuriais buvo sugadintas E. A. turtas, priskirtini prie viešosios tvarkos pažeidimą sudarančių veiksmų ir atskirai pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį nekvalifikuojami.
Pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos kvalifikuodamas M. L. inkriminuojamas atskiras viešosios tvarkos pažeidimo veikas kaip vieną tęstinį nusikaltimą (dėl viešosios tvarkos pažeidimų padarymų 2006-01-01 E. A. bute ir lauke, G. K. bute bei E. Ž. , O. K. ir A. B. sužalojimų).
Nesutikdamas su tokiu veikų kvalifikavimu prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad M. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos - viešosios tvarkos pažeidimai - Šiaulių r. Aleksandrijos k., buvo padaryti per keturis kartus; skirtingiems asmenims - E. A. , E. Ž. , O. K. , G. K. bei A. B. ; skirtingose trijose vietose - E. A. bute ir kieme prie namo, G. K. bute ir kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini); skirtingu laiku, nors ir per gana trumpus laiko periodus - kas 15 minučių. Pasak prokuroro, nenustatyta, kad visus M. L. nusikaltimus sietų vieningas sumanymas ir vieninga tyčia.
Kolegija atsižvelgia, kad M. L. kelis veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė per trumpą laiko tarpą (nuo 6 val. 30 min iki 7 val. 15 minučių), jie praktiškai sekė vienas po kito, padarymo vieta taip pat mažai skyrėsi – viskas vyko to paties namo ir jo kiemo ribose. Šie veiksmai kilo reikalaujant pinigų iš O. K. ir jos ieškant. Šie požymiai leidžia teigti, kad M. L. veikoje buvo vieninga tyčia, todėl veika pagrįstai įvertinta kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Dėl smūgių sudavimo I. Š. Šiaulių r. Aleksandrijos k.
Ginčydamas kaltę dėl šio nusikaltimo E. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios I. Š. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, todėl jais nebuvo galima remtis, o kiti įrodymai jo kaltumo nepatvirtina.
Apklausiama pirmosios instancijos teisme apie jos sumušimą Šiaulių r. Aleksandrijos k., I. Š. parodė, kad į šią įvykio vietą atvažiavo E. L. su draugu Edgaru ir dar vienas vaikinas, ir jie ją ėmė mušti. Kaip atsirado lauke ant žemės – neprisimena. Vienas iš vaikinų, kuris mušė, buvo jai pridėjęs peilį. Už ką mušė – nežino. Peilį turėjo ir dar vienas vaikinas, kuris mušė. Kumščiu trenkė į veidą, buvo sumušta galva, abi akys. Į Aleksandriją atvažiavo trys vaikinai – E. L. , Edgaras, trečio nepažinojo. Prašė vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad dėl galvos sumušimo blogai prisimena įvykius (b. l. 157-158, t. 5). Tai ji nurodė ir apklausiama apeliacinės instancijos teisme, teigdama, kad atmintis vis blogėja. Ji patvirtino, kad anksčiau apklausiama nurodė kažkokius faktus, tada juos prisiminė (b. l. 232-233, t. 6).
Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2006-05-04, ji parodė, kad nuvykus į Šiaulių r. Aleksandrijos k., po kiek laiko ten atvažiavo trise – E. L. , Edgaras, trečio nežino. Iš karto ėmė ją mušti. Prieš tai M. L. pjūklu pjaustė sekciją, DVD grotuvą. Ji atsigulė lauke, daugiau nieko neprisimena. E. L. sudavė kumščiu vieną kartą kambaryje. E. Z. ir trečias vaikinas mušė, kiek kartų – neatsimena. Trise mušė, vienas iš jų buvo įrėmęs peilį. Įvykio vakarą buvo truputį išgėrusi – 3-4 stiklines sidro (b. l. 132-134, t. 2).
Apklausiama pas tyrėją 2007-01-09 ir 2006-02-27, I. Š. taip pat parodė, kad atvykę 3 vaikinai, tarp kurių buvo ir E. L. , ją ėmė mušti (b. l. 72-74, t. 2; b. l. 177-179, t. 1).
Taigi, matyti, kad nukentėjusioji apklausose iš esmės vienodai nurodė, kas ją mušė ir, kad vienas iš ją mušusių buvo E. L. , todėl jos parodymus vertinti kaip nenuoseklius ir nelaikyti jų E. L. kaltės įrodymu nėra teisinio pagrindo. Jais remiantis nuteistojo E. L. kaltė konstatuota pagrįstai. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kadangi nukentėjusioji I. Š. , gim. 1989-08-21, įvykio metu buvo nepilnametė, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006-05-04 prokurorės reikalavimu (b. l. 169, t. 1). Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas tokiose pagal prokuroro reikalavimą iškeltose bylose vyksta bendra tvarka. Tai reiškia, jog byla dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Š. nebuvo ir nėra privataus kaltinimo byla, tokia netapo ir nukentėjusiajai sulaukus pilnametystės. Todėl toje bylos dalyje negalėjo ir neprivalėjo būti taikomos E. L. apeliaciniame skunde nurodytos nukentėjusiosios I. Š. neatvykimo į teismo posėdį pasekmės – bylos nutraukimas, nes ne privataus kaltinimo byloje tokios pasekmės nenumatytos. Prokuroras, palaikydamas kaltinimą toje byloje, E. L. apeliaciniame skunde nurodyto procesinio pažeidimo nepadarė, kadangi, kaip jau minėta, procesas tokiose bylose vyksta bendra tvarka.
Dėl J. J. turto plėšimo ir viešosios tvarkos pažeidimo Šiaulių r. Aleksandrijos k. Plytinės g. 3 namo koridoriuje
Ginčydamas kaltę dėl šių veikų padarymo, E. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltės nepatvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai, o R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nebuvo galima remtis kaip įrodymu, be to, šie parodymai išgauti neteisėtais būdais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme R. P. iš tikro parodė, kad jis, būdamas lauke, buvo prirėmęs peilį J. J. prie gerklės ir klausė, kas sužeidė M. L. . Teigia, kad iš J. J. nieko nepaėmė. E. L. prie J. J. nebuvo. R. P. dar parodė, kad J. J. už plaukų netampė ir išvis jai daugiau nieko nedarė. Tuo metu, kai jis laikė peilį prie J. J. kaklo, ją iš nugaros pusės laikė kažkoks nepažįstamas vaikinas, bet ne E. L. (b. l. 11-13, t. 6).
Lietuvos Respublikos BPK 196 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje.
Šis veiksmas reglamentuotas atskirame Lietuvos Respublikos BPK straipsnyje negu įtariamojo apklausa (Lietuvos Respublikos BPK 188 straipsnis), todėl pagal veiksmo paskirtį ir atlikimo tvarką tai nėra tas pats kaip įtariamojo apklausa. Todėl parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį ir tam Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio apribojimai netaikytini.
2006-01-03 buvo atliktas R. P. parodymų patikrinimas vietoje. Atliekant šį veiksmą, dalyvavo ne tik R. P. , bet ir jo gynėjas, kurie abu pasirašė protokole, patvirtindami jo teisingumą. Parodymų patikrinimo vietoje tvarka, nustatyta 196 straipsnio 2 dalyje, pažeista nebuvo, todėl šis tyrimo veiksmas pripažįstamas įrodymu. Minėtame protokole užfiksuota, kad R. P. , nuvykus į Šiaulių r. Aleksandrijos k., parodė vietą, kur jis paėmęs peilį pridėjo nepažįstamai merginai prie kaklo ir pareikalavo telefono, o tuo metu merginą už pečių laikė E. L. (b. l. 101-104, t.4).
Apklaustas kaip liudytojas šį tyrimo veiksmą atlikęs R. Ž. paneigė, kad prieš įtariamuosius būtų buvę naudoti kokie nors neteisėti veiksmai (b. l. 9, t. 6).
Tai, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina ir jau minėtas gynėjo dalyvavimas parodymų patikrinimo vietoje metu.
Nukentėjusioji J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai ir E. Š. įėjus į kiemą, prie jų pripuolė po du nepažįstamus vyrus ir jas atskyrė. Ją nutempė prie būdelės, prirėmė prie durų. Vienas ją laikė prispaudęs iš nugaros, o kitas grasino stovėdamas iš priekio dviem peiliais. Pirmiausia paklausė „kur O.“, paskui pareikalavo telefono. Pasakius, kad neturi, tas, kuris buvo už nugaros, apieškojo kišenes ir ištraukė 2 pakelius cigarečių. Po to tas, kuris stovėjo už nugaros, ją nutempė už plaukų į koridoriuką, ten abu spardė, R. P. grasino peiliu. Paskui vienas jų suriko, kad „policija“ ir jie pabėgo. Vieną iš jų – R. P. - ji atpažino, o kito – ne (b. l. 71-72, t. 5).
Savo parodymus nukentėjusioji J. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 34-37, t. 3).
Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiąja, todėl jos parodymais remiasi ne tik kaip R. P. , bet ir kaip E. L. kaltės, padarius plėšimą ir viešosios tvarkos sutrikdymą, įrodymu. Pirmosios instancijos teisme duotus R. P. parodymus, kad J. J. laikęs asmuo buvo ne E. L. ir kad po to jokie veiksmai prieš šią nukentėjusįjį nebuvo atliekami, teisėjų kolegija vertina kaip bandymą padėti E. L. išvengti atsakomybės už plėšimą bei kaip bandymą jam pačiam bei E. L. išvengti atsakomybės už viešosios tvarkos sutrikdymą. Remiantis nukentėjusiosios J. J. parodymais apie plėšimo aplinkybes matyti, kad abu ją užpuolę asmenys veikė sutartinai. R. P. grasinant peiliu ir reikalaujant telefono, kitas asmuo (jau dabar žinoma, kad tai buvo E. L. ) iškraustė jos kišenes ir paėmė cigaretes. Šie parodymai patvirtina, kad E. L. matė ir girdėjo, kad R. P. , panaudodamas peilį, atlieka plėšimo veiksmus (pareikalavo atiduoti turtą – telefoną) ir pats prisidėjo prie tokių veiksmų, iš pradžių laikydamas iš nugaros pusės nukentėjusiąją, o po to pats apieškodamas jos kišenes ir pagrobdamas cigaretes. Todėl tiek jo, tiek ir R. P. padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, kaip plėšimas padarytas panaudojant peilį.
Jų tolesni veiksmai - J. J. nutempimas į namo, esančio (duomenys neskelbtini) koridorių, smūgių jai sudavimas į įvairias kūno vietas, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir, sukėlę triukšmą koridoriuje, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nors nukentėjusioji J. J. ir šiuo atveju negalėjo nurodyti, kad vienas iš tuos veiksmus atlikusių asmenų buvo E. L. , iš jos parodymų, kad plėšimo metu ją iš nugaros pusės laikęs asmuo (jau nustatyta, kad tai buvo E. L. ) ją už plaukų nutempė į namo koridorių, kur jau dviese su R. P. ją mušė, aišku, kad apeliantas E. L. ir buvo tas asmuo, apie kurį, nenurodydama pavardės, parodė nukentėjusioji J. J. . Šie veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo Šiaulių r. Aleksandrijos k. (duomenys neskelbtini) ir namo kieme 2006-01-01 apie 7 val. 5 min.
E. L. kaltė dėl šio nusikaltimo skundžiamame nuosprendyje grindžiama A. B. parodymais, atpažinimo protokolais.
Pirmosios instancijos teisme A. B. parodė, kad 2006-01-01, apie 7 val. 15 min. į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini) atėjo 3 vaikinai. Vienas vaikinas trenkė į sprandą, jis pargriuvo ant lovos. Kitas vaikinas stovėjo prie durų ir nieko nedarė. Dar vienas vaikinas turėjo užvestą pjūklą, klausė kur O., nuėjo pas G. K. į kambarį. Ką jis ten darė, nematė. Grįžęs tas vaikinas sudavė jam į veidą, tempė už plaukų, sakė „ieškosi O.“. Lauke jam spyrė į galvą, mušė ir su benzopjūklu, spardė. Nukentėjusysis parodė į E. L. , kaip į vieną iš vaikinų, kuris buvo tarp trijų atėjusių į jo butą (b. l. 185, t. 5).
Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis A. B. parodė, kad atsisako visų anksčiau duotų parodymų, nes apie įvykį dėl įvykio metu buvusio girtumo nieko nepamena, parodymus, kad muštynėse dalyvavo Lukšai davė verčiamas kaimynų, kurie grasino jį primušti. Atpažinimo iš nuotraukų metu jis parodė pirmas pasitaikiusias nuotraukas (b. l. 211-213, t. 6). Teisėjų kolegija nukentėjusiojo paaiškinimo dėl jam daryto poveikio nelaiko įtikinamu, nes A. B. apie tai niekam nepranešė ir labai neapibrėžtai nurodė poveikį tariamai dariusius asmenis. Tačiau A. B. parodymų kolegija negali pripažinti tinkamu E. L. kaltės įrodymu. Jau pačioje pirmoje apklausoje, vykusioje 2006-01-09 jis parodė, kad įvykio metu buvo išsigandęs, vaikino, kuris jam su pjūklo korpusu sudavė per galvą, atpažinti negalėtų (b. l. 92-94, t. 2). Pirmosios instancijos teisme duotuose parodymuose jis netvirtino, kad E. L. buvo tas asmuo, kuris prieš jį vartojo smurtą, jis tik nurodė, kad šis buvo vienas iš tų trijų atėjusių. Tačiau pažymėtina, kad apie vieną vaikiną jis parodė, kad jis tik stovėjo ir nieko nedarė. Nėra tinkamas kaltės įrodymas ir parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolai. Vien dėl to, kad E. L. nebuvo parodytas atpažinti „gyvai“ šie protokolai neturėtų būti nelaikomi įrodymais, nes Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnis tokios atpažinimo tvarkos neuždraudžia, tačiau šie atpažinimai turi kitų trūkumų. Kaip teisingai nurodyta E. L. apeliaciniame skunde, jo nuotrauka nukentėjusiajam A. B. kažkodėl buvo parodyta atpažinti net 2 kartus. Abiejų atpažinimų metu nukentėjusysis nurodė skirtingus jo veiksmus. 2006-02-03 A. B. jį atpažino kaip asmenį, kuris kumščiu sudavė į krūtinę ir veidą bei už plaukų ištempė jį į lauką (b. l. 148-149, t. 2). Kitą kartą, 2006-02-22 tas pats nukentėjusysis jį atpažino kaip asmenį, kuris atliko visiškai kitokius veiksmus - rankose laikė veikiantį pjūklą (b. l. 97-98, t. 2).
Kad vienas iš asmenų, kurie trikdė viešėją tvarką aptariamu atveju, buvo E. L. , grindžiama ir G. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu. Šiame protokole užfiksuota, kad ji atpažino E. L. nuotrauką, paaiškindama, kad „šis vaikinas, pagal mane, laikė veikiantį pjūklą, kai buvo atėjęs į mano butą“ (b. l. 90-91, t. 2). Kaip matyti, atpažindama E. L. , G. K. nebuvo labai tvirtai įsitikinusi tuo, nes pasakymas „pagal mane“, rodo, kad ji abejojo. Vadovautis jos apklausų protokolais nėra galimybės, nes pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar pirmosios instancijos teisme G. K. nebuvo apklausta, kadangi jos gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Taigi, patikrinti jos parodymų teisingumo nėra galimybės, todėl jais remtis taip pat negalima. Kiti įrodymai nepatvirtina, kad E. L. buvo tas asmuo, kuris su R. P. atliko chuliganiškus veiksmus Šiaulių r., Aleksandrijos k., Plytinės g. 3 namo 5 bute ir namo kieme 2006-01-01, apie 7 val. 5 min. Dėl šio kaltinimo E. L. išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Tai padaroma panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir šioje dalyje priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo E. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bausmių
E. L. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jei jis pagrįstai nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam paskirta 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nurodo, kad pradėjo dirbti, tęsia mokslą, charakterizuojamas teigiamai.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 7 metų. Pagal šią teisės normą E. L. paskirta 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra kiek mažesnė už sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato tokius pagrindus, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę: „1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.“ Apeliantas padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Apeliantas iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis net 2 kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, padarytus 2004 m. ir 2006 m. rugsėjo mėnesį. Nustatytos 2 jo atsakomybę už plėšimą sunkinančios aplinkybės, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Šie duomenys neduoda pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Į tai, kad dirba, mokosi, į teigiamą darbovietės charakteristiką pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, todėl dar kartą į tai atsižvelgti ir mažinti bausmę nėra pagrindo.
Kadangi dėl vieno kaltinimo E. L. išteisinamas, jam iš naujo skirtina subendrinta bausmė. Jis padarė sunkų ir 2 nesunkius nusikaltimus. Jo padarytos nusikalstamos veikos tarp savęs labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis už juos paskirtos bausmės subendrintinos ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu.
M. L. padarytas turto prievartavimas yra sunkus, tyčinis nusikaltimas. Skiriant bausmę, atsižvelgiama, kad nuteistasis linkęs pažeidinėti įstatymus - po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė naujus nusikaltimus ir yra nuteistas. Atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis dirba, charakterizuojamas patenkinamai. Be to, nors prievartaujamo turto vertė nėra didelė, tačiau nusikaltimas padarytas pasižymėjo įžūlumu, nukentėjusiosios niekinimu. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. L. už turto prievartavimą skirtina, kaip to prašo prokuroras, 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu artima sankcijos vidurkiui. Už viešosios tvarkos pažeidimą Šiaulių m. 2006-01-01 tarp 3 ir 6 val. M. L. , atsižvelgiant į jau minėtą jo polinkį nusikalsti, į taip pat nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat skirtina nežymiai už sankcijos vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Kadangi M. L. padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą yra ir panašios ir skirtingos, jos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalis, bendrintinos ir apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tokiu pat būdu subendrintinos ir su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
nuspren džia:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) bute ir namo kieme 2006-01-01, apie 7 val. 5 min., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - E. L. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) bute ir namo kieme 2006-01-01, apie 7 val. 5 min. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą 2006-01-01 apie 7 val. 15 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje) paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir E. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir septyniems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį pakeisti:
M. L. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą nubausti jį ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
M. L. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1dalį ir už šio nusikaltimo padarymą nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą Šiaulių m. 2006-01-01 tarp 3 ir 6 val.), pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą Šiaulių r. Aleksandrijos k. 2006-01-01 tarp 6 val. 30 min. ir 7 val. 15 min.), pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir M. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.
Likusią Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.